- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-14
- Bylos Nr.
- T-151-1166/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17962-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jūratei Jasinskaitei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo O. M. pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Utenos PSPC) teikimu, įvertinęs O. M. psichikos būseną, prašo pratęsti jam priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teismo posėdyje Utenos PSPC atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad O. M. nekritiškas ligos atžvilgiu, jo psichikos būsena nestabili, skirtus vaistus vartoja nereguliariai. Jo vaistų vartojimą namuose prižiūri mama.
Prokuroras siūlė teikimą tenkinti.
Teismo posėdyje O. M. prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad paskirti vaistai jam netinka, tolesnio gydymo nereikia.
Gynėjas, palaikydamas savo atstovaujamojo poziciją, prašė teikimo netenkinti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie O. M. padarytus naujus teisės pažeidimus. Jis palaiko socialinius ryšius su mama, nėra socialiai pavojingas.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalimi, teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Utenos PSPC Psichikos sveikatos centro komisijos 2024 m. birželio 3 d. O. M. psichikos būklės patikrinimo akte nurodoma, kad O. M. diagnozuojamas (duomenys neskelbtini). Per pastarąjį pusmetį psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, skirtą gydymą vartojo nereguliariai, su pertraukomis. Dėl pablogėjusios psichikos būklės ir konfliktų su šeimos nariais gydytas. Psichikos būsena nestabili, vaistus vartoja nereguliariai, savo būsenai ir elgesiui nekritiškas, todėl komisija rekomenduoja pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą (b. l. 3).
Įvertinus teikime, Utenos PSPC Psichikos sveikatos centro komisijos 2024 m. birželio 3 d. psichikos būklės patikrinimo akte nurodytus duomenis, Utenos PSPC atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus konstatuotina, kad O. M. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas nėra visiškai išnykęs. Jis nekritiškas savo ligos atžvilgiu, vaistus vartoja nereguliariai, būklė buvo pablogėjusi. Nors O. M. per gydymosi laikotarpį naujų pažeidimų nepadarė, tačiau pažymėtina, jog jo priverstinis stebėjimas ir gydymas trunka dar labai trumpą laiką, tik apie 6 mėnesius nuo priverstinės medicininio pobūdžio priemonės taikymo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu O. M. priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra būtinas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo bei per trumpo gydymo laiko. Tai leidžia teigti, kad negydant O. M. ambulatoriškai be priežiūros, iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas yra reikalingas ir būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti teikimą.
Pratęsti O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.