Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pastatas (nebaigtas statyti gyvenamasis namas), LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), esantis šalia, į pietus nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

1.1. Nurodė, kad pareiškėjos atstovė gavo pranešimą dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nustatė, kad pastatas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėtas, statytas iki (duomenys neskelbtini) buvusios įmonės „M. P.“, kuri jau daug metų nebeegzistuoja, yra nesuformuotame žemės sklype, buvo pastatytas kaip valstybės nuosavybės objektas ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju pastatas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti pastato nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų.

2. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija savo apskaitoje minėto nekilnojamojo turto kaip bešeimininkio turto neturi. Raseinių rajono savivaldybės administracija jokių pretenzijų į minėtą nekilnojamąjį turtą neturi ir palieka teismui savo nuožiūra spręsti klausimą dėl pareikšto pareiškimo teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444, 445 straipsnius, juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai)

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas (nebaigtas statyti gyvenamasis namas), LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė valstybei. Nuosavybės teisės į minėtą turtą nėra įregistruotos. Šis turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Duomenų apie tai, kad pastatai buvo perduoti Raseinių rajono savivaldybei, nėra. Raseinių rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, savo apskaitoje minėto nekilnojamojo turto kaip bešeimininkio turto neturi.

6. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97-98 straipsnius, valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Remiantis kasacinio teismo suformuota 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktika, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

7. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę buvo vykdomas Butų privatizavimo įstatymo, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju pastatas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pareiškėjos nurodytų aplinkybių taip pat neginčija.

8. Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, sprendžia, kad yra pakankamai duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas (nebaigtas statyti gyvenamasis namas), LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), esantis šalia (į pietus nuo) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

9. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas (nebaigtas statyti gyvenamasis namas), LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), esantis šalia (į pietus nuo) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, nustatomas siekiant įregistruoti daiktines teises.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.