Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-28-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
1S-28-462/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-28-462/2018Procesinio sprendimo Nr. 1-01-1-22589-2018-0(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. S. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-14 nutarties (skunde nurodyta, jog skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-12 nutartis), kuria V. S. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. ir E. R. kaltinami tuo, kad 2018 m. gegužės mėnesį, naktį iš 13 d. į 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdami pas L. V. bute, iš anksto susitarę pagrobti automobilį ir veikdami bendrai, pagrobė L. V. priklausančio automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius. Po to 2018-05-14, apie 11 val., (duomenys neskelbtini), kieme E. R. pagrobtais rakteliais užvedė automobilį ir išvaręs iš kiemo, pagrobė L. V. priklausantį 11 000 eurų vertės automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, V. S. kaltinamas tuo, kad 2018-07-05, apie 7 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia slapta paėmė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, o A. M. pradėjus ieškoti telefono, pasisiūlė tarpininkauti jį surandant. Po to, imituodamas telefono sugrąžinimą, telefoną grąžino A. M. bei suklaidino A. M., jam melagingai nurodydamas, kad už telefono radimą reikalinga sumokėti 200 eurų. A. M. sutikus sumokėti, kartu su A. M. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą banko kortelių skaitytuvą, jis į skaitytuvą įdėjo savo banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, manydamas, kad moka už telefono suradimą, 10.33 val. atliko 200 eurų mokėjimą. Tokiu būdu V. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą – A. M. priklausančius pinigus – 200 eurų.

Be to, V. S. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2018-07-05, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas pas A. M. namuose, slapta pagrobė svetimą turtą – A. M. priklausančią kosmetinę su joje buvusiais pinigais – 2 400 JAV dolerių, tai atitinka 2 040 eurų. Tokiu būdu jis pagrobė svetimą 2040 eurų vertės turtą.

Be to, V. S. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2018-07-05 (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nurodė A. M., kad už taksi paslaugas jis turi sumokėti 20 eurų. A. M. sutikus sumokėti pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą banko kortelių skaitytuvą, į kurį A. M. įdėjo savo banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o V. S. tyčia slapta įvedė klaidingą sumą t. y. 800 eurų, ir tyčia uždengęs ekraną pateikė skaitytuvą A. M. patvirtinti mokėjimą, kuris būdamas suklaidintas ir manydamas, kad moka 20 eurų už taksi paslaugas, 12.49 val. patvirtino mokėjimą. Taigi jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – A. M. priklausančius pinigus – 800 eurų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-14 nutartimi kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-02-15.

Klaipėdos apygardos teisme gautas kaltinamojo V. S. skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-14 nutarties, su skundžiama nutartimi kaltinamasis nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Kaltinamasis taip pat prašo perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų savavaldžiavimo viršijant įgaliojimus. Skunde kaltinamasis nurodo, jog pareigūnai padarė nusikalstamą veiką, viršijo savo įgaliojimus, iš anksto susitarę pateikė tyrėjai liudijimus, nors išanalizavus juos, pareigūnų liudijimuose yra nesutapimų ir prieštaravimų. Kaltinamasis skunde pateikia nuomonę, jog tiek tyrėja, tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimus, rėmėsi kaltinamojo praeitimi – vadinasi, teisingumas negali būti vykdomas, nes kaltinamasis yra nusikaltėlis ir įstatymai yra nevienodi. Pasak kaltinamojo, priimant procesinius sprendimus, nebuvo apklausti liudytojai, neišreikalauta vaizdo medžiaga, kuri yra ypač reikšminga pradedant ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Kaltinamojo teigimu, akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos įstatymai yra ne visiems asmenims taikomi vienodai, be to, pareigūnai yra suinteresuoti bylos nutraukimu, yra daromas poveikis teismams ir prokurorams. Sulaikant kaltinamąjį, pareigūnai kalbėjo apie pažintis prokuratūroje. Nagrinėjamu atveju yra nesilaikoma Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos, kad atliekant teisinį tyrimą turi būti ištirti visi faktai, tačiau nagrinėjamu atveju, kaltinamojo nuomone, atsisakoma atlikti procesinius veiksmus, apklausti liudytojus bei išreikalauti vaizdo medžiagą. Nagrinėjamu atveju buvo laukiama, kol medžiaga dings.

Teismo posėdyje kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisme teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, jog kaltinamasis, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam pratęstas suėmimo terminas, jokių suėmimo termino pratęsimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo motyvų nenurodo, kaltinamasis dėsto faktines aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo metu (ne)atliktais proceso veiksmais, pareigūnų (ne)tinkamu pareigų atlikimų, nepatikslintos medžiagos dingimu ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra būtent suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimo nagrinėjimas, todėl teisėjų kolegija analizuos būtent suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.

Paskirtos kardomosios priemonės turi būti proporcingos ir nevaržyti asmens teisių ir laisvių labiau negu tai yra būtina. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, be kitų nusikalstamų veikų padarymo, V. S. taip pat kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o ši nusikalstama veika, kaip minėta, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų suėmimo pagrindų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, jog V. S. nuolat daro nusikalstamas veikas, už kurias jau yra daug kartų teistas, be to, ne viena nusikalstama veika yra būtent turtiniai nusikaltimai. Apygardos teismas pažymi ir tai, jog nagrinėjamas nusikalstamas veikas V. S. padarė turėdamas teistumą, todėl esant nusikalstamų veikų recidyvui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes, apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog V. S. anksčiau teistas, kaltinamas nusikaltęs esant nusikaltimų recidyvui, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kaltinamasis gali daryti naujus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus ir tai laikytina pagrindu kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti.

Pastebėtina ir tai, jog V. S. niekur nedirba, oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra nevedęs, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat duoda pagrindo išvadai, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai nėra pakankamai stiprūs, todėl taip pat yra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis V. S. nagrinėjamu atveju kaltinamas 1 apysunkio nusikaltimo, 2 nesunkių nusikaltimų bei baudžiamojo nusižengimo padarymu. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija nustato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų; BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų; BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, už kurias yra numatytos ir ilgesnės negu vieneri metai realios laisvės atėmimo bausmės, padarymu, tai taip pat yra vienas iš suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindų (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Nustačius, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 ir 8 dalyse numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamajam V. S. pagrįstai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas. Teismas, pratęsdamas V. S. suėmimo terminą, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, taikant procesinės prievartos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-14 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti nutartį ar keisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra pagrindo.

Kaltinamasis skunde pareiškė reikalavimus perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų savavaldžiavimo viršijant įgaliojimus. Teisėjų kolegija atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, jog baudžiamoji byla iš esmės nėra išnagrinėta, šiuo metu vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, todėl nėra teisinio pagrindo baudžiamąją bylą perduoti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą bei joje priėmus procesinį sprendimą, V. S. turės galimybę pasinaudoti BPK numatyta apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka (BPK XXIV skyrius). Apygardos teismui taip pat nenumatyta galimybė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų savavaldžiavimo viršijant įgaliojimus. Pažymėtina, jog vienas iš ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindų yra skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, kaltinamajam manant, kad prieš jį buvo atlikta nusikalstama veika ir yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, jis su skundu ar pareiškimu gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnams gali pateikti pranešimą apie nusikalstamą veiką dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK XXIV skyriaus nuostatomis, 166 straipsniu bei išdėstytais motyvais, netenkina kaltinamojo reikalavimų perduoti bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų savavaldžiavimo viršijant įgaliojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122, 127, 130 straipsniais, teismas

nutaria:

kaltinamojo V. S. skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-14 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėRemigijus Preikšaitis