Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2021-04-28 nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam G. S., gim. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir –BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, ir jam skirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo G. S. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Pažymi, kad jam iki bausmės pabaigos liko 3 metais ir 9 mėnesiai, o jam siūloma lankyti socialinės reabilitacijos programas, kurios šiuo karantininiu laikotarpiu pataisos įstaigoje nevyksta. Pažymi, kad įvairių programų poveikis, kurias taiko probacijos taryba būtų žymiai efektyvesnis jas taikant laisvėje. Be to mano, kad nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojama kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Mano, kad komisija sprendimą priėmė nesivadovaudama Rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo. Dėl šių ir kitų, skunde išdėstytų argumentų prašo panaikinti 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam G. S..

Neatliktos bausmės dalis 2021-04-23 yra 3 metai, 9 mėnesiai ir 19 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju, pagal teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis G. S. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 bausmės, 2020-02-11), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Bylos duomenimis, nuteistasis G. S. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 3 kartą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. S. praeityje teistas vieną kartą, tai Panevėžio rajono teismo 1994 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) dėl tyčinio nužudymo (būdamas neblaivus, panaudojęs šaltąjį ginklą – peilį, nužudė savo pažįstamą), skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 1 d. nutartimi jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės, priežiūros sąlygų nepažeidė. Taip pat praeityje 1995 m. gruodžio 1 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 4 str. pagrindu neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metams 6 mėnesiams bei nustatyta galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į G. S. elgseną atliekant bausmę pataisos namuose. 2010-2019 metų laikotarpyje už režimo reikalavimų nustatytų elgesio taisyklių pažeidimus buvo baustas 8 kartus, daugiausiai kartų bausmės atlikimo pradžioje, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 19 d., jam paskirtas įspėjimas. Svarbu ir tai, kad ne dėl visų padarytų pažeidimų jis prisipažino, skatintas 5 kartus (paskutinį kartą 2020 m. liepos 27 d.). G. S. nuo 2010 m. bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nuo 2011 m. kovo 11 d. dirba. 2020 m. rugsėjo 21 d. duomenimis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, paleistas lygtinai gyventų su seserimi jiems priklausančiame (paveldėtame) bute. Pastebėtina, kad itin teigiamai asmenį charakterizuoja tai, jog jis atlikdamas bausmę dirba, taip pat ir tai, kad turi profesiją, o laisvėje turi gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Pastebėtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, be kita ko, antrą kartą buvo nuteistas už nužudymą. Pirmąjį kartą, nuteistas Panevėžio rajono teismo 1994 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 1999 metais buvo paleistas taikant lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimą jis padarė 2010 metais. Teigiamai jį charakterizuoja tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą. Nustatyta, kad nors nuteistasis yra charakterizuojamas kaip ramus ir nekonfliktiškas žmogus, visgi abu kartus jis nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors bausmės atlikimo vietoje nefiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, visgi labai svarbus pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo veiksnys yra susijęs su alkoholio vartojimo problemos sprendimu. Nors skunde G. S. nurodo, kad nėra galimybės šiuo metu lankyti Anoniminių Alkoholikų užsiėmimų, visgi pastebėtina, kad imtis veiksmų spręsti problemas, didinančias pakartotinio nusikalstamumo riziką, reikėtų ne ruošiantis lygtinio paleidimo svarstymui, tačiau apskritai bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis praeityje buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, pats minimalizuoja alkoholio vartojimo dažnius, nenurodo, kad vartojimas yra sietinas su jo nusikalstamumu. Vertinant jo elgesį pastebima, kad nuteistasis pripažįsta visuotinas, socialiai priimtinas vertybes, geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Be to, pastebima, kad lygtinio paleidimo atveju jis liktų bedarbis, nors gyvenamąją vietą turėtų.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Susipažinus su nuteistojo asmens byla teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis įvykdė Komisijos 2020-10-21 nutarime išdėstytas rekomendacijas dėl nemokamų darbų pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą. Dalyvavo 2021-03-03 elgesio korekcijos programoje „Tavo strategija“ ir ją baigė, dalyvavimas programoje vertinamas kaip sėkmingas, stebimas teigiamos elgesio pokyčių prielaidos. Taip pat nuteistasis rodė savanoriškas iniciatyvas, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, atliko neatlygintinus darbus. Apibendrinus asmens byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad G. S. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, jis mažina nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteli, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šių teismo išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti G. S. lygtinio paleidimo.

Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl jam Komisijos nutarimu siūlomų rekomendacijų dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose nekonkretumo bei neįgyvendinamumo, kadangi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu tokios programos pataisos įstaigoje nevyksta. Teismas sutinka, jog šalyje paskelbus karantiną dalyvavimas tam tikrose programose yra iš esmės apsunkintas ne dėl paties nuteistojo kaltės. Kita vertus, šalyje įvestas karantinas iš esmės neatima galimybių dalyvauti užsiėmimuose, o tokie užsiėmimai galėtų būti ir individualaus pobūdžio, nebūtinai grupiniai, vykti nuotoliniu būdu. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog ši pateikta Komisijos rekomendacija yra aiškiai netinkama ar visiškai neįmanoma įgyvendinti.

Savo skunde nuteistasis minėjo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimus. Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Komisijos nutarimo neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

Išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, teismas linkęs pritarti Komisijos nutarimo išvadoms, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo riziką, nusikaltimo sunkumą (labai sunkus nusikaltimas), ankstesnį teistumą, įžvalgų apie problemines sritis stoką, įžvelgiamą impulsyvumą, teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Esant šioms aplinkybėms, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sąlygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymima ir tai, kad šiuo metu G. S. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu atmesdama nuteistojo prašymą dėl Lygtinio paleidimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. S. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam G. S., gim. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.