- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-134-450/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- J. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, S. A. V., M. B., L. P., A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams: J. B., A. B., sodų bendrijai „Ateitis“ ir Vilniaus miesto savivaldybei bei tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, S. A. V., M. B. dėl pažeistų teisių gynimo bei pagal atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei D. B., atsakovui sodų bendrijai „Ateitis“ bei tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, S. A. V., L. P., A. B. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. B. (R.) nurodė, kad ji yra sodų bendrijos „Ateitis“ 381 žemės sklypo savininkė 2006-05-27 dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo plotas yra 0,0759 ha. Jis privatizuotas 1994-05-10 pagal 1992-08-20 žemės sklypo planą – 0,0600 ha žemės sklypas ir papildomai privatizuota nenaudojama sodų bendrijos žalioji zona 0,0159 ha. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 14-3020 nurodytas preliminariais matavimais atliktas žemės sklypo plotas yra 0,0759 ha. Žemės sklypo planas patvirtintas sodų bendrijos „Ateitis“ primininko ir atitinka sodų bendrijos generalinį planą. Kaimynas J. B. su ieškovės nustatytomis žemės sklypo ribomis nesutiko, nurodydamas, kad ieškovės sklypo ribos kerta pastarajam priklausančio žemės sklypo ribą bei keliuką, skiriantį ieškovei ir A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 378 ribas. Prašė nustatyti, kad sodų bendrijoje „Ateitis“ žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 riba būtų nustatyta pagal 2007-02-22 UAB „Geoksis“ paruoštą žemės sklypo Nr. 381 kadastrinių matavimų planą.
Atsakovas J. B. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad 1985-1986 metais jam buvo paskirtas 0,0600 ha žemės sklypas Nr. 380, esantis sodų bendrijoje „Ateitis“. 1988-06-17 atsakovas gavo leidimą paminėtame žemės sklype statyti sodo namelį ir ūkinį pastatą. 1989-02-01 atsakovas suderino sodo namelio ir ūkinio pastato projektą ir pastatė pastatus. 1992-08-20 buvo sudarytas atsakovui suteikto 1115 kv. m. žemės sklypo Nr. 380 planas. 1993 m. jis gavo sutikimą padidinti jam suteikto ir naudojamo žemės sklypo Nr. 380 plotą iki 0,1115 ha sodo bendrijos „Ateitis“ laisvo žemės fondo sąskaita. 1994-05-10 atsakovas nupirko iš valstybės 0,1115 ha žemės sklypą Nr. 380 sodų bendrijoje „Ateitis“. Žemės sklypo plotas buvo nustatytas preliminariais matavimais. Maždaug prieš 3 metus jo buvęs kaimynas V. R. pastatė betoninę tvorą, ribojančią atsakovo žemės sklypo ribą ir dabartinę ieškovės žemės sklypo ribą bei ribojančią bendro naudojimo kelią tarp sklypų Nr. 378 ir 379, neturėdamas sutikimų. Apžiūrėjęs ieškovės pateiktą planą, atsakovas jo nepasirašė, kadangi įtarė, jog ieškovės žemės sklypo ribos eina per atsakovui priklausantį žemės sklypą, užeidamas net už D. B. priklausančio žemės sklypo tvoros. 2007 metais atsakovas pateikė UAB „Geoteka“ užsakymą atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2008 metų gegužės mėnesį UAB „Geoteka“ atliko J. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė kadastrinių matavimo bylą. Atsakovas pateikė ieškovei pasirašyti jo žemės sklypo ribų parodymų paženklinimo aktą, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti. Atlikus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad ieškovės tėvas V. R. maždaug prieš 3 metus be atsakovo sutikimo ir leidimo pasistatė tvorą jam priklausančio žemės sklypo teritorijoje bei bendro naudojamo kelio teritorijoje. Tokiais savo veiksmais ieškovės tėvas savavališkai užvaldė atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį bei bendro naudojimo kelio dalį. 1992 metais ieškovės žemės sklypo plotas buvo neteisėtai padidintas ne sodų bendrijos laisvos žemės fondo sąskaita, kaip buvo numatyta tuo metu galiojančiais teisės aktais, o sodo bendrijos bendro naudojimo kelių sąskaita. Ieškovės tėvas V. R., kuris 2006 metais padovanojo ieškovei jam tuo metu priklausantį žemės sklypą Nr. 381, sutiko su jam gretimo žemės sklypo Nr. 382 plotu. S. A. V. žemės sklypo Nr. 382 plotas buvo padidintas maždaug 73 kv. metrais ieškovės žemės sklypo ploto sąskaita. Tokiu būdu ieškovės žemės sklypas sumažėjo jos pačios tėvo „pagalba“, o ieškovė dabar nepagrįstai ir neteisėtai bando sugrąžinti jos tėvo prarastą nuosavybę atsakovo sąskaita. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas prašo atmesti ieškinį ir tenkinti jo priešieškinį, nustatant, kad žemės sklypo Nr. 380 ir žemės sklypo Nr. 381, esančių sodų bendrijoje „Ateitis“, Šiaurės g., Vilniuje, ribos nustatomos pagal 2008-05-25 UAB „Geoteka“ paruoštą žemės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų bylos planą; įpareigoti ieškovę D. B. nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, ribojančią atsakovui priklausantį žemės sklypą Nr. 380 ir ieškovei priklausantį žemės sklypą Nr. 381 bei ribojančią ieškovei žemės sklypą ir bendro naudojimo kelią, esantį tarp žemės sklypo Nr. 381 ir žemės sklypų Nr. 378, priklausančio atsakovei A. B. ir Nr. 379 priklausančio L. P.; pripažinti negaliojančiu 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 1, sodininkų bendrijos „Ateitis“ sodo sklypo Nr. 381 planą, pripažinti negaliojančia 1994-05-10 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0159 ha valstybės žemės sklypo pardavimo T. R., pripažinti negaliojančiais 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 0,0159 ha žemės sklypo paveldėjimo iš T. R. bei 2006-05-27 dovanojimo sutartį dalyje dėl 0,0159 ha dydžio žemės sklypo dovanojimo ieškovei D. B. (R.).
Atsakovė A. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės tėvas V. R. be jų sutikimo, savavališkai pasistatė tvorą, kuri užima dalį J. B. sklypo ir dalį bendro naudojimo kelio teritorijos. A. B. sutinko su atsakovo J. B. teiginiais, kad 1992 metais ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas buvo padidintas ne bendrijos laisvos žemės fondo sąskaita, o sodo bendrijos bendro naudojimo kelių sąskaita, kas prieštaravo galiojančių teisės aktų normoms.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui pripažinti iš dalies negaliojančia 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0159 ha valstybinės žemės pardavimo T. R. ir žemės sklypo planą, 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimą ir 2006-05-27 dovanojimo sutartį dalyje dėl 0,0159 ha dydžio žemės sklypo dovanojimo D. B..
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos palaikė iki jų buvusio trečiojo asmens – Vilniaus apskrities viršininko administracijos poziciją, kurioje ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2012-05-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu ieškovės D. B. ieškinį atmestė. Atsakovo J. B. priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad žemės sklypo Nr. 380, kadastrinis Nr. 0101/0048:329 ir žemės sklypo Nr. 381, kadastrinis Nr. 0101/0048:219, esančių Šiaurės g., sodų bendrijoje „Ateitis“, Vilniuje ribos nustatomos pagal 2008-05-25 UAB „Geoteka“ paruoštą J. B. žemės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planą. Ieškovė D. B. įpareigota nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, ribojančią atsakovui J. B. priklausantį žemės sklypą Nr. 380 ir ieškovei D. B. priklausantį žemės sklypą Nr. 381 bei neteisėtai pastatytą tvorą, ribojančią ieškovei priklausantį žemės sklypą Nr. 381 ir bendro naudojimo kelią, esantį tarp žemės sklypo Nr. 381 bei žemės sklypo Nr. 378, priklausančio atsakovei A. B. ir žemės sklypo Nr. 379, priklausančio trečiajam asmeniui L. P..
Atsakovo J. B. priešieškinio dalį dėl pripažinimo negaliojančiu iš dalies 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1, sodų bendrijos „Ateitis“ sodo sklypo Nr. 381 plano; 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties dalyje dėl 0,0759 ha dydžio valstybinės žemės pardavimo T. R., 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimo dalyje dėl 0,0759 ha dydžio žemės sklypo paveldėjimo bei 2006-05-27 dovanojimo sutarties dalyje dėl 0,0759 ha dydžio žemės sklypo dovanojimo ieškovei D. B. (R.), atmetė kaip nepagrįstą ir praleidus ieškinio senaties terminą.
Teismas nustatė, kad ieškovė D. B. 2007-02-22 atliko savo žemės sklypo Nr. 381, esančio sodų bendrijoje „Ateitis“ kadastrinių matavimų planą ir prašė nustatyti, kad žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380, esančių sodų bendrijoje „Ateitis“, riba būtų nustatyta pagal ieškovės pateiktą planą. Žemės sklypas Nr. 381 buvo suteiktas T. R., privatizuotas 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal 1992-08-20 sklypo planą 0,06 ha žemės sklypas ir papildomai privatizuota nenaudojama sodų bendrijos žalioji zona 0,0159 ha. 1999-03-16 žemės sklypą Nr. 381 paveldėjo T. R. sutuoktinis V. R.. 2006-05-27 V. R. 0,0759 ha bendro ploto žemės sklypą Nr. 381 padovanojo savo dukrai D. R. Kelias tarp žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 378 yra apie 4,5 m. pločio, tačiau atlikus aukščiau minėtų sklypų kadastrinius matavimus, kelias yra 3 metrų pločio. 1988-06-17 atsakovui J. B. buvo suteiktas žemės sklypas Nr. 380, esantis sodų bendrijoje „Ateitis“. Atsakovas J. B. 1994-05-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo žemės sklypą Nr. 380. 2008-05-25 J. B. atliko savo žemės sklypo Nr. 380 kadastrinius matavimus. Tretysis asmuo S.A. V. 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise įgijo žemės sklypą Nr. 382, esantį sodų bendrijoje „Ateitis“. A. B. 1996-08-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo iš I. J. žemės sklypą Nr. 378, esantį sodų bendrijoje „Ateitis“. Byloje pateiktas Vilniaus miesto valdybos 1993-12-09 potvarkis Nr. 2245V dėl sodininkų bendrijos „Ateitis“ žemės pardavimo ir nuomos. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė į bylą sodų bendrijos „Ateitis“ generalinį planą. Tretysis asmuo M. B. žemės sklypą Nr. 383, esantį sodų bendrijoje „Ateitis“ įgijo nuosavybės teise 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. S.A. V. teismo pavedimu pateikė į bylą statybos leidimą ir kitus su sodo namelio statyba susijusius dokumentus. Byloje atlikta geodezinė ekspertizė. Nurodė, kad byloje nustatyta, kad ieškovės D. B. paruoštas jos žemės sklypo Nr. 381 kadastrinių matavimų planas, nors ir neviršija jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bendro ploto, tačiau neatitinka sodų bendrijos „Ateitis“ generaliniame plane žemės sklypo pateiktų ribų bei pagal ieškovės paruoštą kadastrinių matavimų planą, jos žemės sklypo Nr. 381 ribos užima dalį atsakovui J. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 380 dalį. Sodų bendrijos „Ateitis“ generalinis planas yra galiojantis ir tai yra pagrindinis planas pagal kurį turi būti formuojamos žemės sklypų ribos ir po atliktų kadastrinių matavimų. Nustačius žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 ribas pagal ieškovės paruoštą kadastrinių matavimų planą, atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380 plotas sumažėtų, ko negali būti neginčijant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, o ieškovė atsakovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių neginčijo. Nors iš ekspertizės akto 2 priedo matyti, kad žemės sklypas Nr. 209 po kadastrinių matavimų užėmė visą kelio pravažiuojamąją dalį, o pastatas 210 žemės sklype stovi beveik ant kelio, tačiau tai nesuteikė ieškovei teisės ir pagrindo užimti gretimo sklypo Nr. 380 savininko žemės dalį arba bendro naudojimo kelio dalį. Ieškovės sudarytas jos žemės sklypo Nr. 381 kadastrinių matavimų planas, neatitinka sodų bendrijos „Ateitis“ generalinio plano, ieškovės reikalavimai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai šios kategorijos bylose, todėl nustatyti žemės sklypo Nr. 381 ir Nr. 380 ribą pagal ieškovės pateiktą 2007-02-22 UAB „Geoksis“ paruoštą žemės sklypo Nr. 381 kadastrinių matavimų planą nėra pagrindo.
Sprendžiant pareikšto priešieškinio pagrįstumo klausimą, teismas rėmėsi atliktos geodezinės ekspertizės aktu bei ekspertų išvadomis. Iš ekspertizės akto matyti, kad pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, jo žemės sklypo Nr. 380 ribos sutampa su sodininkų bendrijos „Ateitis“ generaliniame plane pateikta riba bei neužima gretimų sklypų savininkų žemės ploto. Šias sklypo ribas Registrų centras įtraukė į laikinąjį sluoksnį, kaip teisingai suformuotą. Šalys minėjo, kad per žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 ribą buvo pravestas ir šiuo metu yra vandentiekio vamzdis, kuris buvo kaip sąlyginė žemės sklypų riba. Teismas sprendė, kad atsakovo J. B. pateiktas žemės sklypo Nr. 380 kadastrinių matavimų planas neviršija jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bendro ploto, sutampa su sodų bendrijos „Ateitis“ generaliniame plane pateikta žemės sklypo riba, sklypo Nr. 380 ribos VĮ „Registrų centras“ įtrauktos į laikinąjį sluoksnį, kaip teisingai suformuotas bei paminėtas planas maksimaliai nepažeidžiantis gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Patenkinus atsakovo pirmą reikalavimą dėl žemės sklypų Nr. 380 ir Nr. 381 ribų nustatymo pagal atsakovo pateiktą kadastrinių matavimų planą, tenkino ir antrą išvestinį priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą. 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis sudaryta laikantis šių teisės aktų reikalavimų. T. R., tiek J. B. parduodamų sklypų ribos buvo patvirtintos ir nustatytos remiantis 1992-08-20 planais, kurie buvo patvirtinti sodų bendrijos pirmininko, kaip reikalavo metodiniai nurodymai. Visi planai su jų ribomis įtvirtinti 1993-08-25 generaliniame plane. Generalinis planas, sodininkų sklypų planas ir kiti dokumentai buvo perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnybai. Atsakovas, prašydamas pripažinti iš dalies negaliojančia 1994-05-10 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį su T. R. bei priedą Nr. 1 sodo sklypo Nr. 381 planą, nepateikė jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl ginčijamos sutarties neteisėtumo. Reikalavimui yra pagrindas taikyti LR CK (1964 metų redakcija) 84 str. bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Baigiamosiose kalbose papildomo reikalavimo kelti negalima, o ankstesnėje proceso stadijoje prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nebuvo. Tikėti atsakovo atstovo teiginiais, kad atsakovai apie jų teisių pažeidimą sužinojo tik 2007 metais, nėra pagrindo. Atmetus šį atsakovo reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių reikalavimų, t.y. dėl pripažinimo negaliojančiu iš dalies 1999-03-16 paveldėjimo teisės liudijimo dėl 0,0759 dydžio žemės sklypo paveldėjimo iš T. R. bei 2006-05-27 dovanojimo sutartį dalyje dėl 0,0759 ha dydžio žemės sklypo dovanojimo D. B. (R.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė D. B. (R.) apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą dalyje panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas sprendime nepasisakė dėl generalinio plano patvirtinimo procedūros ir jei tokia procedūra buvo, pateikto generalinio plano atitikties patvirtintam generaliniam planui. Civilinėje byloje yra du sodų bendrijos generalinio plano skirtingų institucijų pateikti egzemplioriai, viename yra užrašas, kad planas yra potvarkio priedas, nors ši nurodyta aplinkybė daugiau niekuo nepatvirtinta. Byloje nėra sodų bendrijos generalinį planą patvirtinančio dokumento. Priimant sprendimą neatsižvelgta į sklypo 381 privatizavimo schemą ir jos išsidėstymą natūroje. Žemės sklypų privatizavimo planai sudaryti 1992 m., yra vienodai teisiškai patvirtinti sodų bendrijos „Ateitis“ pirmininko, yra lygiaverčiai ir galiojantys.
Atsakovas J. B., atlikdamas sklypo Nr. 380 kadastrinius matavimus, neatsižvelgė į ieškovės D. B. sklypo Nr. 381 privatizacijos planą, į išorinę sodo bendrijos nustatytą ribą pagal UAB „Geo“ parengtą sodo ribų koordinavimo planą, pagrindinio kelio išsidėstymą generaliniame plane ir natūroje, taip pat natūroje naudojamą žemės plotą. J. B. kadastrinių matavimų plane, sklypo Nr. 380, taškas 6 ir taškas 7 neatitinka SB „Ateitis“ išorinės ribos, pagal UAB „Geo“ parengtą sodo teritorijos ribų koordinavimą. Apskaičiuota, kad taškas 6 nuo išorinės ribos yra nutolęs 0,53 m, taškas 7 - 0,89 m. Atsakovas J. B. palieka laisvą žemės plotą, kuris sudaro 21 kv. m. ir tokiu būdu stumia savo sklypą į kaimyninio sklypo Nr. 381 ribas. Sklypo Nr. 380 sudaryti kadastriniai matavimai neatitinka privatizavimo schemos, dėl tam tikrų ribų ilgio padidėjimo bei sumažėjimo. Atsakovo kadastriniuose matavimuose pateikta - riba pažymėta taškais 1 ir 2 yra 15,11 m, o privatizacijos plane - 15 m; - riba pažymėta taškais 3, 4 ir 5 yra 36 m, o privatizacijos plane - 35 m; - riba pažymėta taškais 2 ir 3 yra 12,06 m, o privatizacijos plane - 12 m; - riba pažymėta taškais 1 ir 7 yra 28,18 m, o privatizacijos plane - 30 m. Visi neatitikimai, leidžia teigti, kad atsakovo atlikti sklypo Nr. 380 kadastriniai matavimai atlikti su klaidomis ir pažeidžia ieškovo žemės sklypo ribas ir turtines teises. Geodezinius matavimus atlikusi S. P. pakeitė sklypo ribų ilgius taip, kad matuojamo sklypo plotas atitiktų privatizacijos schemoje nurodytam sklypo plotui, todėl buvo pažeistos kaimyninių sklypų ribos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo metu buvo pateiktas ieškovės kadastrinių matavimų planas su kompromisinėmis ribomis, kuris vėliau atsakovo buvo atmestas kaip netinkamas, tačiau teismo eigoje atsakovas ir ekspertai šį dokumentą naudojo kaip pagrindą: ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis ieškovės pateiktu kompromisiniu geodezinių matavimų planu, vietoj to, kad būtų vadovaujamasi sklypo Nr. 381 privatizacijos schema. Šalutinis kelias tarp sklypų Nr. 380, Nr. 379 ir Nr. 378 pagal atsakovo J. B. parengtą kadastrinį planą sudaro 4,5 m. Tuo tarpu kai pagal generalinį planą jis turi būti 4 m.
Teismas sprendime neatkreipė dėmesio į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertizės 2 priedą - suvestinį sodų sklypų planą pagal generalinį sodų bendrijos planą, pagal preliminariais matavimais suprojektuotus žemės sklypus ir pagal kadastro žemėlapyje įregistruotus po geodezinių matavimų sklypus dėl ieškovės ir atsakovų (abu žemės sklypai, nes tai buvo svarbu sprendžiant tvoros nugriovimo klausimą) išsidėstymo kelio atžvilgiu. Atsakovams priklausantis ir esantis lygiagrečiai prieš ieškovės žemės sklypą, sklypas Nr. 378, kadastrinis Nr. 0101/0048:82 nebuvo tirtas nei užimamo ploto, nei jo vietos bendro naudojimo kelio atžvilgiu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovei priklausančios tvoros, skiriančios žemės sklypą Nr. 381 ir bendro naudojimo kelią prieš atsakovams priklausantį sklypą Nr. 378, turėjo nustatyti kokia faktinė žemės sklypo Nr. 378 padėtis, išanalizuoti įrodymus dėl sklypo Nr. 378 atitikimo generaliniam planui, nustatyti jo faktinį plotą, tačiau byloje nėra duomenų apie šį žemės sklypą, nepateikti duomenys kaip pasikeitė kelio padėtis ar konfigūracija ar sumažėjo žemės sklypas Nr. 378 dėl ieškovės veiksmų.
Teismas sprendime nenurodo, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai Nr. 378, 380 ir trečiajam asmeniui L. P. priklausantis žemės sklypas Nr. 379 aptverti tvoromis. Byloje visiškai neanalizuota kaip sodų bendrijoje sprendžiamas žemės sklypų aptvėrimo tvora klausimas. Norminiai aktai (LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“) reglamentuoja tvoros reikalavimus ir galimybes statyti tvorą be gretimo sklypo savininko sutikimo, jei atitinkamų reikalavimų tvora statoma iki savininkui priklausančios sklypo ribos. Tokios statybos normos buvo numatytos dar 1997-06-20 LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 180 „Dėl RSN 151-92 Miestų ir gyvenviečių sodybos“ patvirtintame akte: sklypai nuo gatvės gali būti atitveriami ne aukštesnėmis kaip 1,8 metro tvoromis ir tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint rašytinį gretimų sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimą, gali būti projektuojama statyti ant sklypų ribos, o tokio sutikimo neturint - statytojo sklype prie jo ribos. Sklypo šiaurės (šiaurės rytų, šiaurės vakarų) pusėje ši tvora turi būti ažūrinė su didesniu kaip 50% viso tvoros ploto kiaurymiu plotu. Kitokios tvoros gali būti projektuojamos tik turint notariškai patvirtintą gretimų sodybų (sklypų) savininkų (nuomininkų) sutikimą, kuriame nurodytas tvoros aukštis, tipas ir vieta“. Teismas sprendime padarė tik vieną išvadą- jei sklypų ribos nustatomos pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, tai ir tvoros turi būti nugriautos. Tačiau ieškovė ir atsakovai ginčijo tarpusavio žemės sklypų Nr. 381 ir 380 ribas. Šie sklypai niekaip tiesiogiai nesiriboja su sklypu Nr. 378, todėl visos faktinės aplinkybės dėl žemės sklypo Nr. 378 suformavimo, jo naudojimo, sklypo Nr. 378 aptvėrimo tvora ir tvoros vieta kelio atžvilgiu pagal privatizavimo schemą, generalinį planą turėjo būti ištirtos ir tik tuomet galėjo būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
Teismas įpareigoja ieškovą D. B. nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, ribojančią ieškovei priklausantį žemės sklypą Nr. 381 ir bendro naudojimo kelią, esantį tarp žemės sklypų Nr. 381 bei Nr. 378, priklausančių atsakovei A. B. ir žemės sklypo Nr. 379, priklausančio trečiajam asmeniui L. P. Iš pateiktų foto nuotraukų iš ginčo vietos akivaizdu, kad atsakovai ir tretysis asmuo L. P. ne tik apsitvėrė savo sklypus tvora, tačiau ir ties sklypais Nr. 380 ir Nr. 378 įrengė vartus, tuo aiškiai parodydami kad pripažįsta faktinį žemės sklypų išsidėstymą, kelių plotį ir jų naudojimą. Sklypai aptverti ir vartai įrengti iki kadastrinių matavimų atlikimo ir galima daryti išvadą, kad atsakovų žemės sklypui atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad trūksta ploto ir pradėta jo „ieškoti“.
Jei ieškovė savo sklypo ribą vakarinėje sklypo dalyje pastums į kairę, atstatydama ribą pagal preliminarius matavimus ar pagal generalinį planą, kaip sprendime nurodo teismas, jos sklypo riba atsidurs bendro naudojimo kelio viduryje, atsižvelgiant į tai, kaip naudojami žemės sklypai kadastrinis Nr. 0101/0048:350 ir Nr. 0101/0048:345, o sklype kadastrinis Nr. 0101/0048:350 yra pastatytas statinys, niekaip neleidžiantis koreguoti kelio ribų, nebent statinys būtų nugriautas. Teismas sprendime nenurodė kokio dokumento ar kokių parodymų pagrindu nustatė, kad tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo ir bendro naudojimo kelio yra laisvas žemės plotas, kuris gali būti priskirtas ieškovės žemės sklypui, o vadovavosi tik menamais atsakovo atstovės paaiškinimais.
Pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad sklypų ribos gali keistis, gali kisti ir jų konfigūracija. Tačiau pats žemės sklypo plotas keistis negali. Priešingu atveju, turėtų būtų keliamas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, t.y. ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis. Teismui pateikiamuose žemės sklypo ribų planuose turėtų būti atsižvelgta į faktiškai valdomų žemės sklypų ribas, į plotą, į žemės sklypuose esančius statinius, turi būti paisoma žemės sklypo naudojimo racionalumo ir efektyvumo kriterijų, turėtų būti išlaikyta visų suinteresuotų asmenų teisių pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypo ribą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos vienų ar kitų asmenų atžvilgiu. LAT formuoja praktiką, kad, jei ribų nustatyti neįmanoma, tai prie kiekvieno žemės sklypo ploto turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčijamo žemės sklypo ploto dalys, kad vieno tokiu būdu naujai suformuoto žemės sklypas plotas neturi skirtis nuo teisiškai įtvirtino žemės sklypo ploto. Teismas atsižvelgė tik į J. B. nuosavybės teises, palikdamas galioti J. B. kadastrinius matavimus, kurie nustato sklypo plotą lygų plotui, nurodytam privatizacijos schemoje. Tuo tarpu dėl minėtų kadastrinių matavimų, sklypo Nr. 381 plotas mažėja, nors nuosavybės teisės įsigijimas buvo įrodytas ir nenuginčytas.
Apie sodų bendrijos generalinio plano neatitikimus ir netikslumus nurodoma ir ekspertizės akte: pastatas, esantis žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0048:325) pastatytas iki 1978 m, o 1984 metais sudarant SB „Ateitis“ sklypų 369-383 suplanavimo schemą buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, atsižvelgiant į esamą pastatą, o generaliniame plane į tai neatsižvelgta. Ekspertai tuo pačiu nurodė, kad po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo kadastrinis Nr. 01/0048:378 plotas 1 aru nesumažėjo, nes generaliniame plane klaidingai paskaičiuotas sklypo plotas ir skirtumas sudaro 72 kv. m. Ekspertai konstatavo, kad panašių klaidų yra padaryta apskaičiuojant ir kitų sklypų plotus. Jei pagal privatizacijos planus ir generaliniame plane klaidingai nurodytą konkretaus sklypo plotą atliekami geodeziniai matavimai ir „stumdomos“ sklypų ribos pagal privalomą generalinį planą, iš to galima daryti tik vieną išvadą, kad absoliutus generalinio plano įgyvendinimas bus susietas su visų sodų bendrijos žemės sklypų ir juose esančių pastatų inventorizacija.
Iš bylos medžiagos ir pateiktos ekspertizės akivaizdu, kad ekspertai patikrino tik vieną iš išorinių sodų bendrijos ribų, visai nekreipdami dėmesio į kitą sodų bendrijos išorinę ribą, esančią prie Ateities sodo 4-os gatvės, bei į kitus Registrų centre įregistruotus ir neginčijamus suformuotus po kadastrinių matavimų, sodo sklypus. Atlikus kelių SB „Ateitis“ padėties patikrą nuo vienos išorinės ribos ties sklypu Nr. 380, iki kitos išorinės ribos ties Ateities sodų 4-ja gatve, nustatyta, kad kelias ties tašku 1 iš kadastrinio plano sklypo Nr. 381, atitinka kelių padėtį pagal SB „Ateitis“ generalinį planą, bei kadastrinių matavimų pagrindu registruotų sklypų Nr. 212, 212A ir 211A ribos yra teisingos. Šiuo aspektu teismas sprendime faktinių aplinkybių netyrė ir faktinės padėties nenustatė. Įsigaliojęs teismo sprendimas nustatytose ribose leistų koreguoti sodų bendrijos kelių padėtį ir kitų žemės sklypų ribas, sukeldamas „ribų griūtį“ visos sodo bendrijos ribose. Tai neatitiktų ne tik protingumo ir teisingumo kriterijų, bet ir teismo sprendime nurodytų teisinių pagrindų ir principo, kad iš ne teisės negimsta teisė.
Sodų bendrijos generalinio plano prieraše - eksplikacijoje nurodyta, kad privatizuojamas žemės plotas - 2592,92, neprivatizuojamas - 2,45, keliai - 264,42, prūdai - 10,66 ir bendro naudojimo 70,95, bendras plotas nurodomas 2931,40, klaidingai atliekant aritmetinius veiksmus, nes nurodytas bendras plotas sudaro 2941,4.
Atsakovas SB „Ateitis“ privalėjo pateikti dokumentus apie sodo bendrijos neprivatizuotus bendro naudojimo plotus - kelius ir kitus neprivatizuotus plotus, idant būtų galima nustatyti ar nustačius ribą tarp sklypų ir išsaugojus vieno sklypo (atsakovo) privatizuotą plotą tokį, koks yra privatizavimo sutartyje, kitas sklypas turės tokias pačias galimybes faktiškai suformuoti sklypą, koks buvo nupirktas.
LR Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad mėgėjiško sodo teritorija - teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms), o įstatymo 3 str. numato, kad sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą, kraštovaizdį. Minėto įstatymo 6 str. nustato, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka.
Laikantis Žemės įstatymo, mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas sodų bendrija „Ateitis“ atsiliepimų dėl ieškinio ir priešieškinio į bylą nepateikė. Pagal civilinėje byloje esančius dokumentus ir atstovės paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad iki šio kilusio ginčo sodo bendrijos vardu buvo derinami visi kadastriniai matavimai nepriklausomai nuo to - atitiko jie generalinį sodų bendrijos planą ar ne. Nėra jokių duomenų, kad sodų bendrijoje prieš atliekamus sklypų kadastrinius matavimus būtų buvę visuotinio sodų bendrijos susirinkimo ar Bendrijos valdybos priimti sprendimai ar nutarimai dėl atliekamų kadastrinių matavimų, dėl generalinio plano atitikties faktinei padėčiai, dėl dalies privatizuotų bendro naudojimo kelių ir pan. Kokiu pagrindu sodų bendrijos atstovai derino geodezinius matavimus ne pagal generalinį planą - paaiškinimų teismui pateikta nebuvo.
Atsakovas, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, į realiai naudojamą tiek ieškovės, tiek atsakovo žemės plotą, vadovaujantis tik privatizacijos planu, negali išsaugoti sklypo ploto ieškovės sąskaita, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas yra kitoks. Liudytoja S. P., nurodo, kad žemės sklypo geodeziniai matavimai atliekami tik pagal žemės sklypų dokumentus, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į natūroje formuojamą žemės sklypą. Tačiau LR ŽŪM 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 15 p. numato, kad atliekant matavimus nustatomos ir paženklinamos sklypo ribos, o apskaičiuotas plotas (p.23) gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas - 0,0759 ha, o atlikus kadastrinius matavimus lieka 0,0700 ha dydžio sklypas. Ieškovė siekdama kompromiso, sutinka su tokiomis sklypo ribomis, kurios realiai nepažeidžia nei vieno sklypo savininkų turtinių teisių ir turtinių interesų bei atitinka natūroje esančią žemės naudojimo situaciją.
Pagal parengtą kompromisinį planą, ieškovės sklypas sumažėja 59 kv. m., tai yra daugiau negu nustatyta leistina paklaida, kuri sudaro - 55 kv. m., tačiau po Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo paskelbto sprendimo, ši paklaida sudarys - 135 kv. m. Atsakovui atstačius sklypo ribas sutinkamai su išorine sodų bendrijos riba ir nepaliekant laisvo ploto žemės tarp atsakovo sklypo ribos, ginčas galėtų būti baigtas taikiu šalių susitarimu. Įsigaliojus teismo sprendimui ir apskaičiavus sklypo Nr. 381 plotą pagal teismo sprendimu nustatytas sklypo ribas pagal J. B. kadastrinius matavimus, įregistruotus S. V. kadastrinius matavimus, pagrindinio kelio ir šalutinio kelio ribas pagal generalinį planą, sklypo plotas sudarys - 0,0624 ha, kas pažeidžia nuosavybės teisę į išpirktą žemės plotą. Visi be išimties sodo bendrijos nariai turi teisę turėti suformuotą tokį sklypą, kokį jie privatizavo, tačiau atsižvelgiant į esamą faktinę padėtį ir galimybes, į padarytas klaidas sudarant generalinį planą, gali būti nustatytos sklypo plotų paklaidos. Negalima „ieškoti“ trūkstamo ploto ieškovės sklypo sąskaita, neatsižvelgiant į esamą situaciją sodų bendrijoje.
Įstatymas numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė, o mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Bendrijos valdymo organų pareiga sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti.
Teismas sprendime nurodo, kad „<...> Nagrinėjant ginčą šioje civilinėje byloje šalys ne kartą paminėjo, kad per žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 ribą buvo pravestas ir šiuo metu yra vandentiekio vamzdis, kuris buvo kaip sąlyginė žemės sklypų riba. Atsakovų atstovai teigė, kad vamzdis nėra ant žemės sklypo ribos ir atsakovai naudojosi žemės sklypu dalimi už vandentiekio, kai ieškovė, jos atstovė bei liudytojas V. R. teigė, jog vandentiekio vamzdis buvo ant žemės sklypų ribos ir atsakovai niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi už vandentiekio.
Žemesnės instancijos teismas
Sodo bendrijos vandentiekis buvo laikomas neformalia sklypo riba. Vamzdis tarp sklypų Nr. 381 ir Nr. 380 yra toje pačioje vietoje, kas įrodo faktinį žemės naudojimą, nepasikeitusį nuo 1984 m. Įsigaliojus teismo sprendimui, vandentiekis pilnai atsiduria J. B. žemės sklype, todėl teismo sprendime nurodyta faktinė aplinkybė tapo neištirta ir nenustatyta, nors tai susiję su sodų bendrijos bendro naudojimo turtu. Bendra sodininkų nuosavybė turi ir gali būti patvirtinta sodų bendrijos dokumentais. Vandentiekio sistema sodų bendrijoje įvesta taip, kad kiekvienas žemės sklypas turi galimybę naudotis tiekiamu vandeniu. Teismas sprendimu nurodo sklypų ribos atstatymą pagal generalinį planą, tačiau neįvertina aplinkybės, kad pagal tokią situaciją ieškovės sklypas lieka be vandens (ko niekada nuo sklypo paskyrimo nebuvo) ir ieškovė bus priversta nustatyti kitame sklype servitutus arba įsivedinėti vandentiekį naujai. Ši faktinė aplinkybė byloje yra svarbi tuo, kad vandens tiekimo sistema buvo įrengta atsižvelgiant į tai, kad vanduo būtų tiekiamas į kiekvieną žemės sklypą ir vamzdynas buvo išvedžiotas sklypų ribomis, tuo labiau, kad iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad tarp sklypų yra aukščio nuolydis ir atraminė sklypo sienelė buvo pastatyta siekiant stabilizuoti skirtingo aukščio žemės sklypų padėtį ir atsakovas niekaip negalėjo naudotis žemės sklypu „per slenkstį“ ir per atraminę sienelę. Atsakovų sodo sklype pasodinti vaismedžiai ir vaiskrūmiai atitinka keliamiems atstumo reikalavimams.
Įstatymas numato, kad sodininkai ir kiti asmenys mėgėjiško sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiško sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų, o tai darantys sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Bendrijos atstovas nepateikė jokių duomenų apie šias faktines byloje svarbias aplinkybes. Be sodininkų bendrijos dokumentų, atstovo paaiškinimai įgauna asmeninės nuomonės pobūdį ir negali būti vertinami kaip nustatytos aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovo - sodininkų bendrijos „Ateitis“ atstovė J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad generalinis planas gali pilnai neatitikti realios padėties, tačiau manė, kad yra galimybė atstatyti visą faktinę padėtį, kaip yra generaliniame plane, todėl J. B. priešieškinį prašė tenkinti, o ieškovės D. B. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė nepaaiškino, kodėl sodų bendrijos atstovai derino ieškovės kadastrinius matavimus, o dabartiniu metu prieštarauja jų derinimui, nenurodė kokie papildomi sodų bendrijoje nustatyti neatitikimai, kurie gali būti atstatomi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendime nurodo, kad iš ekspertizės akto 2 priedo matyti, kad žemės sklypas Nr. 209 po kadastrinių matavimų užėmė visą kelio pravažiuojamąją dalį, o pastatas žemės sklype Nr. 210 stovi beveik ant kelio, tačiau tai nesuteikė ieškovei teisės ir pagrindo užimti gretimo sklypo Nr. 380 savininko žemės dalį arba bendro naudojimo kelio dalį. Be to, dėl žemės sklypuose Nr. 209 ir Nr. 210 nustatytų pažeidimų pašalinimo, turi teisę ginti savo interesus sodų bendrija „Ateitis“.
Civilinėje byloje teismas neįvertino faktinės aplinkybės, nurodytos Geodezinėje ekspertizėje: pagal 1978 metais parengtą topografinį planą šiaurės rytinė SB „Ateitis“ riba buvo aptverta medine tvora ir šalia jos bendrijos teritorijoje buvo pravažiavimas. 1984 metais Vilniaus miesto LDT VK buvo parengta papildomo ploto, esančio prie šiaurės rytinės ribos sklypų 370-382 išplanavimo schema. Ginčo sklypai ir jų ribos yra suformuoti prijungus papildomą žemės plotą prie buvusio kolektyvinio sodo žemės ploto. Naujai suformuotus sklypus skyrė kelias ir tvora. Už minėto kelio jau iki 1978 metų buvo suformuoti žemės sklypai ir pastatyti statiniai, ką patvirtina ir prie ekspertizės pateikti priedai: palyginus ekspertizės 1, l d., 4 priedą ir kadastro ortofoto žemėlapį, akivaizdžiai matyti, kad kelio ir buvusios tvoros ribos atitinka dabartiniu metu naudojamą ir nusistovėjusį iki 1993 metų žemės sklypų naudojimą ir suformuotą kelią. Tą faktinę aplinkybę patvirtina ir jau VĮ RC įregistruoti žemės sklypai pagal generalinę sodų bendrijos schemą Nr. 209 (kadastrinis Nr. 0101/0048:346) ir Nr. 382 (kadastrinis Nr. 0101/0048:378), kurių geodezinius matavimus suderino ir SB „Ateitis“. Sodų bendrijos pirmininkė derino ir ieškovės žemės sklypo Nr. 381 geodezinius matavimus. Teismas siūlo žemės sklypą patraukti į kito kelio pusę, bet neanalizuoja tokio veiksmo galimybių ir pagrindų viso sodo atžvilgiu, o tai būtina, atsižvelgiant į tai, kad sodo sklypas yra sodų bendrijoje, kuriai nustatytas bendras plotas ir ribojimas išorine viso sodų bendrijos žemės sklypo riba.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijoms bei sodininkų bendrijų steigimo aiškinimo ir taikymo (LAT nutartis c/b 3K-3-48/2009), nurodė, kad sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979-06-18 ir 1987-03-05 nutarimuose patvirtintuose Tipiniuose darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Pagal iki 1994-07-12 galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį, žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis šio kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ministrų tarybos 1979-06-18 nutarimu Nr. 213 buvo patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai. Minėtu nutarimu miestų vykdomiesiems komitetams buvo pavesta visiška kontrolė dėl sodininkų bendrijų organizavimo, steigimo ir veiklos. Kolektyvinio sodo žemę galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas patvirtina jo steigimo projektą, žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą. Ministrų tarybos nutarimą keitęs Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 61 bei juo patvirtinti Tipiniai sodininkų bendrijos įstatai nustatė analogišką sodininkų bendrijos steigimo, bendrijos įstatų registravimo tvarką.
Šie nurodyti teisiniai pagrindai siejami su kita, reikšminga civilinėje byloje norminiais aktais nustatyta tvarka: statybų kolektyviniuose soduose ar sodų bendrijų žemės sklypuose. Sodo namelių statyba ir jų vieta projektuotuose kolektyvinių sodų sklypuose buvo numatyta planuose. Ieškovė, atsakovai ir A. S. V. (sklypo planą po kadastrinių matavimų, sklypo topo nuotrauką, Vilniaus miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyriaus statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinį reikalavimą - išlaikyti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą iki gretimų sklypų ir projektą) pateikė statybos leidimus ir statinių projektus: visuose dokumentuose nustatytas atstumas nuo statinio iki sklypo ribos. Statybos leidimas ir sklypo planas patvirtina faktą kaip buvo naudojamasi žemės sklypu iki privatizacijos. Teismui nustačius „teorines“ naujas sklypų ribas, kiekvienas žemės sklypas savo ribas turės koreguoti pagal fakto neatitinkantį generalinį planą, tačiau koreguojant sklypo ribas, nėra galimybės koreguoti statinių vietą, o statiniai pastatyti pagal leidimus, konkrečiai pagal planą nustatytoje vietoje. Įsigaliojus teismo sprendimui, sklype Nr. 381 esančiam sodo namui nebelieka nurodyto dokumentuose ir reikalingo minimalaus atstumo nuo pastato sienos iki gretimo sklypo Nr. 380 ribos, kas prieštarauja 1985-12-16 metais išduotam statybos leidimui, pagal kurį atstumas nuo pastato sienos iki gretimo sklypo sudarė 5 m.
Teismas sprendime nurodo Žemės ūkio ministerijos patvirtintus 1992-03-20 sodų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo metodinius nurodymus, galiojusius žemės sklypų privatizavimo planų paruošimo metu. Minėto dokumento 6 punkte nurodoma, kad sodo bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypų pirkimui, atlieka sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sklypo planą M 1:500. Sklypo plane nurodomi: sodo namelis ir sklypo ribų atstumai nuo sodo namo. Todėl žemės sklypo privatizavimo plane nesant nurodytų atstumų nuo sodo namo iki sklypo ribų, šias faktines aplinkybes buvo būtina nustatyti kitų dokumentų pagrindu - sodo namo statybos projekto, situacijos plano ir statybos leidimo išdavimo momentu esantys atstumai nuo sodo namo iki sodo sklypo ribų. Sodo sklypo privatizacijos planai buvo sudaryti 1992-08-20, t.y. iki 1993-08-25 generalinio plano sudarymo. Žemės sklypų 1994-05-10 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jau galiojo LRV 1993-07-21 nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Civilinėje byloje nėra pilnai atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, trūkstant SB „Ateitis“ dokumentų, patvirtinančių nustatytą ir įtvirtintą norminių aktų pagrindu kelių padėtį sodų bendrijoje.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendime pagrįstai nurodyta, jog 1994 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 14-3020) sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų bei tiek T. R., tiek J. B. parduodamų sklypų ribos buvo patvirtintos ir nustatytos 1992 m. rugpjūčio 20 d. planais, kurie buvo patvirtinti sodų bendrijos pirmininko. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo J. B. reikalavimą dėl 1994 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. 14-3020) dalyje dėl 0,0159 ha dydžio valstybinės žemės pardavimo T. R. pripažinimo iš dalies negaliojančia, kaip nepagrįstą bei praleidus ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyksta dėl privačių žemės sklypų, prašė dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo spręsti įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Atsakovai J. B. ir A. B. atsiliepime nurodė, kad bylos gražinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra galimas tik Įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Teismas padarė teisingą išvadą, kad sodų bendrijos „Ateitis“ generalinis planas yra galiojantis, pagrindinis planas, pagal kurį turi būti formuojamos žemės sklypo ribos ir po atliktų kadastrinių matavimų. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kaip sodų bendrijoje sprendžiamas sklypų aptvėrimo klausimas. Sklypas Nr. 378 buvo aptvertas atitraukiant tvorą nuo sklypui priklausančios ribos tam, kad būtų palikti privažiavimai prie L. P. sklypo ir sklypo Nr. 380. Priešingu atveju, aptvėrus sklypą taip, kaip nurodyta sodininkų bendrijos išplanavimo projekte, kas sutampa su geodeziniais matavimais ir yra patvirtinta Registrų centro išankstinės patikros žyma, nebūtų galima privažiuoti prie sklypų Nr. 380 ir 379 dėl ieškovės neteisėtai aptvertos tvoros. Teismas atkreipė dėmesį į ekspertizės išvadas, plano priedas Nr. 4, kad A. B. sklypo Nr. 378 tvora stovi jos sklype atitraukta nuo sklypo ribos, o ieškovės tvora pastatyta pažeidžiant aukščiau ieškovės minėtus teisės aktus, todėl, kad ieškovės tvora stovi J. B. sklype ir taškais 2,5 užeina ant šalutinio kelio. Kaip ieškovė skunde teigia, kitokios tvoros turi būti statomos tik turint notariškai patvirtintą gretimų, sklypų savininkų sutikimą, tačiau tokio sutikimo nėra. Ekspertizės akto 4 priede yra parodyta ieškovės pastatytos tvoros vieta sodininkų bendrijos „Ateitis“ išplanavimo projekto atžvilgiu, iš kurio matosi, kad tvora yra pastatyta už žemės sklypo ribų ir tai yra tęstinis pažeidimas, kuris vyksta kiekvieną dieną. Pagal 2006-05-27 Dovanojimo sutartį Nr. 5425 D. B. (R.) buvo perleistas 0,0759 ha ploto žemės sklypas Nr. 381, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, esantis sodininkų bendrijoje „Ateitis“. UAB „Geoksis“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad perleisto žemės sklypo plotas sudaro 0,0700 ha. Su sumažintu sklypo plotu D. J. B. (R.) sutiko, laikydama, kad tai įvyko dėl nusistovėjusios šiandieninės naudojimosi žemės sklypais tvarkos. Paskyrus Geodezinę ekspertizę, akto 2 priede matosi, kad D. B. (R.) naudojamas sklypas neatitinka sodininkų bendrijos „Ateitis“ išplanavimo projekto ir jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusi įmonė neteisingai nustatė jo vietą sodininkų bendrijos „Ateitis“ išplanavimo projekto atžvilgiu. Ekspertizės akto 2 priedas yra sodų bendrijos „Ateitis“ žemės sklypų ribų ir plotų palyginimas, o 3 priedas yra sodų bendrijos „Ateitis“ generalinis planas skaidrioje plėvelėje. Uždėjus sodų bendrijos „Ateitis“ generalinį planą, pavaizduotą skaidrioje plėvelėje (3 priedas) ant 2 priedo, kur yra grafiškai pavaizduotos žemės sklypų ribos po atliktų kadastrinių matavimų, akivaizdžiai matyti, kad M. B. priklausantis žemės sklypas Nr. 383 ir S. A. V. priklausantis žemės sklypas Nr. 382 nesutampa su sodų bendrijos generaliniu planu. S. A. V. žemės sklypas Nr. 382 po atliktų kadastrinių matavimų yra pasislinkęs į ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 pusę ir užima ieškovės žemės sklypo dalį. Ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 ribos yra pasislinkusios į šalutinio kelio pusę tarp ieškovės žemės sklypo Nr. 381 ir atsakovės A. B. žemės sklypo Nr. 378 ir užima šalutinio kelio dalį bei ieškovės žemės sklypo Nr. 381 ribos yra pasislinkusios į atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380 pusę ir užima dalį J. B. žemės sklypo Nr. 380. J. B. žemės sklypo Nr. 380 ribos po atliktų kadastrinių matavimų sutampa su generaliniame plane pateikta riba.
Atsiliepimas
Trečias asmuo Nacionalinė žemės tarnyba apie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali pasisakyti dėl faktinių aplinkybių ar nusistovėjusios tarp žemės sklypų savininkų žemės naudojimo tvarkos šioje civilinėje byloje. Sodininkų bendrijos „Ateitis“ atstovė J. D. paaiškino, kad prasidėjus privatizacijai visi žemės sklypai buvo matuojami žingsniais ir sodininkų bendrijos generalinis planas gali neatitikti realios padėties. Sodininkų bendrijos „Ateitis“ generalinis planas yra galiojantis, nenuginčytas dokumentas ir tai yra pagrindinis planas, pagal kurį turi būti formuojamos žemės sklypų ribos ir po atliktų kadastrinių matavimų. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-2010 nurodė, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.
Pagal CK 4.45 str. 1 d. jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu sklypo ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto ploto. Byloje yra pateiktos žemės sklypų privatizavimo bylos, kurių pagrindu buvo privatizuoti tiek ieškovo su atsakovu žemės sklypai, tiek ir aplinkiniai žemės sklypai. Ieškovės D. B. užsakymu UAB „Geoksis“ 2007-02-22 atliko žemės sklypo, esančio Šiaurės g., SB „Ateitis“, sklypo Nr. 381 kadastrinių matavimų bylą (b. l. 6, t.1), Ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė atsakovas J. B.. Atsakovas J. B., žemės sklypo Nr. 380 savininkas, užsakė ir UAB „Geoteka“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir prašė žemės sklypų Nr. 381 ir Nr. 380, esančių S/B „Ateitis“ ribas nustatyti pagal jo užsakymu atliktą kadastrinių matavimų planą. Kaip matyti iš šio plano paruošimo medžiagos, šio žemės sklypo Ribų paženklinimo akto nepasirašė ieškovė D. B. ir trečias asmuo S. V. Byloje atlikta Geodezinė ekspertizė, kurios pagrindu konstatuota, kad trečiojo asmens Sauliaus A. V. žemės sklypas Nr. 382 po atliktų kadastrinių matavimų yra pasislinkęs į ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 pusę ir užima dalį ieškovės žemės sklypo. Tuo tarpu ieškovės D. B. žemės sklypo Nr. 381 ribos yra pasislinkusios į šalutinio kelio pusę tarp ieškovės žemės sklypo ir atsakovės A. B. žemės sklypo Nr. 378, bei ieškovės ir atsakovo J. B. žemės sklypo Nr. 380, tai patvirtina Ekspertizės akto 2 priedas. Kaip teisingai nurodė apeliantė, būtent ieškovės D. B. užsakytas ir UAB „Geoksis“ atliktas kadastrinių matavimų planas buvo imtas už pagrindą atliekant Geodezinę ekspertizę. Tuo tarpu UAB „Geoteka“ atliktų kadastrinių matavimų planas nebuvo lygintas Ekspertizės 2 priede, t.y. nustatant žemės sklypų Nr. 380 ir Nr. 381 ribų ir plotų nesutapimus pagal įvairius byloje esančius duomenis. Kaip matyti iš UAB „Geoteka“ atlikto kadastrinių matavimų plano, žemės sklypo Nr. 380 plotas atitinka privatizavimo plotą, tačiau nustačius ginčytinų ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribas pagal šį planą, būtų sumažintas ieškovės valdomo žemės sklypo plotas. Paskaičiavimų, kokiu dydžiu šis plotas mažėja, nepateikta ir teismas sprendime apie tai nepasisakė (tokie duomenys neanalizuoti ir ekspertizė metu). Apeliantė nurodė, kad žemės sklypas Nr. 381 sumažės 135 kv. m. plotu, tačiau tam pagrįsti trūksta duomenų. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina papildomai nustatyti aplinkybes, kokiu dydžiu sumažės ieškovės žemės sklypo plotas, nustačius žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoteka“ parengtą kadastrinių matavimų planą, kaip gali būti kompensuojamas tokio ploto netekimas: ar mažinant kurio nors sklypo plotą perduodant dalį žemės gretimam sklypui ar kitokiu būdu; ar padalijant trukumą abiems sklypams proporcingai privatizuotam žemės plotui ar kitokiu būdu. Pagal kasacinio teismo praktiką, negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo pagrindu nėra teisingas ir ieškovės pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, kadangi pagal jį, ieškovė netenka daugiau jos privatizuoto žemės sklypo ploto, nei leistina.
Pirmos instancijos teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino fakto, tik tiesiog konstatavo, kad tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo ir bendro naudojimo kelio yra laisvas žemės sklypas, kuris pasak teismo, gali būti priskirtas ieškovės žemės sklypui. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktuose planuose, tokių duomenų nepateikta. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo pateiktas planas yra artimesnis sodų bendrijos generaliniam planui (atitinka jį) negali lemti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo nustatant sklypų ribas, tokiu būdu neteisėtai sumažinant jos privatizuoto žemės sklypo plotą. Kadangi šiuo metu nėra tiksliai nustatyta tokio praradimo plotas, teismas negali pasisakyti ar jis atitiktų leistiną paklaidą.
Kita svarbi aplinkybė, kuri nebuvo tinkamai ištirta, ar pagal nusistovėjusią tvarką tarp ieškovės žemės sklypo Nr. 381 ir atsakovo žemės sklypo Nr. 380 yra vandentiekio vamzdis, kuris galėtų būti laikomas sąlygine šių žemės sklypų riba. Teismas turi pareikalauti iš SB „Ateitis“ pateikti papildomus įrodymus apie sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrengtų ar kitaip įgytų bendro naudojimo inžinerinių tinklų, šiuo atveju vandentiekio vamzdynų, planus. Vertinant šalių nurodytas aplinkybes dėl vandentiekio įrengimo tarp žemės sklypų Nr. 380 ir Nr. 381, negalima nustatyti faktinės padėties, nes nėra pateiktų objektyvių įrodymų pagrindžiančių ar paneigiančių šalių duotus paaiškinimus. Pirmos instancijos teismas netyrė faktinės padėties ir tinkamai nepasisakė dėl šio argumento. Visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nepareikalavus papildomų įrodymų iš sodininkų bendrijos, šalių paaiškinimai įgauna asmeninę jų nuomonę ir jų nepakanka vertinant nustatytinas aplinkybes.
Pirmos instancijos teismas iš esmės netyrė aplinkybių, susijusių su žemės sklypo Nr. 382 kadastrinių matavimų įregistravimu. Kaip matyti iš Ekspertizės akto, šis sklypas yra pasislinkęs į ieškovės valdomo žemės sklypo dalį. Joks prieš tai buvusio savininko sutikimas registruoti žemės sklypo ribas, negali būti teisėtu pagrindu nuosavybės teisių į žemės sklypą praradimui. Visi sodo bendrijos žemės sklypų savininkai turi teisę suformuoti tokį žemės sklypą, kokį jie privatizavo. Formuojant žemės sklypų ribas galimos žemės sklypų ribų paklaidos, tačiau jos turi būti tiksliai įvardintos ir kaip aukščiau nurodyta, teisingai kompensuotos, ar ploto netekimas vienodai padalintas tarp žemės sklypų savininkų.
Teismas nepasisakė, ar atsakovo žemės sklypo ribas nustatantis planas nepažeis ieškovės teisių dėl jos žemės sklype pagal 1985-12-16 gautą statybos leidimą, pastatyto sodo namo (leidimo išdavimo metu) būtino minimalaus atstumo nuo pastato sienos iki gretimo žemės sklypo Nr. 380 ribos.
Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos teismas, įpareigodamas nugriauti tvorą, šio reikalavimo neargumentavo. Viena vertus, teismas tenkindamas šį reikalavimą, jį laikė išvestiniu iš pagrindinio priešieškinio reikalavimo, nustatyti žemės sklypo ribas pagal atsakovo pateiktą planą, kita vertus, teismas privalo net ir išvestinį reikalavimą tinkamai pagrįsti ir motyvuoti. Sprendžiant ar ieškovės pastatyta tvora pažeidžia atsakovo interesus, būtina aiškintis, ar tvora buvo pastatyta laikantis privatizavimo dokumentuose patvirtintų sklypų ribų ir ar šios tvoros nežymi faktinės žemės naudojimo tvarkos pasidalijimo, kadangi sprendžiant klausimą dėl teisių pažeidimo svarbu analizuoti ne tik žemės kadastrinių matavimų planus, generalinį sodo sklypų planą, bet ir faktinę situaciją, kuri nusistovėjusi sodų bendrijoje.
Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinant išdėstytus teisinius atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.