Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas M. A. N. (M. A. N.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Gyčio Kuncevičiaus (2015 m. gegužės 20 d. atstovavimo sutartis), pateikė teismui, kuriame prašo teismą:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369);

1.2. įpareigoti Departamentą išbraukti duomenis apie pareiškėją iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas), taip pat atšaukti įspėjimą C. SIS dėl pareiškėjo neįleidimo į Lietuvos Respubliką;

1.3. atnaujinti Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2015 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-350 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-350) apskundimo terminą;

1.4. panaikinti sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-350;

1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1.1 Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje leidimo laikinai gyventi pagrindu gyveno nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. Pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslas buvo sukurti ir vystyti nuosavą verslą. Visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį pareiškėjas buvo ir dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įmonė) vadovas ir vienintelis akcininkas, visą šį laiką Įmonė vykdė ir skundo pateikimo metu vykdo maitinimo paslaugų teikimo veiklą, Įmonėje be vadovo pagal darbo sutartis dirba dar 3 žmonės, 2 iš jų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Planuotas verslas Lietuvoje pareiškėjui sekėsi gerai, pareiškėjas pats dirbo Įmonėje ir vadovo jos veiklai. 2014 m. įmonė dirbo pelningai, mokėjo nustatytus mokesčius, pateikiami tai patvirtinantys Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.

2.1.2. Pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. sužinojo, kad Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369, kuriame nuspręsta: uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų, t. y. iki 2025 m. birželio 23 d.; pareiškėjo duomenis įrašyti į Sąrašą; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas) 24 straipsnio 1 dalį iki 2018 m. birželio 23 d.

2.1.3 Sprendime Nr. (15/5-3) 4U-369 nurodytos ginčo išsprendimui svarbios aplinkybės bei motyvai: sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369 priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 19-1235 (toliau – ir VSD raštas) pateiktą informaciją (jame vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 3 dalimi prašoma pareiškėją 10 m. įtraukti į Sąrašą ir 3 m. įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento 24 straipsnį); sprendime Nr. (15/5-9) 4U-350 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. birželio 15 d.; pagal Įstatymo 133 straipsnio 3 dalį užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369 priimtas, vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis: Reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Įstatymo 133 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarime Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 5, 6 ir 12 punktais; Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d įsakyme Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Vertinimo tvarka).

2.2.1. Sistemiškai vertinant Įstatymo nuostatas darytina išvada, kad sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-369 faktinis pagrindas sutampa su atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindu tuo atveju, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kriterijai, apibrėžiantys, kaip nustatoma ir įvertinama grėsmė valstybės saugumui išsamiai išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, kuria atsakovas privalo vadovautis kiekvieną kartą, priimdamas bet kurį Įstatyme įtvirtintą sprendimą minėtu pagrindu (galima grėsme valstybės saugumui). Taigi, sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369 galėjo būti priimtas tik jeigu būtų egzistavusios 2 privalomos sąlygos: pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui; atsakovas būtų disponavęs pakankamu kiekiu objektyvių faktų (duomenų), t. y. įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 133 straipsnio 3 dalies taikymo faktinis pagrindas. Sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369 apskritai negali būti pagrįstas ir teisėtas dėl tos priežasties, kad jo priėmimo metu nebuvo nė vienos iš paminėtų privalomų sąlygų.

2.2.2. Pareiškėjas Lietuvoje leidimo laikinai gyventi, išduoto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gyveno nuo 2013 m. gegužės 23 d., t. y. 2 metus, visą tą laiką pareiškėjas įprastai gyveno Lietuvoje ir vykdė tik savo ūkinę komercinę veiklą, kurios pagrindu jam ir buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. Būtent pareiškėjo verslas yra pagrindinis jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje interesas, todėl pareiškėjas nevykdė jokios kitos veiklos, kuri galėtų daryti bet kokią neigiamą įtaką jo verslui ir teisei atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas, vykdydamas privalėjo nustatyti ir įvertinti visus objektyvius duomenis (faktus), patvirtinančius ir / ar paneigiančius Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo egzistavimą. Nustatant, ar pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką gali kelti grėsmę valstybės saugumui, turėjo būti nustatyta konkreti pareiškėjo veikla (veiksmai), taip pat kad tokia veikla (veiksmai) būtent sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-369 priėmimo metu kelia ar gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

2.2.3. Pareiškėjas, remdamasis, be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (2008 m. balandžio 24 d. sprendimu byloje C.G. ir kt. prieš Bulgariją), LVAT praktika (2010 m. birželio 23 d nutartimi administracinėje byloje Nr. A658-1810/2010), nurodo, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi (taigi, ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką), privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), kad pareiga įrodyti, jog konkrečiu atveju egzistuoja Įstatymo 133 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtintos aplinkybės, tenka atsakovui, tačiau priimdamas sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369 atsakovas imperatyvios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, nurodė vienintelį abstraktų motyvą – atsižvelgimą į VSD raštą. Taigi, kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl to, ar grėsmės valstybės saugumui aplinkybės apskritai buvo nustatytos ir vertintos, bet ar jos apskritai objektyviai egzistuoja. Konstatuotina, kad atsakovas formaliai priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369 tik dėl to, kad toks prašymas (kaip nurodė pats atsakovas) buvo suformuluotas VSD rašte.

Remiantis sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-369 turiniu, sprendimas priimtas atsižvelgiant vien tik į teisės aktuose nustatyta tvarka įslaptintą informaciją. Pareiškėjas, remdamasis EŽTT praktika (2006 m. spalio 31 d. sprendimu, pareiškimo Nr. 59739/00, 2006 m. spalio 31 d. sprendimu, pareiškimo Nr. 59741/00, 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu byloje Gulijev prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu, LVAT praktika(2013 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1575/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1575/2013), nurodo, kad sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369 galimai pagrįstas tik įslaptintos informacijos turinį sudarančiais duomenimis, kadangi atsakovas jokios kitos informacijos (duomenų), sudarančių Įstatymo 133 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindą, nepateikė. Taigi, sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369 yra neteisėtas ir nepagrįstas, be kita ko, todėl, kad šį sprendimą išimtinai grindžiant pareiškėjui nežinomais duomenimis buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir pareiškėjo teisė į gynybą.

2.4.1. Taisyklėse ir Vertinimo tvarkoje imperatyviai nustatyti tiek turiningieji reikalavimai (t. y. teisinis sprendimo pagrindas), tiek formalieji procedūriniai veiksmai, kuriuos privaloma atlikti, priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl to kylančius suvaržymus – įtraukimą į Sąrašą, perspėjimo įtraukimą į C. SIS, atsakovas, priimdamas sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369, turėjo visa apimtimi vadovautis ir taikyti tokio sprendimo teisinį pagrindą ir priėmimo tvarką reglamentuojančias teisės normas.

2.4.3. Remiantis sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-369 turiniu apskritai neaišku, kokios VSD pateiktos informacijos pagrindu priimtas šis sprendimas, tuo tarpu Vertinimo tvarkoje aiškiai apibrėžti 2 tipai duomenų, kuriais gali remtis Departamentas: motyvuota išvada ir pateikta informacija. Sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-369 turinio sisteminė analizė kelia pagrįstą abejonę ne tik dėl to, ar atsakovas, priimdamas šį sprendimą, savo nuožiūra ir suteiktų įgaliojimų ribose vertino VSD rašte pateiktą medžiagą, tačiau ir dėl to, ar pareiškėjui nustatytas 10 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas apskritai buvo atsakovo savarankiškas sprendimas, priimtas įvertinus visas teisės aktuose įtvirtintas aplinkybes. Pažymėtina, kad sprendime Nr. (15/5-9) 4U-350, priimtame vos prieš savaitę iki sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-369 priėmimo, buvo nustatytas daugiau kaip 3 kartus trumpesnis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. 3 m., šį terminą, kaip galima numanyti (pareiškėjui sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-350 nebuvo įteiktas, todėl pareiškėjas neturi galimybės pasisakyti dėl jo motyvų), atsakovas nustatė tuo pačiu pagrindu – pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui. Taigi, kyla klausimas, kokius veiksmus pareiškėjas atliko ar kokią veiklą vykdė, kuri galėjo nulemti, jog per savaitę, t. y. nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 23 d., kilo teisinis pagrindas vietoje 3 m. termino pritaikyti 10 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

2.4.4. Remiantis skunde nurodytomis aplinkybėmis manytina, kad sprendime Nr. (15/5-3) 4U-369 parinktas maksimalus uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 10 m. terminas parinktas formaliai, netaikant jokių aiškių kriterijų, pagrindžiančių tokio termino proporcingumą. Sprendimo turinio sisteminis vertinimas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas, gavęs VSD raštą, neatliko jokio aplinkybių vertinimo savo nuožiūra, nevertino, ar tikrai yra teisinis pagrindas priimti sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369 būtent įstatymo 133 straipsnio 3 dalies pagrindu, o tiesiog formaliai perkėlė VSD rašte nurodyto prašymo rezoliucinę dalį į sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369.

Minėta, kad pareiškėjas apie sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-350 nebuvo informuotas, taigi, neturėjo objektyvios galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi apie minėtą sprendimą sužinojo tik susipažinęs su sprendimu Nr. (15/5-3) 4U-369. Sprendimai Nr. (15/5-9) 4U-350 ir Nr. (15/5-3) 4U-369 (toliau – ir Sprendimai) yra glaudžiai susiję ir būtent šių administracinių aktų pagrindu buvo iš esmės suvaržytos pareiškėjo teisės. Remiantis LVAT praktika (LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, LVAT biuletenis Nr. 23, 2012 m. sausis–birželis, p. 677–678; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012) šiuo konkrečiu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti praleisto termino atnaujinimo pagrindai, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-350 apskundimo terminą, įvertinti šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei panaikinti šį sprendimą.

2.6. Pagal Įstatymo 138 straipsnį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, Taisyklių 12 punkto 3 dalyje imperatyviai nustatyta atsakovo pareiga sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką kopiją užsieniečiui išsiųsti registruotu paštu. Sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369 pareiškėjo gyvenamosios vietos jo kilmės valstybėje adresu išsiųstas paprastu, o ne registruotu laišku. Pareiškėjui sprendimas jo gyvenamosios vietos adresu pristatytas 2015 m. liepos 17 d. (tą patvirtina pateikiama voko kopija), todėl skundas paduodamas nepraleidus Įstatyme nustatyto termino.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369 priėmė kompetentingas subjektas, t. y. Departamentas, šis sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybai tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) ir kitus dokumentus. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, apibendrinęs visą turimą informaciją, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Kaip ir nurodyta ginčijamame sprendime, sprendimas priimtas įvertinus VSD 2015 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 19-850 nurodytą informaciją, kad pareiškėjo veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2. Departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2015 m. birželio 15 d. sprendime Nr. (15/5-9) 4U-350 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. birželio 15 d., šis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Taisyklių 4, 5, 6 ir 12 punktais, Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 3K-6, 7.14, 7.15, 7.16, 11.5 punktais, Vertinimo tvarka, atsižvelgus į Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-507(00151) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. N.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-507(00151)). Departamentas sprendime Nr. (15/5-3) 4U-369 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. birželio 23 d. ir įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalį iki 2018 m. birželio 23 d., šis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, Taisyklių, 4, 5, 6 ir 12 punktais, Reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Vertinimo tvarka, atsižvelgus į VSD raštą.

3. Vertinimo tvarkoje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (antrajame skirsnyje), kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant draudimo atvykti laikotarpį užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui (devintajame skirsnyje). Pagal Vertinimo tvarkos 38 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 m. draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perspėjimas įvedamas, kai kompetentingos administracinės institucijos ar teismo sprendimas grindžiamas grėsme visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje; 24 straipsnio 2 dalies a ir b punktai nurodyti kaip pavyzdiniai, kada tokia grėsmė gali kilti, tačiau sąrašas nėra baigtinis.

5. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Departamento sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jame nepateiktas VSD rašte nurodytos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo vertinimas. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, taip pat ir ginčijamus sprendimus, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis., tačiau galimybes sprendime įvardinti konkrečias aplinkybes, aprašyti atliktą šių aplinkybių vertinimą riboja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tokio vertinimo eiga nebuvo užfiksuota ginčijamuose sprendimuose, nepaneigia aplinkybės, kad toks vertinimas buvo atliktas. Departamentas sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-369 priėmė įvertinęs galimos grėsmės valstybės saugumui realumą ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumą. Ginčijami sprendimai grindžiami ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis (šie duomenys nurodyti VSD rašte). Kaip ir nurodyta sprendime Nr. (15/5-3) 4U-369, pareiškėjo veikla kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD rašte pateikta informacija grindžiama pareiškėjo veikla (pareiškėjo veiksmais), t. y. konkrečiais duomenimis, kurie žinomi pareiškėjui. Galutinį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo atvykti, įvertinęs visus susijusius duomenis, priėmė Departamentas.

6. VSD raštas, kuriame pateikta informacija dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įstatymuose nustatyta tvarka yra įslaptintas, dėl šios priežasties Departamentas negali teikti detalesnių paaiškinimų, susijusių su šio rašto turiniu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra aišku, kokios VSD pateiktos informacijos (pažymos, išvados) pagrindu priimtas sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-369. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 9 punktą šiame punkte nurodytos institucijos (taip pat ir VSD) teikia duomenis, nurodytus Taisyklių 6 punkte, juos pagrindžiančius dokumentus, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi, Taisyklėse nenurodyta konkreti forma, kuria VSD turi pateikti duomenis, tačiau nurodyti turinio reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VSD rašto, kuriame pateikta informacija apie pareiškėją, konkreti forma negali sudaryti sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-369 panaikinimo pagrindo.

7. Atsakovas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu, Pakeitimo įstatymo 12 straipsniu (kurio nuostatos patvirtina poziciją, kad užsieniečių skundai dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, teisme gali būti nagrinėjami naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį), prašo VSD raštą vertinti kaip įrodymą šioje byloje.

8. Įstatymas, nustatydamas, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nedetalizuoja, kas yra laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą gali tikrinti teismas. Remiantis Įstatymo nuostatomis, teismų praktika (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006), priimant sprendimą dėl draudimo atvykti, nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendimu yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas, užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui galimybę; priešingu atveju valstybės institucijų galimybės operatyviai reaguoti į galimą grėsmę valstybės saugumui būtų itin apribotos. Pažymėtina, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama tiek LVAT praktikoje (žr. pavyzdžiui, administracinę bylą Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT praktikoje (žr., pavyzdžiui 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus).

9. Ginčijami sprendimai yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. LVAT taip pat pripažįsta, kad įvertinus užsieniečio keliamos grėsmės pobūdį ir jo veiklą viešosios tvarkos atžvilgiu ir padarius išvadą, kad užsieniečio keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, atsisakymas išduoti leidimą gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui –užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje su šeima (žr. pavyzdžiui, administracinę bylą Nr. A8-1933/2006).

10. Sprendime Nr. (15/5-9) 4U-350 buvo nustatytas 3 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, tačiau šis sprendimas buvo priimtas savarankišku Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi), todėl skirtingas draudimo laikotarpis buvo nustatytas atsižvelgiant į individualius kriterijus.

12. Departamentas sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-350 pareiškėjui išsiuntė 2015 m. birželio 15 d. su raštu Nr. (15/5-9) 10K-31345 registruota pašto siunta, šis laiškas buvo grąžintas Departamentui su žyma „neatsiėmė pašte“. Sprendimo kopija kartu su kitais dokumentais buvo pateikta Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. birželio 23 d. administracinėje byloje Nr. eI-9314-580/2015 pagal pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad VSD, įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją, 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 19-1235 pateikė informaciją, kuri galėjo būti reikšminga, priimant sprendimą Nr. (15/5-3)4U-369, nurodo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjas asmeniškai ir pasirašytinai 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas – ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, įmonė, kurioje ketina dirbti / užsiimti teisėta veikla – yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamosios ar buvimo vietos Lietuvoje adresas ir telefonas nuo 2014 m. liepos 3 d. – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini); terminas, kuriam prašo pakeisti leidimą laikinai gyventi – 1 m., ankstesnio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas – 1 m.; lėšos gyvenimui Lietuvoje – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, šaltinis – darbo sutartis; pranešimas apie priimtą sprendimą siųstinas gyvenamosios ar buvimo vietos Lietuvoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); su prašymu pateikiama, be kita ko: leidimo laikinai gyventi kopija, metinė pelno mokesčio deklaracija, metinė A klasės deklaracija, gyvenamosios vietos patalpos savininko sutikimas; Prašyme taip pat nurodyta, kas asmuo, užpildęs prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka (Prašymas (byla, indeksas 7.6-15/4, Nr. 8.38.10-27-16550)).

4. Remiantis 2013 m. gegužės 26 d. darbo sutartimi, pareiškėjas priimtas dirbti Įmonės direktoriumi pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, darbuotojo darbo pradžia – nuo 2013 m. gegužės 27 d. (žr. pareiškėjo skundo priedus).

Pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. pateikė Vilniaus AVPK Migracijos valdybai naują prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu su prašymu pateikiamus dokumentus.

8.2. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, šio užsieniečio prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateiktas iki 2015 m. gegužės 1 d., nagrinėjamas ir sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.

8.3. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

8.5. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Pareiškėjas yra Įmonės, kurios įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt, direktorius ir vienintelis akcininkas. Taigi, pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.

8.7. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardytos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

9. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 18 d. pateikė Departamentui prašymą jam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), įteikti sprendimą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, nurodė, kad sprendimą atsiims adresu: Sapiegos g. 1, Vilnius, taip pat pateikė prašymą dar kartą minėtą sprendimą išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (žr. Departamento atsiliepimo priedus).

12.1. M. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas, ir kitas (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. (M. A.), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsieniečiai), yra pagrindiniai asmenų, kilusių iš šalių, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos, imigracijos į Europos Sąjungos šalis organizatoriai. Užsieniečiai, pasinaudodami tikrovės neatitinkančiais ir suklastotais dokumentais bei įstatymų spragomis, už piniginį atlygį organizuoja asmenims patekimą į Lietuvą, o vėliau – ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG LR) gavimą, tokiu būdu per Lietuvą į kitas Europos Sąjungos šalis patenka daug Rytų šalių piliečiu.

12.2. Pareiškėjas 2013 m. padėjo organizuoti LLG LR imigruoti į Europą norėjusiems bei neteisėtai Europoje buvusiems (duomenys neskelbtini) (kurie atvykdavo j Europą su turistine viza, tačiau pasibaigus vizos galiojimo laikui neišvykdavo). Pradžioje pareiškėjas kartu su iš Danijos į Lietuvą atvykusiu (duomenys neskelbtini) M. S. K. (M. S. K.) organizavo suklastotų Graikijos vizų gavimą neteisėtai Danijoje buvusiems (duomenys neskelbtini), kad jie turėtų teisę Lietuvoje kreiptis į Departamentą dėl LLG LR išdavimo. Vėliau (duomenys neskelbtini) iš Danijos atvykdavo į Lietuvą ir pareiškėjas su pažįstamų teisininkų pagalba jiems parduodavo Lietuvoje registruotas įmones bei parengdavo dokumentus, reikalingus pateikti prašymą dėl LLG LR išdavimo. Taigi, pasinaudodami suklastotomis Graikijos vizomis bei deklaruodami ketinimus užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kreipdavosi į Departamentą dėl LLG LR išdavimo bei jiems buvo išduodami LLG LR. Tokiu būdu, organizuojant pareiškėjui, pasinaudojant suklastotomis Graikijos vizomis, LLG LR yra gavę daugiau negu 10 (duomenys neskelbtini), taip pat ir minėtas M. S. K., taip pat (duomenys neskelbtini) F. I. (F. I.), (duomenys neskelbtini) pilietis K. S. M. (K. S. M.).

12.3. Pareiškėjas taip pat organizuoja (duomenys neskelbtini) imigraciją iš (duomenys neskelbtini) į Europą, gaunant (duomenys neskelbtini) LR vizas ir LLG LR tariamo verslo Lietuvoje pagrindu. Tarpininkaujant pareiškėjui į Lietuvą imigravo ir gavo LLG LR jau daug (duomenys neskelbtini), taip pat ir: M. A. K. (M. A. K.), R. R. (R. R.).