- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-1376-498/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01736-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi netenkintas A. R. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) 2014-09-11 nutarimo Nr. 64N-18187823-14, kuriuo A. R. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 131 straipsnio 1 dalyje, ir už šį pažeidimą jam skirta 130 Lt. (vieno šimto trisdešimt litų) bauda. A. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2014-08-08 apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini) važiavo dviračiu tamsiu paros metu, nevilkėdamas šviesą atspindinčios liemenės. Šiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 64 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarti ir nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtą nutarimą buvo apskundęs Marijampolės rajono apylinkės teismui, tačiau teismas 2014-10-30 nutartimi jo skundą atmetė bei paliko galioti priimtą nutarimą. A. R. skunde teigia, kad teismas, nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą, neišaiškino visų faktinių aplinkybių, nesilaikė LR ATPK 297 straipsnyje nustatytų reikalavimų, byloje nebuvo pateikti visi įrodymai, kurių visumos pakaktų konstatuoti neabejotiną KET 64 punkte nurodyto pažeidimo padarymą. Nurodo, kad KET 64 punkte numatyta, kad šviesą atspindinčių liemenių dėvėjimas visais atvejais yra privalomas važiuojant tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui. Atkreipia dėmesį, kad tamsusis paros metas dar nebuvo prasidėjęs, matomumas buvo geras, todėl nebuvo vienos iš būtinų minėtos KET nuostatos taikymo sąlygų. Taip pat nurodo, kad protokole fiksuojamas ne menamo pažeidimo nustatymo/padarymo laikas (apie 21 val.), o protokolo surašymo laikas (21.45 val.). Apeliantas skunde rašo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 dalimi, tamsusis paros metas - laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio (pagal kalendorių, kuris pateiktas byloje, neva padaryto pažeidimo dieną - 2014 m. rugpjūčio 8 d. - saulė leidosi 21.09 val.) bei teigia, kad nėra jokių įrodymų kad 21.00 val. matomumas būtų toks, kad automobilių vairuotojai negalėtų pastebėti dviračių taku važiuojančių dviratininkų. Teigia, kad 2014-08-08 po saulės laidos netampa visiškai tamsu ir matomumas esant giedram orui lieka nepakitęs. Apeliantas skunde rašo, kad jei šviesiuoju paros metas laikytinas laikotarpis iki saulės laidos (pavyzdžiui, 21.08 val.), o praėjus vienai minutei (21.09 val.) - traktuotina, kad prasideda tamsusis paros metas ir asmeniui taikoma administracinė atsakomybė, tai tokiu atveju KET 64 punkte nurodyta teisės norma praranda savo reguliacinę paskirtį, nes suteikia teisę dirbtinai ir formaliai pritaikyti administracinę atsakomybę atsižvelgiant vien į formaliuosius tos teisės normos taikymo požymius. Taip pat teigia, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltės įrodymų. Taip pat apeliantas skunde abejoja Marijampolės AVPK pateiktu išrašu iš V. P. Valdymo Sistemos, kuriame nurodyti duomenys apie policijos pareigūnų judėjimo kryptį ir laiką, nes išrašo atitikimas tikrovei nepatvirtintas oficialiu institucijos antspaudu ar kitokia forma, kuriuo užtikrinamas dokumentų legitimumas ir išrašas apima duomenis tik siaurame laiko intervale, tai yra nuo 21.46 val. iki 21.48 val., Tokiu būdu išrašo duomenys dirbtinai pagrindžia pareigūnų parodymų tikrumą, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad apie 21 vai. tie patys pareigūnai taip pat buvo sustoję toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Be to, skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudijęs pareigūnas A. K. klaidingai teigė, kad neva padaryto pažeidimo metu gatvė jau buvo apšviesta, tuo sulaužydamas duotą priesaiką dėl melagingų parodymų nedavimo, savo tokį teiginį apeliantas grindžia tuo, kad jis puikiai perskaitė tekstą. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad su KET taisyklių pažeidimu ir administracinės atsakomybės taikymu nesutiko nuo pat administracinio teisės protokolo surašymo ir Marijampolės AVPK nesiimta jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti bylai aktualias aplinkybes, nebuvo tirti ir minėtos V. P. Valdymo Sistemos duomenys, apklausiami protokolą surašę pareigūnai dėl pažeidimo aplinkybių pareigūnas tiriantis bylą neaiškino teisės normų. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje N575 -2437/2011, kuria apeliantas grindžia savo argumentus, kad buvo nepašalinti prieštaravimai. Nurodo, kad buvo numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. dviratininkai visada (bet kuriuo paros metu) privalėtų dėvėti liemenes arba visada laikyti įjungtus priekinius ir galinius dviračio žibintus važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau Seimas atmetė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas nukeldamas jų įsigaliojimą iki 2015 m. sausio 1 d., kas įtakojo įvairias šio įstatymo interpretacijas, kurias apeliantas cituoja skunde. Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad dviračiai judėję dviračių taku buvo su įjungtais žibintais, todėl visiškai atitiko reikalavimus, nustatytus KET.
Apeliantas nesutinka su nuobaudos individualizavimu ir skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl nuobaudos individualizavimo (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.), iš kurios darytina išvada, kad visais atvejais taikant atitinkamas poveikio priemones būtina nustatyti ne tik formaliuosius pažeidimo požymius, tačiau ir atsižvelgti į atsakomybės taikymo aplinkybes. Taip pat atkreipia dėmesį, kad už pažeidimą numatytą KET 64 punkte galima taikyti ir švelnesnes sankcijas. Nurodo, kad LAT pabrėžia, kad bet kuris teisės normas taikantis subjektas turi vykdyti savo funkcijas atsižvelgdamas į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netaikant sankcijų „aklai", o pirmiausia atsižvelgiant į sankcijos taikymo tikslą. Policijos pareigūnų paskirtis yra ginti ir saugoti visuomenę ir sąžiningai vykdyti savo funkcijas.
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK atsiliepime prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas aiškiai apibrėžia apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas ir nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Iš apeliacinio skundo turinio, apeliacinės instancijos teismas supranta, kad primos instancijos teismas, palikdamas galioti Marijampolės AVPK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pažeidė LR ATPK 257 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir 284 straipsnyje nurodytas bylos aplinkybių vertinimo taisykles, t.y. pareigūnų teiginius laikė teisingais, neatsižvelgė į tai kad nepakako įrodymų asmens kaltei pagrįsti. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad policijos pareigūno A. K., dėl kurio parodymų apeliantui kilo abejonių, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) nurodytas aplinkybes, taip pat neprieštarauja pareigūno T. M. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi.
Nagrinėjamoje byloje pareigūno A. K. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl patrulių veiksmų įvertinimo patvirtina, kad pareigūnai tinkamai atliko savo tarnybines pareigas, jokių pažeidimų jų veiksmuose nenustatyta. Liudytojas A. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė (b.l. 30), kad kai jie sustabdė A. R. ir V. R. apšvietimas galėjo būti neįjungtas. Todėl apelianto teiginys, kad pareigūnas A. K. davė melagingus parodymus dėl gatvės apšvietimo ir teismas nesistengė pašalinti kilusios abejonės visiškai nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengi administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas, todėl kiekvienu atveju jo pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su valstybės pareigūnų versija, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, ir nėra pagrindo teigti, kad byloje yra nepašalintų prieštaravimų. Be to, gatvės apšvietimo faktas šioje situacijoje neturi esminės reikšmės, kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su Marijampolės AVPK ir apylinkės teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad administracinės teisės pažeidimas padarytas tamsiuoju paros metu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apibrėžia, kad tamsusis paros metas - laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą šviesą atspindinčias liemenes privaloma dėvėti važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas (17 straipsnio 2 dalis). Analogišką pareigą dviračiu važiuojančiam asmeniui numato ir Kelių eismo taisyklių 64 punktas. Pažeidimo padarymo faktą tamsiu paros metu patvirtina, byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, liudytojų pareigūno A. K., V. R. parodymai ir Marijampolės AVPK atstovo paaiškinimai. 2014-08-08 tamsus paros metas prasidėjo 21.09 val. Iš byloje pateiktos V. P. Valdymo Sistemos išrašo (b.l.17-19) matyti, kad patrulio ekipažas „Sūduva 66“ iš (duomenys neskelbtini) 21:47 val. judėjo link (duomenys neskelbtini) paskui judėjo (duomenys neskelbtini) ir sustojo 21:48 val. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad tokia ekipažo judėjimo schema patvirtina aplinkybę, kad pareigūnai sustabdė pažeidėjus 21.48 val., t.y tamsiu paros metu. Išrašu iš Vieningų Pajėgų Valdymo Sistemos nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi šis dokumentas pateiktas įgalioto atstovauti instituciją pareigūno.
LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. Valdymo Sistemos duomenys turėtų būti tikrinamai nuo 21.00 val. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendimo grįsti įrodymais paremtais prielaidomis negalima, todėl atsižvelgdamas į tai, kad byloje pašalintos abejonės, jog pažeidimas padarytas tamsiu paros metu, apeliacinio skundo prielaida, kad pareigūnai įvykio vietoje buvo sustoję 21.00 val. nenagrinėtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. R. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius šiuos pažeidimus.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, apklausė liudytojus, vertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta nuostata, kad teisėjas ir teismai nagrinėdami bylas yra nepriklausomi, klauso tik įstatymo, todėl apeliacinis teismas neatsižvelgia į apeliaciniame skunde nurodytus viešus teisės aktų ir jų projektų vertinimus, nuomones ir rekomendacijas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Marijampolės AVPK paskirtą nuobaudą, apeliaciniame skunde nėra jokių reikšmingų argumentų ir aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo nutartį keisti ar naikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, nutarimu paskirtos nuobaudos individualizavimo patikrinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino 2014-09-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą bei pagrįstumą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.