Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos A. regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovas A. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį 579 eurų bauda už tai, kad A. regiono komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo įrenginyje ir biologinio apdorojimo įrenginyje su energijos gamyba, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo - birželio mėnesiais buvo laikomi didesni atliekų kiekiai nei numatyta išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – TIPK). Atliekų kodu 19 12 02 (juodieji metalai) ir atliekų kodu 15 01 04 (metalinių pakuočių atliekos) pagal leidimą leidžiamas laikyti bendras didžiausias kiekis yra 10000 tonų, tačiau įrenginyje šių atliekų 2016 m. kovo 31 d. buvo laikoma 28880 tonos, balandžio 30 d. – 33840 tonos, gegužės 31 d. – 22400 tonos ir birželio 30 d. – 41250 tonos. Atliekų kodais 19 12 12 (kitos mechaninio atliekų, įskaitant medžiagų mišinius, apdorojimo atliekos nenurodytos kode 19 12 11), 19 12 09 (mineralinės medžiagos (smėlis, akmenys), 20 01 08 (biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos), 20 02 01 (biologiškai skaidžios atliekos), 02 01 03 (augalų audinių atliekos), 02 01 99 (kitaip neapibrėžtos atliekos), 02 03 99 (kitaip neapibrėžtos atliekos), 02 04 99 (kitaip neapibrėžtos atliekos), 02 03 04 (medžiagos netinkamos vartoti ar perdirbti), 02 06 01 (medžiagos netinkamos vartoti ar perdirbti), 02-07-01 (žaliavų plovimo, valymo ir mechaninio smulkinimo atliekos), 20 01 25 (maistinis aliejus ir riebalai) pažymėtų atliekų didžiausias leidžiamas laikyti įrenginyje bendras kiekis pagal leidimą yra 400000 tonų, tačiau įrenginyje šių atliekų 2016 m. kovo 31 d. buvo laikoma 7924240 tonų, balandžio 30 d. – 9412250 tonų, gegužės 31 d. – 1040950 tonos ir birželio 30 d. – 11349370 tonos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą ir A. J. skundą atmetė.A. J. atstovas advokatas Virgilijus Kaupas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-ALYN-81664620-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Skunde pažymima, jog tiek Institucijos protokole bei nutarime, tiek teismo nutartyje nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu A. J. padarė inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Institucijos administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas bei teismo nutartis surašyti labiau pateikiant informaciją, išvardijant atskirus įrodymus, bet ne suformuluojant kaltinimą asmeniui nurodant esmines aplinkybes, t. y. pažeidimo padarymo laiką ar laikotarpį, pažeidimo esmę ir kitas svarbias reikšmingas aplinkybes. Iš protokolo ir skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad nėra nustatytas ir nurodytas tariamo pažeidimo laikas ir esmė. Negalima sutikti su Institucijos protokolo ir nutarimo teiginiais, kad pareiškėjui priskirtų pažeidimų laikas turi būti suprantamas įrašų žurnale padarymo laikas. Pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma, taigi vien Institucijos patikrinimo akto įrašas, jog įrenginyje pagal žurnalą vienu metu buvo laikoma didesnis atliekų kiekis, nėra pakankamas pažeidimo esmei apibrėžti. Anot A. J. atstovo advokato Virgilijaus Kaupo, tai, kad teismas nesuprato bylos esmės demonstruoja teismo nutarties išvada, jog A. J. akivaizdžiai pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį. Pagal byloje esantį TIPK leidimą ūkinę veiklą Komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo įrenginyje ir Biologinio apdorojimo įrenginyje su energijos gamyba vykdo juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas ignoravo ir netyrė bylos įrodymus bei A. J. paaiškinimus, vertinant aplinkybes, kodėl Komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo įrenginyje ir Biologinio apdorojimo įrenginyje su energijos gamyba laikomų atliekų kiekiai Institucijos nutarime nurodytu laiku viršijo TIPK leidimo Nr. VR-33 (II) sąlygų 16 lentelėje nurodytus didžiausius vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekius. Taip pat skunde nurodoma, kad bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-13 raštu Nr. 460 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu padidinti didžiausią leidžiamą vienu metu laikyti atliekų kiekį metalinei pakuotei iki 40 tonų. Aplinkos apsaugos agentūra 2015-04-07 raštu Nr. (l5.9)-A4-3707 atsisakė tenkinti šį prašymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-03 dar kartą kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu padidinti leistiną metalinės pakuotės dydį iki 50 tonų, o Aplinkos apsaugos agentūra 2016-11-04 raštu sutiko padidinti leistiną metalinės pakuotės dydį iki 50 tonų. Skunde nurodoma ir tai, jog A. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucija bei teismas nepaisė ir nevertino A. J. paaiškinimo, kad susidaręs galimai didesnis atliekų kiekis įrenginyje yra dėl būtinojo reikalingumo, o ne nuo įmonės, juolab ne nuo A. J. valios, priklausantis reiškinys. Be to, Institucija bei teismas, siekdami įrodyti A. J. kaltę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016-02-15 įsakymo Nr. 32 pirmąją dalį - kad A. J. įpareigotas organizuojant darbą padalinyje ir eksploatuojant priskirtus objektus vadovautis objektams išduotais TIPK leidimais bei juose nustatytomis sąlygomis, ignoravo kitas teisės normas, reglamentuojančias A. J. teises ir pareigas: Anot apelianto bylos medžiaga patvirtina, kad A. J. veiksmai negali būti laikomi nepriimtinais, nes konkrečioje situacijoje nebuvo galima reikalauti kitokio elgesio, o A. J. turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija spręs dėl į įrenginius patenkančių atliekų pokyčio ir su tuo susijusius klausimus. A. J. kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai nenustatė jam pareigos atsisakyti priimti į įrenginius metalines pakuotes, sustabdyti įrenginį dėl susikaupusių metalinių pakuočių kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalins metalinės pakuotės perviršį ir pan. Institucija bei teismas nepaisė ir nevertino A. J. nurodytų aplinkybių, kad regiono aplinkos apsaugos departamentas nutarime nurodytas viršytas leidžiamas laikyti bendras kiekis - 400 tonų atliekų biologinio apdorojimo įrenginio su energijos gamyba darbui, tėra neteisingai žurnale užfiksuotų duomenų pasekmė, kad po konsultacijų su regiono aplinkos apsaugos departamento specialistais žurnalo duomenys buvo sutvarkyti, tad Institucijos nurodytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į A. J. atstovo advokato Virgilijaus Kaupo skundą prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. J. atstovo advokato Virgilijaus Kaupo skundas atmetamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 31 straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Analizuojant Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką A. J. atžvilgiu nėra. Šios bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pagal naujai galiojantį ANK, perkvalifikavus veiką, A. J. atsakomybė tik pasunkėtų, nes ANK numatyta griežtesnė atsakomybė. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Priešingai nei nurodo apeliantas apylinkės teismas, laikydamasis šio ATPK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų.Priešingai nei nurodo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarime A. J. inkriminuoto pažeidimo esmė atskleista tiek, kiek reikia asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo išsprendimui. Byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. vasario 15 įsakymu Nr. 32, A. J. įpareigotas organizuojant darbą padalinyje ir eksploatuojant priskirtus objektus vadovautis objektams išduotais taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais bei juose nustatytomis sąlygomis. Dėl to, A. J. atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo pažeidimo subjekto yra nepagrįsti, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, jog minėtos pareigos vykdymas buvo pavestas kitiems asmenims.Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūros Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-A.2-1/2014, išduotame 2014 m. rugpjūčio 21 d.-08-21 ir pakeistame 2016 m. vasario 5 d., 16 lentelė patvirtina, kad juodųjų metalų ir metalinių pakuočių atliekų kiekis mechaninio rūšiavimo įrenginyje negali viršyti 10.000 tonų, o atliekų kiekis biologinio apdorojimo įrenginyje su energijos gamyba negali viršyti 400.000 tonų. Tačiau Institucijos 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte nustatyta, kad šiuose įrenginiuose 2016 m. kovo – birželio mėnesiais atliekų buvo ženkliai daugiau negu leidime nustatytos normos. Taigi leidime nurodytas atliekų kiekis buvo viršytas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Institucijos patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis, kurie neabejotinai patvirtina, kad buvo viršytos leidime numatytos normos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. J. atsakomybės nešalina ir ta aplinkybė, kad įmonė yra pajėgi saugoti didesnį medžiagų kiekį nei numatyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime. Taip pat nėra pagrindas naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du kartus kreipęsis į Aplinkos apsaugos agentūrą prašydama padidinti didžiausią leidžiamą vienu metu laikyti atliekų kiekį metalinei pakuotei iki 40 tonų, tačiau prašymai buvo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien faktas, jog įmonė kreipėsi į atitinkamas institucijas, negali būti vertintas teigiamai, jei pastaroji toliau vykdė veiklą sąmoningai pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus ir tikintis, jog kreipimasis eliminuos kaltę daromame administraciniame teisės pažeidime. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nei Institucija, nei teismas nevertino A. J. paaiškinimo, kad susidaręs galimai didesnis atliekų kiekis įrenginyje, nei nurodyta TIPK leidime yra dėl būtinojo reikalingumo ir ne nuo įmonės, juolab ne nuo A. J. valios priklausantis reiškinys. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus konstatuoja, kad šiuo atveju nei viena iš minėtų teisėto būtinojo reikalingumo sąlygų neegzistuoja, todėl ATPK 17 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. atstovo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.