- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- eI2-12700-473/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovėms Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas A. P. (P.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 12-01-1181 „Dėl 2024 m. gegužės 17 d. skundo“; 2) Panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“; 3) Įpareigoti atsakoves Lietuvos kariuomenę ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau kartu – ir atsakovės) išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024 m. balandžio 26 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (toliau – ir Tarnyba) pateikė prašymą, kuriuo prašė išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo, nes pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. baigė bakalauro studijas ir iki kitų kalendorinių metų pabaigos (2023 m.) nebuvo įtrauktas į 2023 m. viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą ir todėl nebuvo pašauktas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą (toliau – ir KPĮ) vėliau nebegalėjo būti kviečiamas atlikti tarnybos bei negalėjo būti įtrauktas į 2024 m. (ir vėlesnių metų) karo prievolininkų sąrašus. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“, kuriuo pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymo netenkino, nurodydama, kad 2023 m. pareiškėjui tarnyba buvo atidėta dėl magistrantūros studijų, todėl 2024 m. pareiškėjas pagrįstai buvau įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, 2024 m gegužės 17 d. atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai pateikė skundą dėl Tarnybos sprendimo Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“, prašydamas jį panaikinti. Atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 12-01-1181 „Dėl 2024 m. gegužės 17 d. skundo“ nuspręsta, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bet kuriems Regionų administracinio teismo rūmams per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) studijose. Pareiškėjui studijuojant bakalauro studijose jis buvo pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą) ir jam tarnyba buvo atidėta iki pareiškėjas baigs bakalauro studijas, apie tai pareiškėjas buvo informuotas atitinkama žyma viešai skelbiamame karo prievolininkų sąraše. Bakalauro studijas pareiškėjas baigė 2022 m. birželio 23 d., tuo metu jam nebuvo suėję 26 metai, todėl pareiškėjas į privalomąją pradinę karo tarnybą galėjo būti pašauktas vieną kartą ne vėliau kaip iki 2023 metų pabaigos. 2023 m. sudarius ir viešai paskelbus karo prievolininkų sąrašą, pareiškėjas jį nedelsiant patikrino ir šiame viešai paskelbtame 2023 m. karo prievolininkų sąraše nebuvo nurodyta pareiškėjo pavardė, kas reiškia, kad 2023 m. pareiškėjas nebuvo įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą ir nebuvo pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai, kad pareiškėjas 2023 m. nebuvo įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą, patvirtina ir 2024 m. balandžio 29 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus karo prievolės ir komplektavimo poskyrio el. laiškas, kuriame nurodyta, kad „nuo 2023 m. studijuojantiems Lietuvoje tarnyba iškarto atidėdama ir jie neįtraukiami į šauktinių sąrašą, todėl jūsų (pareiškėjo) ir nebuvo sąraše“. Pareiškėjas po bakalauro studijų baigimo per vienerius metus nebuvo įtrauktas į viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą (2023 m.), vadovaujantis KPĮ 5 straipsnio 3 dalimi, vėlesniais metais nebegalėjo būti kviečiamas atlikti privalomosios karo tarnybos ir nebegalėjo būti įtraukiamas į 2024 m. viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba patvirtino, jog pareiškėjas nebuvo įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. pirmiausiai turėjo būti įtrauktas į viešai skelbiamą 2023 m. karo prievolininkų sąrašą ir tik įtraukus pareiškėją į 2023 m. sąrašą galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tarnybos atidėjimo individualia tvarka, nes KPĮ nenumato galimybės individualia tvarka atidėti tarnybą asmeniui, kuris nėra įtrauktas į tų metų viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą nebuvau įtrauktas, nes pareiškėjui tarnyba buvo atidėta automatiškai iki šio sąrašo sudarymo.
Pareiškėjo manymu, jis negalėjo 2023 m. būti laikomu pašauktu atlikti privalomąją karo tarnybą, nes nebuvo įtrauktas į viešai skelbiamą 2023 m. karo prievolininkų sąrašą. Pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. negalėjo būti priimtas automatinis sprendimas atidėti pareiškėjui privalomąją karo tarnybą individualia tvarka, nes tokio automatinio tarnybos atidėjimo individualia tvarka nenumato KPĮ. 2023 m. neteisėtai (neįtraukus pareiškėjo į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą) priimtas automatinis sprendimas atidėti tarnybą ir neinformavus pareiškėjo apie jo atžvilgiu priimtą jam teises ir pareigas sukeliantį tokį sprendimą pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir neatitiko gero viešo administravimo principų. Pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. nebuvo priimtas sprendimas atidėti jam privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka pagal pareiškėjo prašymą, kadangi tokio prašymo pareiškėjas niekada neteikė. Pareiškėjas 2024 m. nebegalėjo būti šaukiamas atlikti karo tarnybos, nes baigę aukštąsias mokyklas šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po tokios mokyklos baigimo dienos nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami, dėl ko pareiškėjas nepagrįstai įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjus pareiškėjo skundo, nes skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl šio esminio skundo argumento – ar asmeniui, kuris nėra įtrauktas į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, gali būti tais metais atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, t. y. ar toks asmuo apskritai gali būti laikomas šauktiniu, o po skundžiamo sprendimo priėmimo kilo ir kitas klausimas – ar koks nors teisės aktas numato automatinį privalomosios karo tarnybos atidėjimą (el. byla, I tomas, b. l. 1-5).
Pareiškėjas teismui 2024 m. spalio 4 d. pateikė atsikirtimą į atsakovių atsiliepimus, kuriame nurodė, kad pareiškėjas bakalauro studijas baigė 2022 m. birželio 23 d. ir nuo 2022 m. birželio 24 d. išnyko atleidimo nuo tarnybos pagrindas, pareiškėjas į privalomąją pradinę karo tarnybą galėjo būti pašauktas vieną kartą, t. y. ne vėliau kaip iki 2023 m. pabaigos. Apie tai, kad pareiškėjui privalomoji pradinė karo tarnyba tariamai buvo atidėta ir dėl magistrantūros studijų, pareiškėjas sužinojo tik iš atsakovių atsiliepimų, nes jokio pranešimo apie tai, kad jam atidėta tarnyba nėra gavęs. Nurodo, kad Aprašo nuostatos prieštarauja KPĮ 6 straipsnio 5 punkto ir 15 straipsnio nuostatoms, todėl negali būti taikomos. Pažymi, kad KPĮ 15 straipsnyje nėra aiškiai nurodyta, kad turi būti priimamas individualus administracinis sprendimas atidėti privalomąją karo tarnybą dėl kiekvienam šauktiniui individualių įstatyme nurodytų priežasčių, tačiau pati šio straipsnio formuluotė „15 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka“ suponuoja išvadą, jog turi būti priimamas individualus sprendimas dėl kiekvieno šauktinio, nes žodis „individualus“ reiškia „būdingas individui“, „asmeninis“, „priklausantis atskiram asmeniui, o ne kolektyvui“.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą prašė tenkinti, remdamasi skunde nurodytais motyvais. Nurodo, kad nemato galimybės spręsti ginčą taikiai, prašė skundą tenkinti. Nurodo, kad KPĮ 15 straipsnio 14 punktu nustatyta, kad krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. studijuoja magistro studijose.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos kariuomenė atsiliepime nurodo, kad KPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metu (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių“. Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1154 „Dėl Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 8 punktas: „Į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus įtraukiami karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo ar neatlikę alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir neatliekantys tikrosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos: 1) nuo 18 iki 23 metų amžiaus imtinai (įrašomi karo prievolininkai, kuriems iki einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. yra sukakę nuo 18 iki 22 metų), kurie neturi KPĮ 3 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo karo prievolės priežasčių arba KPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir PPKT) atidėjimo priežasčių (jeigu karo prievolininkas turi KPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų PPKT atidėjimo priežasčių, laikoma, kad šiems karo prievolininkams PPKT buvo atidėta individualia tvarka); 2) nuo 23 iki 26 metų amžiaus imtinai (įrašomi karo prievolininkai, kuriems iki einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. yra sukakę nuo 23 iki 25 metų), kurie praėjusiais kalendoriniais metais baigė ar nutraukė studijas aukštojoje mokykloje ir jiems tarnyba buvo atidėta vadovaujantis KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir kurie neturi KPĮ 3 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo karo prievolės priežasčių ar 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų PPKT atidėjimo priežasčių“. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad iš Studentų registro yra gavusi duomenis apie pareiškėją, o būtent, kad pareiškėjas baigęs bakalauro studijas įstojo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas, kurios buvo nutrauktos nuo 2023 m. sausio 31 d. Atsakovo nuomone tai yra viena iš esminių aplinkybių, kuri lėmė pareiškėjo patekimą ne į 2023 m., o į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą, tačiau pareiškėjas apie šią aplinkybę net neužsimena, teikia duomenis tik apie pirmosios pakopos (bakalauro) studijas.
KPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad aukštųjų mokyklų studentai, kuriems tarnyba buvo atidėta, po studijų į tarnybą gali būti šaukiami iki 26 metų, bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas studento statusą turėjo iki 2023 m. sausio 31 d., tai jis gali būti šaukiamas ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pastebėtina, kad kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas vieną kartą, kiekvienų metų pradžioje. 2023 m. sausio 5 d. sudarant 2023 m. karo prievolininkų sąrašą vadovaujantis Studijų registro duomenimis pareiškėjas studijavo magistrantūroje ir kaip numato teisės aktai į karo prievolininkų sąrašą nebuvo įrašytas, kadangi tarnyba dėl studijų magistrantūroje jam buvo atidėta (KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakovės Lietuvos kariuomenės tvirtinimu, pareiškėjui, kurio studijos baigėsi (buvo nutrauktos) 2023 m. sausio 31 d., privalomoji pradinė karo tarnyba pagrįstai buvo atidėta 2023 metams ir teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas buvo pagrįstai įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą (el. byla, I tomas, b. l. 142-144).
Atsakovė Lietuvos kariuomenė teismui 2024 m. spalio 14 d. pateikė atsikirtimus į pareiškėjo nuomonę, kuriuose nurodė, kad pareiškėjui privalomoji pradinė karo tarnyba 2023 m. dėl magistrantūros studijų buvo atidėta ir jis nebuvo įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą. Pažymi, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. studijavo magistrantūros studijose, šią aplinkybę pareiškėjas bando įvairias būdais sumenkinti, jos apskritai neminėdamas jokiame procesiniame dokumente, nors tai yra esminė faktinė aplinkybė lėmusi privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimą 2023 m. ir pareiškėjo įtraukimą į 2024 m. karo prievolininkų sąrašus.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovas prašė skundą atmesti, nurodė, kad pareiškėjui 2023 m. atidėtas karo prievolės atlikimas visiems metams, pareiškėjas šiuo metu yra šauktinių sąraše. Pareiškėjas pateko į šauktinių sąrašą, nes nebuvo studentų sąraše, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 1 d. įstojo į magistro studijas, kurias 2023 m. sausio 31 d. nutraukė.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka ir mano, kad atsakovių sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Tarnybos Vilniaus poskyriui 2024 m. balandžio 26 d. pateikė paaiškinimą, kuriuo prašė išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją raštu bei nutraukti administracinio nusižengimo tyrimą, nes jis neva nėra padaręs administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnyje, kuriame numatytas karo prievolininkų pareigų nevykdymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“ nurodė pareiškėjui, kad pastarasis galėjo būti įrašytas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašus ir būdamas vyresnis nei 23 metai, nes jam dėl studijų buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, vadovaujantis KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Atsakovė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. baigė bakalauro studijas ir 2022 m. rugsėjo 1 d. įstojo į magistrantūros studijas. 2023 m. šaukiamųjų karo prievolininkų sąrašai buvo sudaryti 2023 m. sausio 5 d., todėl, remiantis Studentų registro duomenimis, privalomoji pradinė karo tarnyba dėl studijų pareiškėjui automatiškai buvo atidėta, todėl jis nepateko (t. y. nebuvo įtrauktas) į 2023 metų karo prievolininkų sąrašus. Be to, šiame karo prievolę administruojančios institucijos sprendime (dėl 2024 m. gegužės 17 d. skundo) akcentuojama, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. magistrantūros studijas nutraukė, todėl, vadovaujantis KPĮ 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog „karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio l dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių“, pagrįstai buvo įrašytas į 2024 m. šaukiamųjų karo prievolininkų sąrašus būdamas vyresnis kaip 23 metų, nes privalomoji pradinė karo tarnyba nustatyta tvarka jam buvo atidėta dėl minėtų studijų.
Atsakovės Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija tvirtinimu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pozicijos, jog jis negalėjo būti įrašytas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašus (el. byla, I tomas, b. l. 113-118).
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija teismui 2024 m. spalio 8 d. pateikė atsikirtimus į pareiškėjo nuomonę, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas iš esmės pateikia savo situacijos subjektyvų vertinimą, nepateikdamas naujų įrodymų bei nenurodydamas naujų objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti atsakovės Krašto apsaugos ministerijos 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 12-01-1181 „Dėl 2024 m. gegužės 17 d. skundo“ neteisėtumą.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 12-01-1181 ir Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. VS-199 dėl atsisakymo išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. Tarnybai pateikė prašymą, prašydamas išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo, nes pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. baigė bakalauro studijas ir iki kitų kalendorinių metų pabaigos (2023 m.) nebuvo įtrauktas į 2023 m. viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą ir todėl nebuvo pašauktas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl pagal KPĮ vėliau nebegalėjo būti kviečiamas atlikti tarnybos bei negalėjo būti įtrauktas į 2024 m. (ir vėlesnių metų) karo prievolininkų sąrašus.
2024 m. gegužės 7 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“, kuriuo pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymo netenkino, nurodydama, kad 2023 m. pareiškėjui tarnyba buvo atidėta dėl magistrantūros studijų, o jam 2023 m. sausio 31 d. magistrantūros studijas nutraukus, 2024 m. pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu, 2024 m. gegužės 17 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“. Prie skundo pareiškėjas pateikė Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“; Tarnybos raštą dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą; 2024 m. balandžio 26 d. pareiškėjo paaiškinimą; pareiškėjo bakalauro diplomą; el. laiško kopiją „paaiškinimas į 2024 m. balandžio 9 d. šaukimą Nr. 13779“.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 12-01-1181 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė.
Kaip matyti, pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. prašymą grindžia tuo, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 23 d. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) studijose ir 2022 m. birželio 23 d. baigęs studijas tuo metu pareiškėjui nebuvo suėję 26 m., o į privalomąją karo tarnybą galėjo būti pašauktas vieną kartą ne vėliau kaip iki 2023 m. pabaigos. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad 2023 m. t. y. per vienerius metus nuo bakalauro studijų pabaigos, pareiškėjas nebuvo pašauktas atlikti privalomosios karo tarnybos ir dėl to jokiais vėlesniais metais nebegalėjo būti pašauktas atlikti karo tarnybos, nes baigę aukštąsias mokyklas šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po tokios mokyklos baigimo dienos nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja KPĮ. KPĮ 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. To paties straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. KPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų: atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (1 punktas); dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (3 punktas). KPĮ 2 dalyje detalizuoti pagrindai, kuomet privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai).
KPĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra išdėstytas sąrašas asmenų, kuriems tarnyba atidedama individualia tvarka, KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama: „aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje“. Taigi, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama ne tik pirmosios pakopos (bakalauro) studijų studentams, bet ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų studentams.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-l 154 „Dėl Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas) 8.1 papunkčiu patvirtino, kad „į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus įtraukiami karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo ar neatlikę alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir neatliekantys tikrosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos 18 iki 23 metų amžiaus imtinai (įrašomi karo prievolininkai, kuriems iki einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. yra sukakę nuo 18 iki 22 metų), kurie neturi KPĮ 3 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo karo prievolės priežasčių arba KPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų PPKT atidėjimo priežasčių (jeigu karo prievolininkas turi KPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų PPKT atidėjimo priežasčių, laikoma, kad šiems karo prievolininkams PPKT buvo atidėta individualia tvarka)“.
Konkrečiu atveju laikytina, kad pareiškėjui privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka. Kaip matyti iš cituojamo Aprašo 8.1 papunkčio, esant tokiai situacijai, minimas teisės aktas neįpareigoja Tarnybos informuoti pareiškėjo apie tai, kad privalomoji pradinė karo tarnyba jam yra atidėta.
Tvarkos apraše yra nustatyta, kokie asmenys (karo prievolininkai) yra įtraukiami į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus. Matyti, kad abejose amžiaus grupėse, į karo prievolininkų sąrašus yra įtraukiami karo prievolininkai, kurie neturi KPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų atidėjimų priežasčių.
KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama: „aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje“. Taigi privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama ne tik pirmosios pakopos (bakalauro) studijų studentams, bet ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų studentams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas baigęs bakalauro studijas įstojo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas, kurios buvo nutrauktos nuo 2023 m. sausio 31 d., o tai yra viena iš esminių aplinkybių, kuri lėmė pareiškėjo patekimą ne į 2023 m., o būtent į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą, tačiau pareiškėjas skunde apie šią aplinkybę neužsimena, pateikia duomenis tik apie pirmosios pakopos (bakalauro) studijas. KPĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad aukštųjų mokyklų studentai, kuriems tarnyba buvo atidėta, po studijų į tarnybą gali būti šaukiami iki 26 metų, bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. Kadangi, pareiškėjas studento statusą turėjo iki 2023 m. sausio 31 d., tai jis gali būti šaukiamas ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taigi, pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą. KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra aiškiai įtvirtintas privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindas (aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje), kuriuo remiantis pareiškėjui 2023 m. buvo atidėta privalomoji karo tarnyba dėl antros pakopos (magistrantūros) studijų. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas karo prievolininkas turi žinoti ir suprasti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtiną pareigą atlikti karo prievolę ir būti pasiruošęs ją atlikti. 2023 m. pareiškėjui tarnyba buvo atidėta dėl magistrantūros studijų, o jam 2023 m. sausio 31 d. magistrantūros studijas nutraukus, 2024 m. pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete pradėjo valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas antrosios pakopos (magistrantūros) nuolatinės formos Dirbtinio intelekto inžinerijos studijų programos studijas ir yra sudaręs Studijų sutartį Nr. 10.112-120241733. Tesimas, pasisako, kad šis magistro studijų faktas įvyko po ginčijamų sprendimų priėmimo, todėl dėl šio fakto įvertinimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atsakovus pakartotinai, bei tai neįtakoja ginčijamų sprendimo teisėtumo, nes atsakovai vertino faktus ir situaciją, esančius sprendimo priėmimo metu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami atsakovių 2024 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 12-01-1181 „Dėl 2024 m. gegužės 17 d. skundo“ ir 2024 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“ priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakoves išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. (P.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.