Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. P. nuteistasis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę 9 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 28 d.

2. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 7 mėnesiai ir 12 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam G. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant. Pritartina ir Komisijos argumentams, kad nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas ir Komisija teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas ir Komisija, priimdami sprendimus, juos pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir Komisija, neturi pagrindo. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo teigti, kad Komisija ar teismas buvo šališki. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas nurodydamas Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamus kriminogeninius veiksnius neteisingai nurodė, kad vienas jų susijęs su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis. Iš tiesų duomenų apie nuteistojo sąsajas su narkotinėmis medžiagomis byloje nėra, o Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu. Vis dėlto, ši neteisingai nurodyta aplinkybė nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismas buvo šališkas, o priimtas procesinis sprendimas nepagrįstas.

8. G. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi G. P. įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, pakankamai intensyviai vykdė prevencines priemones (individualūs pokalbiai), lankėsi įvairiose konsultacijose pas psichologą dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose: 2021 m. baigė „(duomenys neskelbtini)“ programą, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimuose, „(duomenys neskelbtini)“, aktyviai dalyvavo dvasinio ugdymo pozityvaus užimtumo priemonės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimuose, programoje „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“, baigė programą „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. vasario 1 d. dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“ programoje. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, Individualių pokalbių metu elgiasi ramiai, pagarbiai, su įstaigos personalu bendrauja mandagiai, į pastabas reaguoja, darbinė motyvacija teigiama, dirba, įgijo tris profesines kvalifikacijas, administracinių nusižengimų nepadarė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas šešis kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 9 d., šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

9. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. P. nuteistas ir bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skirtingais nuosprendžiais, t. y. už nužudymą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Iš viso jis teistas penkis kartus, pirmą kartą nuteistas būdamas nepilnametis, vieną kartą jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, vėliau buvo atleistas nuo bausmės, buvo taikyta ir laisvės apribojimo bausmė, kurios metu jis įvykdė naują nusikaltimą ir šiuo metu atlieka už jį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, t. y. smurtiniai nusikaltimai įvykdyti alkoholio poveikyje. Nusikalto būdamas recidyvistu. Yra padaręs mažiausiai 16 administracinių nusižengimų, iš kurių 14 susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu. Taigi, būtent nuteistojo kriminalinė istorija ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

10. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Būtent minėtos praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Nors minėtos aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės atskleidžia G. P. pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Tai yra svarbu ir vertinama kartu su minėtomis aplinkybėmis, kad nuteistajam anksčiau buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, atleidimas nuo bausmės, tačiau parodytas pasitikėjimas nedarė ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistajam, jis ir vėl nusikalsdavo. Taigi spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais dar anksti. Nuteistojo teigiamas elgesys ir bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis, bei darbiniai santykiai turi būti tęsiami, jis turi dėti pastangas mažinti ir panaikinti kriminogeninius veiksnius, elgtis nepriekaištingai ir įrodyti, jog pakeitė savo elgesį ir mąstymą, bei, kad šie pokyčiai ilgalaikiai ir suteikiantys pagrindą manyti, kad jis nebenusikals.

11. Įvertinus aptartas aplinkybes ir atsakant į nuteistojo skundo argumentą pažymima ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje numatytas statinis kriminogeninis veiksnys – būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Todėl tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybes atsižvelgiama į nusikaltimus už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę jokiu būdu negali būti vertinama kaip pakartotinis baudimas už tą patį nusikaltimą.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti ir septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo sąlygos (kriminogeniniu požiūriu netinkama aplinka), nuostatos į darbą ir darbinės patirties stygius laisvėje (iš esmės neturi oficialios darbinės patirties, tikėtina bus bedarbis paleistas iš kalėjimo), lėšų tvarkymas ir pajamos (turi didelių skolų antstoliams), gyvenimo stilius ir draugai (propaguotas gyvenimo būdas skatino nusikalstamą elgesį), piktnaudžiavimas alkoholiu (turi priklausomybę, kuri įtakojo nusikaltimų vykdymą, būdingas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu), mąstymas ir elgesys (netinkami gebėjimai atpažinti problemas, silpni problemų sprendimo įgūdžiai, nepasimoko iš praeities klaidų, jas kartoja), nuostatos (dviprasmiškas požiūris į priežiūrą ir apribojimus, nepalankios nuostatos į visuomenę). Teismui pateikti duomenys patvirtina tam tikras pastangas mažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, tačiau teismo vertinimu nuteistojo pastangos nėra pakankamos, kad užtikrintų jog jis ateityje nenusikals. Šią išvadą teismas daro įvertinęs kriminogeninių veiksnių pokyčius. Minimalūs pokyčiai stebimi nuostatų srityje. Nuteistasis sprendė piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, tačiau lankytos priemonės nukreiptos spręsti šią problemą, negali būti vertinamos, priklausomybės išgydymu. Būtent šis kriminogeninis veiksnys Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas, kaip esminis, kuris įtakojo nusikalstamą elgesį. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis siekdamas keisti mąstymą ir elgesį dalyvavo poroje priemonių nukreiptų į mąstymo ir elgesio korekciją, tačiau, kaip jau buvo minėta, mąstymo ir elgesio korekcija yra ilgalaikis procesas, todėl spręsti, kad jau yra pakitęs tiek, jog nuteistasis daugiau nenusikals nėra pagrindo. Teismas įvertina ir dinaminį kriminogeninį veiksnį – lėšų tvarkymas ir pajamos. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis laisvėje labai maža, jis nurodė, kad oficialiai vengė dirbti dėl turimų skolų antstoliams. Šiuo metu nuteistasis taip pat turi didelių skolų antstoliams. Nors skolos jam atliekant bausmę yra nuosekliai mažinamos, jis dirba ir gauna atlyginimą, tačiau šios skolos išieškomos priverstine tvarka, ir tik labai mažą sumą nuteistasis yra sumokėjęs savo valia. Minėtos skolos gali apsunkinti nuteistojo reintegraciją į visuomenę, o aptartos aplinkybės rodo, kad jis nededa pakankamų pastangų savanoriškai sparčiau dengti įsiskolinimus. Todėl dabartinė nuteistojo darbinė motyvacija nesuteikia jokių objektyvių garantijų, kad jis būdamas laisvėje oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, dengs įsiskolinimus.

13. Nors iš nuteistojo skundų (apylinkės ir apygardos teismams) matyti, kad jis prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, kaip teigiamas aplinkybes nurodo savo socialinius ryšius su artimaisiais bei, kad yra užtikrinta jo gyvenamoji vieta laisvėje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad įvertinus nuteistojo įvykdytų nusikaltimų objektyviuosius požymius, paleistas iš kalėjimo vyks gyventi į kriminogeniniu požiūriu netinkamą aplinką. Ši išvada daroma įvertinus tai, kad paskutinius keturis smurtinius nusikaltimus jis įvykdė savo gyvenamosiose vietose. Be to, fiksuojama, kad yra nusikaltęs prieš artimuosius, t. y. sugyventinę, brolį.

14. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistojo likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 2 metai 7 mėnesiai 12 dienų (skaičiuojant Komisijos sprendimo dieną). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą.

15. Išanalizuotų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius, bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, mažinti skolinius įsipareigojimus. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista, o G. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.