Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens M. K. atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui (dalyvauja nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM),

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Kristinai Gimžauskaitei Mažonienei (dalyvauja nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. K., J. P., S. K., išvadą byloje teikiančiai institucijai – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kretingos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Pažymėjo, kad L. Š. rūpinasi ir slaugo mamą, o pareiškėjos sveikata ir moralinės bei kitokios savybės leidžia tinkamai atlikti globėjo ir turto administratoriaus pareigas.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys J. P. ir S. K. nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Pažymėjo, kad mama rūpinasi pareiškėja L. Š..

Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, jog M. K. dėl sveikatos būklės teismo posėdyje suteikti informacijos apie save ir savo sveikatą negali, M. K. į teismo posėdį nebuvo kviečiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir kitų byloje esančių įrodymų – M. K. specialiųjų poreikių nustatymo pažymos, išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, kad M. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini), sergant netipiška arba mišria (duomenys neskelbtini). Jai neterminuotai nuo 2022 m. birželio 21 d. yra nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2022 m. lapkričio 25 d. išvados Nr. T19-26 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, matyti, jog M. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; socialinių paslaugų; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių ir pilietinių teisių srityse.

Iš byloje esančio 2023 m. birželio 16 d. – liepos 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-120/2023 išvados matyti, jog M. K. nustatyta (duomenys neskelbtini), sergant netipiška arba mišria (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog M. K. dėl ligos yra nepajėgi suprasti, įvertinti informacijos, nuosekliai ir savarankiškai paaiškinti savo sprendimų motyvų ir esmės bei savarankiškai atlikti nuoseklių kryptingų veiksmų, t. y. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašioje srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; bendravimo srityje, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse.

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo nustatyta, jog duomenų apie M. K. pateiktus išankstinius nurodymus nėra.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas bylos medžiagą, atsižvelgdamas į psichiatrijos ekspertizės akto, Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, jog M. K. dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini), sergant netipiška arba mišria (duomenys neskelbtini), negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali priimti sprendimų, yra sutrikęs jos funkcionavimas kasdieninėje veikloje, ji pati savarankiškai neapsitarnauja, negali pasirūpinti savimi, savo buitimi, jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pripažinti M. K. neveiksnia tam tikrose srityse.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas: pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Pagal šiuo metu formuojamą tarptautinę bei nacionalinę praktiką, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, iš esmės nėra galima nustatyti asmens neveiksnumo bendrai visose srityse, konkrečiai neišsiaiškinus bei nenurodant ir nedetalizuojant konkrečių sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CPK 468 straipsnio 2 dalis).

Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Atsižvelgiant į tai, kad socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nėra konkrečiai detalizuojamos kitos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, atsižvelgdamas į socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodytas konkrečias sritis, kuriose M. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sprendžia, jog M. K. pripažintina neveiksnia tik išvadose įvardintose konkrečiose srityse, kuriose ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1, 2 dalys, 2.11 straipsnio 1,2 dalys, CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo sprendimu pripažintinai neveiksnia tam tikrose srityse M. K. reikalinga nuolatinė globa srityse, kuriose ji pripažintina neveiksnia, nes ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, jai nustatytina globa šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; bendravimo; šeimos santykių; socialinių paslaugų; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), pilietinių teisių srityse.

Pareiškėja L. Š. pareiškime ir teismo posėdžio metu prašė ją paskirti prašomos pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse M. K. globėja ir jos turto administratore. Suinteresuoto asmens M. K. atstovas, išvadą teikiančios institucijos atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu su globėjos ir turto administratorės kandidatūra sutiko.

L. Š. neteista, administracine tvarka nebausta, yra sveika ir globoti gali.

Atsižvelgiant į tai, jog L. Š. sutinka tapti nuolatine pripažintinos neveiksnia tam tikrose srityse M. K. globėja ir turto administratore, yra išreikštas jos sutikimas globoti mamą, kitiems suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui rekomenduojant globėja ir turto administratore skirti L. Š., L. Š. skirtina savo motinos M. K. globėja ir turto administratore, nes tai geriausiai atitiktų M. K. interesus (CK 3.242, 3.277 straipsniai).

L. Š. išaiškintinos jos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240, 3.243, 3.244, 3.2.45, 3.246 straipsniuose.

Teismo sprendimo dalis dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdytina skubiai, skundo padavimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–267, 269-270, 468, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais;

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

– kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

– savitvarkos įgūdžių;

– sveikatos priežiūros;

– bendravimo;

– šeimos santykių;

– socialinių paslaugų;

– asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

– darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

– pilietinių teisių.

Nustatyti M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), globą tose srityse, kuriose M. K. pripažinta neveiksnia, ir jos globėja bei turto administratore šiose srityse paskirti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Paskirtai globėjai ir turto administratorei L. Š. išaiškinti jos teises ir pareigas, numatytas CK 3.240, 3.243, 3.244, 3.246 straipsniuose:

globėjas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje;

globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimas giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai; globėjas privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo;

neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus;

globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.