Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei Z. S., ieškovės atstovui V. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui P. S., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais B. K., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų D. Š. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei atsakovo P. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei ieškovės Z. S. ir atsakovo P. S. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. K. prašo iš ieškovės ir atsakovo priteisti 30 000 Lt paskolą, kurią jos vyras P. S. paskolino namo remontui.

Rezoliucinė dalis

1. Santuoką, įregistruotą Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1977-09-24, akto įrašo Nr. 360, tarp P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir Z. S. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio P. S. kaltės.

148 500 Lt vertės 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 250 Lt vertės ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 250 Lt vertės ½ dalį kiemo statinių;

17 500 Lt vertės ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8 210,90 Lt vertės 1 747 vardines paprastąsias UAB „Stumbras“ akcijas.

121 500 Lt vertės 45/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 250 Lt vertės ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 250 Lt vertės ½ dalį kiemo statinių;

17 500 Lt vertės ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8 251,60 Lt vertės 1 748 vardines paprastąsias UAB „Stumbras“ akcijas;

P. S. individualią įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir su jos veikla susijusį turtą: 10 000 Lt vertės pramoginį laivą DORĖ, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės motorinę valtį „Progress“, 3 500 Lt vertės 7 metrų ilgio medinę valtį;

2 000 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

6 000 Lt vertės automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Z. S. nustatoma naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (6,68 m²), 1-2 (11,52 m²), 1-3 (9,50 m²), 1-4 (6,61 m²), 1-7 (12,51 m²), 1-8 (20,04 m²), P-1 (4,13 m²), P-3 (7,88 m²), P-4 (8,97 m²).

P. S. nustatoma naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-9 (5,43 m²), 1-10 (8,64 m²), 1-11 (3,20 m²), 1-12 (12,62 m²), 1-13 (6,87 m²), 1-14 (6,73 m²), P-7 (12,77 m²), P-8 (14,92 m²).

Patalpos, plane pažymėtos 1-5 (1,31 m²), 1-6 (1,94 m²), P-2 (3,56 m²), P-5 (2,98 m²), P-6 (2,96 m²), paliekamos bendram naudojimui, tai yra kiekvienam po ½ dalį.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Z. S. nustatoma naudotis 190 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I, atsakovui P. S. nustatoma naudotis 190 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu II. 371 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu III, paliekama bendram naudojimui, tai yra kiekvienam po ½ dalį.

Priteisti iš Z. S. 15 000 Lt skolą ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų B. K..

Priteisti iš P. S. 15 000 Lt skolą ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų B. K..

Kitas ieškinio bei priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš P. S. 1 554 Lt bylinėjimosi išlaidų Z. S. ir 9 014 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš P. S. 60 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš Z. S. 60 Lt pašto išlaidų valstybei.

Įpareigoti Klaipėdos apskrities Valstybinę inspekciją grąžinti Z. S. jos 2006-10-23 mokėjimo kvitu permokėtą 2 780 Lt dydžio žyminį mokestį.

Teismo sprendimą grindė ta aplinkybe, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo sumušęs ieškovę, o atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo jam neištikima. Be to, atsakovas nepagrįstai teismine tvarka ginčijo santuokoje gimusios dukters Vaidos, gimusios 1978-01-28, tėvystę, tačiau teismo 2008-03-05 sprendimu jo ieškinys buvo atmestas.

Teismas konstatavo, kad šalių turtas iš esmės buvo įgytas ir sukurtas santuokos metu, sutuoktinių turto dalys laikytinos lygiomis, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, turtas dalytinas natūra, turto kaina nustatytina atsižvelgiant į rinkos kainas, nustatytas šalių 2009-01-28 pateiktais turto vertinimo duomenimis. Teismas nurodė, kad AB „Stumbras“ akcijos įgytos santuokos metu, todėl preziumuojama, kad jos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Teismas ieškovei priteisė turto už 177 710,90 Lt, atsakovui – už 172 715,60 Lt, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 4 995,30 Lt piniginę kompensaciją. Teismas nurodė, kad atsakovas savo priešieškinio neįrodė (LR CPK 178 str.). Teismas, visiškai patenkindamas trečiojo asmens B. K. reikalavimą, iš ieškovės ir atsakovo priteisė po 15 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas, nurodęs, kad atsakovo vardu paimta paskola buvo panaudota namo (kuris dalijamas tarp šalių) remontui.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria iš jos B. K. priteista 15 000 Lt negrąžintos paskolos ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, kad B. K. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta, kad po jos vyro A. K. mirties jai perėjo reikalavimo teisė. Pagal B. K. pateiktą 2006-05-12 paskolos sutartį paskola turėjo būti grąžinta per 3 metus, tai yra 2009-05-12. B. K. kreipėsi nesibaigus paskolos grąžinimo terminui. Paskolos sudarymo metu ieškovė gyveno JAV ir nieko nežinojo apie paskolą. Kyla abejonių, ar paskola iš viso buvo, o jei buvo, tai už ją atsakingas tik atsakovas. Atsakovas, grįžęs iš JAV, turėjo pakankamai lėšų ir nebuvo būtina imti paskolą. Atsakovas, teigdamas, kad paskolos pinigus panaudojo namo remontui, paskutiniame teismo posėdyje pateikė įrodymus apie pirktas statybines medžiagas, tačiau į namą šios medžiagos nėra sudėtos, o pateikti kitus įrodymus ieškovė nebeturėjo galimybės.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti visiškai – pripažinti, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra jo asmeninė nuosavybė, visą turtą priteisti jam, o ieškovei priteisti 5 759,50 Lt piniginę kompensaciją. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovei priteisė jam priklausančias 1 747 Lt vertės AB „Stumbras“ akcijas, nes pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p. akcijos yra jo asmeninė nuosavybė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tarp ieškovės ir atsakovo nesutarimai vyko nuo 2000 m., tais metais abu išvyko į JAV, kur pakankamai gerai sutarė, vedė bendrą ūkį. Ieškovė neįrodė, kad prieš ją atsakovas vartojo smurtą. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus įrodymus apie medžiagų įsigijimą iki santuokos sudarymo, neteisingai įvertino liudytojų parodymus apie namo statybos metus, įdėtas lėšas.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 1977-09-24, abiem sutuoktiniams santuoka yra antra. Šalys santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą prie namo, du automobilius, atsakovo vardu registruotą individualią įmonę, laivą-dorę, motorinę valtį „Progress“, medinę valtį bei 3 495 vienetus AB „Stumbras“ akcijų, kurių vertę pirmosios instancijos teismas nustatė 16 426 Lt, ir ieškovei priteisė turto už 177 710,90 Lt, o atsakovui – už 172 715,60 Lt. Iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 4 995,30 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teismas nustatė naudojimosi pastatais ir žeme tvarką pagal ieškovės pasiūlymą. Teismas konstatavo, kad iš A. K. 2006-05-12 gauta 30 000 Lt paskola yra panaudota ieškovės ir atsakovo namo remontui, todėl šią paskolą priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 15 000 Lt iš kiekvieno.

Pagal LR CK 3.126 str. 1 d. kreditoriai turi teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą ir reikalauti priteisti skolą iš bendrosios sutuoktinių nuosavybės. Šio straipsnio 2 d. nustato skolininkams (sutuoktiniams) pareigą pareiškime dėl santuokos nutraukimo nurodyti jiems žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Atsakovas savo priešieškinyje nenurodė, kad yra paėmęs paskolą iš A. K.. Jis nurodė manęs, kad būtina nurodyti tik kreditorius–bankus. Ieškovė teigia, kad apie šią paskolą nežinojusi, paskola nebuvo panaudota namo remontui, nes atsakovas ir taip turėjęs JAV uždirbtų pinigų. Ieškovė neįrodė, kad jie iš JAV parsivežė uždirbtų lėšų, pati įrodinėjo, kad iš JAV siunčiami pinigai buvo panaudoti kitoms skoloms padengti. Ieškovė byloje naudojosi advokato paslaugomis, neprašė laiko įrodymams apie tai, kad gautos lėšos nebuvo panaudotos namo remontui, tokių įrodymų nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, kad už atsakovo paimtą ir namo remontui panaudotą paskolą ji nėra atsakinga (LR CK 3.92 str. 3 d., 3.96 str. 1 d.). Ieškovės argumentai, kad paskolos davėjo A. K. našlė neturėjo teisės reikšti ieškinį dėl paskolos grąžinimo, nes ieškinio pareiškimo metu nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas, be to, jos pateiktame paveldėjimo teisės liudijime nenurodyta tokia turtinė teisė, yra nepagrįsti. Kreditoriams teisė reikšti ieškinį atsiranda nuo santuokos nutraukimo bylos pradžios. B. K. buvo A. K. sutuoktinė, todėl preziumuojama, kad atsakovui buvo paskolinti šeimos pinigai. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad paskolos raštas buvo suklastotas. Dėl šių priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki šalių santuokos sudarymo ieškovui 1975-04-30 buvo skirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, žemės sklypas šalių išpirktas gyvenant santuokoje – 1998-10-29, gyvenamojo namo inventorizacija atlikta 1981 m., inventorinėje byloje nurodyti namo statybos metai – 1979 m., pastatų teisinė registracija atlikta 1986-06-19 Šilutės rajono LDT VK sprendimo pagrindu. Ieškovės teigimu, kai ji su atsakovu pradėjo vesti bendrą ūkį iki santuokos sudarymo, buvo išpilti gyvenamojo namo pamatai ir uždėtas perdengimas. Atsakovas, priešieškiniu prašydamas gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais pripažinti jo asmenine nuosavybe, nurodo, kad iki santuokos sudarymo buvo pastatytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, ir tai bando įrodyti liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai byloje yra neinformatyvūs, prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi objektyviais rašytiniais įrodymais, kurie pagal LR CPK 197 str. 2 d. turi didesnę įrodomąją galią. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nepateikė leidimo statybai bei gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto. LR CK 3.98 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo, nepagrįstai teigdamas, kad visi pastatai yra jo asmeninė nuosavybė. Dėl šių priežasčių, kolegijos nuomone, pastatai ir žemės sklypas pagrįstai priskirti bendrajai sutuoktinių nuosavybei ir padalyti natūra. Atsakovo vardu įgytos AB „Stumbras“ akcijos buvo gautos santuokos metu už darbą įmonėje tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno santuokoje, todėl teismo pagrįstai buvo vertinamos kaip santuokoje įgytas turtas (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas neįrodė, kad šios akcijos gautos kitų teisinių santykių pagrindu, nenuneigė LR CK 3.88 str. 2 d. nurodytos prezumpcijos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas buvo sumušęs ieškovę, tačiau vėliau jie susitaikė. Atsakovo užvesta civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo rodo, kad atsakovas buvo nelojalus ieškovei. Iš visų įrodymų visumos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ši teismo išvada atsakovui nesukelia jokių pasekmių, nes ieškovė nereikalauja išlaikymo ar neturtinės žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-22 nutartimi atsakovui, iki byla bus išspręsta apeliacine tvarka, buvo atidėtas dalies – 2 999 Lt – žyminio mokesčio sumokėjimas. Todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 2 999 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 84 str.).

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo P. S. į valstybės biudžetą priteisti 2 999 Lt žyminio mokesčio.