Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2021 m. vasario 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1. 2018 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme,

2. 2018 m. liepos 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

3. 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 3000 Eur (60 MGL) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta (40 MGL) 2000 Eur bauda,

4. 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų tesimo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2020 m. rugsėjo 30 d. 19 val. 55 min. nuosavo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,53 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu sudavė ir ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė savo patėviui S. K. į galvos sritį ir tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajam S. K. padarė 1,5 cm žaizdą dešiniojo antakio srityje, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju susiėmė. Konfliktas įvyko 2020 m. rugsėjo 30 d. 19 val. 55 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Iš žodinio konflikto kilo fizinis. Kaltinamasis paaiškino, kad namo grįžo išgėręs. Su nukentėjusiuoju susipyko dėl to, kad jis pasakė, jog kaltinamojo draugui, kuris buvo išgėręs, iškvietė policiją. Kuris pirmas pradėjo muštynes, kaltinamasis neatsimena. Kiek truko muštynės tiksliai pasakyti taip pat negali. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiuoju susikibo prie namo kampo, ant žemės. Nuo žemės pirmas atsistojo kaltinamasis, gavo smūgį iš pagalio nuo nukentėjusiojo. Atsistojęs nuo žemės, kaltinamasis nematė, kad nukentėjusysis būtų sužalotas. Po sąmonės praradimo, net nesuprato, kad trenkė nukentėjusiajam. Kaltinamasis parodė, kad galėjo ne mažiau dešimt kartų suduoti kumščiu ir ne mažiau kaip penkis kartus įspirti nukentėjusiajam. Visko tiksliai neprisimena, buvo praradęs sąmonę. Kieme buvo mama, brolis ir A.. Kaltinamasis parodė, kad stengiasi nevartoti alkoholio, bandė spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau neturi galimybės kiekvieną dieną vykti į anonimių alkoholikų susirinkimus, per savaitgalį išgeria tik kelis butelius alaus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Yra baigęs dešimt klasių, turi apdailininko specialybę. Nuo 2020 m. rugsėjo – spalio mėnesio nedirba. Kaltinamasis gyvena iš 220 Eur nedarbo draudimo išmokos. Po karantino grįš dirbti prie staklių. Kaltinamasis su drauge gyvena dvejus metus, turi pusantrų metų dukrą ir laukia antro vaiko, kuris gims 2021 metų balandžio mėnesį. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, toliau gyvena kartu su juo, mama, drauge ir vaiku.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvena su sugyventine Ž. B., jos sūnumis: A. B., A. B., A. B. sugyventine A. bei jų dukra D. B.. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val. buvo namuose su Ž., A. ir D.. Išėjo į lauką parūkyti. Matė, kad A. buvo prie parduotuvės, esančios kitoje gatvės pusėje. Prie parduotuvės sustojo automobilis, kurio vairuotojas iš išvaizdos buvo neblaivus. Ten buvo A. draugas. A. sėdo į tą automobilį ir išvažiavo. Ž. paskambino policijai ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Apie 19 val. 30 min. A. grįžo į namus, atėjo pėsčiomis. A. buvo neblaivus. Jis taip pat buvo šiek tiek išgėręs. Jis A. pradėjo priekaištauti, kad šis važiavo su neblaiviu vairuotoju. A. pradėjo ant jo rėkti, kad tai ne jo reikalas. Tada A. nusitempė jį prie dešinio namo kampo ir pradėjo jį mušti. Jis dabar tiksliai neprisimena, kiek smūgių A. jam sudavė, nes buvo šoko būsenoje. Į veido ir galvos sritį kumščiu A. sudavė jam ne daugiau kaip dešimt smūgių ir ne daugiau kaip penkis kartus įspyrė. Jis visą laiką gulėjo ant žolės, bandė dengtis veidą rankomis. Jis A. prašė, kad šis nustotų jį mušti, jam labai skaudėjo. Viso įvykio metu šalia stovėjo Ž. ir A. ramino. Jam atrodo, A. dukra D. tuo metu buvo kambaryje, tiksliai pasakyti negali. Jam atrodo, įvykio metu A. dukrą nuvedė į vidų. A. įvykio metu buvo lauke. Po kurio laiko A. nuo jo atstojo ir nuėjo prie gatvės, stovėjo ant šaligatvio ir kalbėjosi mama. Jis tada nuėjo į vidų, iš koridoriaus pasiėmė šluotos kotą, priėjęs prie A. ir šiam sudavė. Atsimena, kad A. iškėlė rankas norėdamas užsidengti galvą. Jis nežino, kur sudavė A.. Maždaug po dviejų minučių A. nugriuvo. Šis buvo be sąmonės. A. atsikėlė maždaug po minutės ar dviejų. Ž. buvo iškvietusi policiją. VŠĮ „Ukmergės ligoninė” priėmimo skyriuje jį apžiūrėję medikai jam diagnozavo nosies lūžimą, žaizdą galvos srityje, dešinės akies voko sumušimą, dešinės kojos piršto sumušimą. Į Vilnių pas medicinos ekspertą nevažiavo (I tomas, b. l. 31-33, 34).

Akistatos su kaltinamuoju A. B. metu nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val. 30 min. jis buvo namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ne vienas, t.y. buvo Ž. B., A. B., A. V. ir mažametis vaikas. Tuo metu tarp jo ir A. B. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad pranešė policijai apie tai, kad A. B. draugas, būdamas neblaivus, galimai vairuoja automobilį. Šio žodinio konflikto metu abu buvo neblaivūs, susistumdė ir tiek. Kuris pirmas pradėjo stumdytis neatsimena, abu jie pradėjo konfliktą. Šio sustumdymo metu jis ir A. B. nukrito ant žemės. Kaip nuosekliai viskas vyko, jis jau neatsimena. Gali pasakyti tik tiek, kad jam gulint ant žemės ir veidą dengiantis rankomis, A. B. ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiais sudavė jam į galvos ir veido sritį bei nemažiau kaip penkis kartus spyrė į galvos sritį. Dėl A. B. suduotų smūgių jo abiejuose paakiuose atsirado kraujosruvos, ištino nosis. Nors smūgių siekė išvengti, tačiau jam jų išvengti nepavyko. Neatsimena, ar šiuos smūgius A. B. jam sudavė stovėdamas ar gulėdamas, jo veidas juk buvo į žemę nukreiptas, jis dengėsi veidą rankomis, nematė, ką jis tuo metu darė. Po to A. B. nuo jo atitraukė Ž. B. ir A. V.. Tada A. B. nuėjo prie gatvės. Tuo metu jis buvo įniršęs, todėl keršydamas iš namo koridoriaus paėmė šluotą. Šluotos kotas medinis, o šereliai plastmasiniai. Paėmęs šluotą, jis vieną kartą šluotos kotu sudavė A. B. į galvos sritį. Po jo suduoto smūgio A. B. nukrito ant žolės, tačiau po minutės atsigavo. Po to atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją, jis nežino ar Ž. B., ar A. V.. Įvykio metu, ar namuose buvo kitas posūnis A. B., jis nežino, nes jis tai būna, tai nebūna namuose. Po įvykio jį apžiūrėjo VšĮ Ukmergės ligoninėje, daugiau pas medikus nesikreipė. Jis su A. B. jau susitaikė ir jam jokių pretenzijų neturi, norėtų kad tyrimas būtų nutrauktas. Visos muštynės vyko gyvenamo namo kieme. Namo teritorija neaptverta. Šio konflikto pašaliniai asmenys nematė, jį matė tik šeimos nariai. Akistatos metu po kaltinamojo A. B. parodymų nukentėjusysis S. K. savo parodymus pakeitė ir parodė, kad A. B. parodymais jis sutinka pilnai. Jei A. B. sako, kad jam nespyrė, tai gal taip ir buvo, nes jis to gerai nematė, dengėsi veidą rankomis. Galimai A. B. jam tik sudavė rankų kumščiais į galvos sritį, nespyrė. Dėl minėto įvykio jis nuoširdžiai gailisi. Gindamasis nuo A. B. suduodamų smūgių, jis galėjo jam padaryti A. B. nurodytus sužalojimus, t.y. gindamasis galėjo suduoti A. B.. Kaltinamasis A. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. vakare, tikslaus laiko jis nežino, namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme jis susipyko su S. K.. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių gerai neatsimena. Galimai konfliktas ir įvyko dėl skambučio policijai. Iš pradžių jis ir S. K. konfliktavo žodžiu, apsižodžiavo, tada pradėjo stumdytis. Kuris pradėjo susistumdymą neatsimena. Šio sustumdymo metu abu nukrito ant žemės. Nukrito prie namo kampo, kuris yra link Kultūros namų pusės. Prisipažįsta, kad šių grumtynių metu jis galėjo nemažiau kaip dešimt kartų kumščiu suduoti S. K. į galvos sritį, bei galėjo padaryti sužalojimus S. K., kuriuos jis nurodė. Jis nemažiau kaip penkis kartus S. K. nespyrė į galvos sritį, nes jis to padaryti negalėjo su juo gulėdamas ir valiodamas ant žemės. Juos kai išskyrė, jis juk gulėjo ant žemės. Kas juos išskyrė, jis nežino. Šių grumtynių metu S. K. jam kumščiu sudavė į galvos sritį, tačiau kokiu būdu ir kiek kartų sudavė jis nežino. Sprendžia, kad jam buvo suduota į galvos sritį, tik ant galvoje esančių sužalojimų, nes galvoje buvo gumbų bei žaizda ausyje. Kai juos išskyrė, jis nuėjo prie šaligatvio. Jam būnant prie šaligatvio, iš nugaros pajautė smūgį į galvos sritį. Atsimena tik išgirdo moterišką balsą šaukiantį „A.”. Jis pats nematė, kas ir kokiu daiktu jam sudavė į galvos sritį. Po suduoto smūgio jam aptemo akyse ir jis prarado sąmonę. Jis neatsimena, ar kai atsipeikėjo jau buvo atvykę medikai ir greitoji pagalba. Jis su S. K. susitaikė ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl pastarojo įvykio kaltas alkoholis ir vyriškas ego (I tomas, b. l. 43-46, 47).

Liudytoja Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena jai priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos sugyventinis S. K., jos sūnus A. B., sūnaus sugyventinė A. V. ir anūkė D. B. bei kitas jos sūnus A. B.. 2020 m. rugsėjo 30 d. vakare, tikslaus laiko nežino, ji, S. K., A. V. ir anūkė išėjo pasivaikščioti po miestelį. Maždaug apie 20 val. grįžo į namus. Maždaug tuo pačiu metu į namus grįžo ir A. B.. A. buvo neblaivus. Prie namo durų tarp A. B. ir S. K. kilo konfliktas. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, ji nežino. Jie abu tarpusavyje susikibo. Po ko abu kažkokiu būdu atsidūrė prie namo. Ji tiksliai negali pasakyti, ar S. K. nuo A. B. ten atbėgo, ar A. B. jį ten nusitempė. Šalia namo buvo tamsu, todėl ji nematė, kas ten vyksta, tik suprato, kad abu vyrai tarpusavyje mušasi. Girdėjo ji, kai S. K. dejavo, kad jam skauda. Kuris kuriam pirmas sudavė ji nematė. Ji tuo metu išsigando, todėl iškarto paėmė anūkę. Po to ji matė, kai A. B. išėjo iš už namo kampo ir nuėjo link gatvės. A. B. jai neatrodė sumuštas, sužalojimų ji nematė. Tada iš už namo išbėgo S. K., kurio veidas buvo kruvinas. Jis iš koridoriaus pasiėmė kažkokį pagalį ir pribėgęs prie A. B. jam vieną kartą sudavė pagaliu į galvą. Po suduoto smūgio A. B. nukrito ant žemės. Jis buvo be sąmonės. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Įvykio metu S. K. taip pat šiek tiek buvo neblaivus. A. B. ir S. K. dažnai konfliktuoja tarpusavyje. Prieš kitus šeimos narius jie nesmurtauja, tarpusavyje tik pykstasi (I tomas, b. l. 96-97).

Liudytoja A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvena draugo A. B. motinos Ž. B. namuose. Kartu su jais gyvena dar Ž. B. sugyventinis S. K.. Ji ir A. B. augina mažametę dukrą D. B.. Kadangi visi gyvena kartu, tai gali pasakyti, kad sutaria visi tarpusavyje gerai, retai pykstasi. Jos draugas A. B. šiuo metu niekur nedirba, yra bedarbis. Ji alkoholio visai nevartoja. A. B. ir S. K. kartais alkoholio išgeria. 2020 m. rugsėjo 30 d. iš pačio ryto A. B. išėjo iš namų su draugu, kurio vardo ir pavardės ji nežino. Ji A. B. ir neklausė, kur eina. S. K. tą dieną buvo namuose, kiek atsimena, žiūrėjo televizorių, buvo blaivus. Sutemus, apie 19 val. ji buvo lauke, telefonu kalbėjo su A. B.. Jis pasakė, kad grįžta į namus. Iš balso suprato, kad A. B. yra neblaivus. Telefoninio pokalbio metu, tarpusavio santykių nesiaiškino. Tiesiog ji laukė prie namo laiptų, kada grįš A. B.. Taip pat iš namų išėjo S. K., matė, kad šis yra neblaivus. Dienos metu, kai ji su dukra, Ž. B. vaikščiojo po kaimą, tai S. K. gėrė alų. Išgėrė jis gal vieną butelį. Kai grįžo po pasivaikščiojimo, tai matė, kai S. K. gėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Jai stovint ant laiptų, S. K. išėjo nieko nesakęs. Matė, kai A. B. grįžta nuo kapų pusės pėsčiomis. Jam priėjus prie namų, ji ant šio užrėkė, kad šis girtas. Tada šiam liepė eiti į vidų miegoti. Tuo metu S. K. kažką pasakė A. B.. Ji neišgirdo ką sakė, tik matė, kad A. B. supyko ant S. K.. Kieme prie namo, netoli laiptų, A. B. pirmas puolė S. K. ir šiam kumščiu trenkė į veidą. Kiek smūgių sudavė, ji nematė. Matė, kad A. B. kumščiavo S. K. į veidą. Ji labai išsigando, nes prie jos buvo mažametė dukra, kuri pradėjo verkti. Ji bandė išskirti S. K. su A. B., bet jai niekaip nepavyko. Bandė išskirti tarp jų atsistodama, tačiau jie buvo abu susikibę rankomis. Kai A. B. kumščiu trenkė S. K., pastarasis pargriuvo ant žemės. Ir tada A. B. kažkaip S. K., gulintį ant žemės, nutempė už namo kampo dešinėje pusėje. Matė, kaip A. B. gulinčiam S. K. spyrė dar ir iš kojos galimai į galvą. Kiek kartų spyrė A. B., ji neskaičiavo, bet tikrai ne vieną ir ne du kartus, o daugiau. Ji nėjo prie jų, bijojo kištis, nes A. B. buvo įpykęs. Kas toliau vyko tarp jų nelabai matė, nes stovėjo prie namo išsigandusi. Prie jos stovėjo ir Ž. B.. Ji irgi bandė juos išskirti, tačiau ir jai nepavyko. Tada atėjo S. K.. Kaip jis atsikėlė nuo žemės, ji nematė. S. K. pasakė: - „dabar einu kirvio atsinešti”. Po šių žodžių jis nuėjo į namo vidų. Kirvis namuose tikrai buvo prie pečiuko. Tačiau S. K. ne kirvį paėmė, o medinį šepetį, kuris taip pat buvo prie pečiuko. A. B. tuo metu stovėjo kieme ir rūkė. Jis nieko nekalbėjo, nes buvo supykęs. S. K., išėjęs iš namų su šluota, kurios kotas medinis, 1,5 m ilgio, iškarto nuėjo link A. B. ir šluotos kotu vieną kartą trenkė jam į galvos sritį. Trenkė stipriai, net nukrito šluotos galas. Po suduoto smūgio A. B. iškarto krito ant žemės be sąmonės. S. K. su šluotos kotu visas piktas ir girtas lakstė aplinkui, o A. B. gulėjo ant žemės. Ž. B. iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu. Iki kol atvyko pagalba S. K. visą laiką pagalį laikė rankose, buvo įpykęs. S. K. buvo sumuštas, nes jo veidas buvo visas kruvinas. Ji su Ž. B. tiesiog laukė pagalbos, nes su S. K. nebuvo įmanoma susikalbėti. Kai A. B. atsigavo, jie abu nuėjo prie seniūnijos laukti pagalbos, kartu su jais ėjo ir Ž. B.. Ji su šiais asmenimis gyvena 2-3 metus, tokį konfliktą matė pirmą kartą (I tomas, b. l. 100-102, 103).

Liudytoja D. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo kartu su vyr. tyrėju K. Š.. Iš Vilniaus aps. VPK OVS specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės, yra sumuštas vaikas. Jiems atvykus nurodytu adresu, į gatvę išbėgo pagyvenęs vyriškis. Vyras buvo sumuštas, kruvinu veidu. Vyras rėkė, kad jį sumušė posūnis. Tada prie jų priėjo vyriškio sugyventinė Ž. B.. Iš kažkur atėjo ir A. B., ant kurio išorinių smurto žymių nesimatė. A. B. nieko neaiškino, nes buvo palydėtas į GMP automobilį apžiūrai. Ž. B. paaiškino, kad A. B. buvo praradęs sąmonę ir gulėjo ant šaligatvio. Taip pat nurodė, kad jos sugyventinis sudavė pagaliu jos sūnui A. B.. Moteris teigė, kad sugyventinis pagaliu sudavė vieną kartą jos sūnui, ji išsigando, galvojo, kad užmušė. Vyras kruvinu veidu (Ž. B. sugyventinis) visą laiką rėkė, kad jį sumušė, niekaip jo nuraminti nepavyko. S. K. buvo GMP nuvežtas į Ukmergės skubios pagalbos skyrių. A. B. nustatytas galvos sumušimas. Ž. B. buvo apklausta įvykio vietoje. Taip pat įvykio vietoje buvo jaunuolis, turintis sveikatos sutrikimų, kuris neadekvačiai kalbėjo, kuris liepė išvežti Ž. B. sugyventinį, o ne jo brolį. Dėl šio įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai S. K. ir A. B. atžvilgiu (I tomas, b. l. 87-89, 90).

2020 m. spalio 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - gyvenamo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemas. Gyvenamo namo dešinėje ant žolės matyti raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta (I tomas, b. l. 4,5, 6-8).

Iš alkoholio kiekio matuoklių tikrinimo rezultatų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. 20 val. 32 min. kaltinamajam A. B. nustatytas 2,53 promilių girtumas, o 20 val. 35 min. nukentėjusiajam S. K. - 0,56 promilių girtumas (I tomas, b. l. 24, 25, 26).

2020 m. lapkričio 9 d. Kitu objektų apžiūros protokolu užfiksuota teismo medicinos specialisto išvada. Joje nurodyta, jog nukentėjusiajam S. K. padaryta 1,5 cm žaizda dešiniojo antakio srityje, nosies kaulų lūžimas ir dešinės pėdos I piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; antakio žaizda ir piršto sumušimas kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Veido sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį (smūgius) kumščiu, tiek įspiriant, tiek ir veidu atsitrenkiant į žemę. Piršto sumušimas galėjo būti padarytas tiek patiriant smūgį buku daiktu į pirštą, tiek ir pačiam pėdos pirštu atsitrenkus į buką daiktą (I tomas, b. l. 54 - 55).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. 19 val. 55 min. bendruoju pagalbos telefonu paskambino moteris, kuri pranešė apie vykstančias muštynes (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, girtas A. B. daužo žmogų. Žmogus guli. Viso pokalbio metu fone buvo girdimi kitų asmenų riksmai, pranešėja susijaudinusi (I tomas, b. l. 108-109, 110, 111, 112-115).

Iš policijos pareigūnų "Body" kamerų vaizdo įrašų matyti, kaip į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Vaizdo įraše užfiksuotas žalios spalvos gyvenamasis namas ir jo kiemas. Namas yra netoli gatvės. Namo kiemas tvora neaptvertas. Vaizdo įraše matomas nukentėjusysis S. K., kaltinamasis A. B., liudytojos Ž. B. ir A. V. bei jaunuolis. Nukentėjusiojo S. K. veidas kruvinas su galimai besiformuojančiomis kraujosruvomis dešinėje akyje ir skruostuose. Nukentėjusiojo S. K. elgsena neadekvati. Nukentėjusysis parodė vietą kieme, t.y. už dešinio namo kampo, kur jį A. B. mušė, bei paaiškino, kad jį A. B. spardė kojomis gulintį ant žolės. Ž. B. nurodė, kad po to S. K. vieną kartą su pagaliu sudavė A. B. ir jis nukrito ant žemės be sąmonės (I tomas, b. l. 116-117, 118-124, 125-127).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 148,76 Eur dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidoms padengti. Prie bylos pridėti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (I tomas, b. l. 79-80, 81, 82, 83-84).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Kaltinamasis kaltinamas tuo, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. 19 val. 55 min. nuosavo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,53 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu sudavė ir ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė savo patėviui S. K. į galvos sritį ir tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajam S. K. padarė 1,5 cm žaizdą dešiniojo antakio srityje, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Kaltinime nurodyto ir teismo specialisto nustatyto padarinio, tai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, pakanka konstatuoti esant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimo sudėties požymį. Teismo vertinimu, tarp A. B. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis A. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pripažįsta įrodyta, kad A. B. tyčinė veika savo patėvio S. K. atžvilgiu nesunkiai sutrikdant jos sveikatą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėtį, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, todėl teismas A. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. B. padarytas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos (40 MGL) 2000 Eur baudos nėra sumokėjęs, 2020 m. geugžės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtų apribojimų pilnai nėra įvykdęs (I tomas, b. l. 163, 173, 174-200). Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 17 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, skiurta 300 Eur bauda, turi galiojančių administracinių nuobaudų (II tomas, b. l. 3-62). Kaltinamasis neįrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, nedirba, pagal byloje esančius duomenis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (II tomas, b. l. 1, 2). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiojo atsiprašė, toliau kartu gyvena vienuose namuose, jų santykiai yra geri. Nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 148,76 Eur civilinį ieškinį už S. K. gydymo išlaidas, kurios kaltinamojo nėra atlygintos. Kaltinamasis taip pat paaiškino, jog jau dvejus metus gyvena su drauge, kartu augina 1,5 metų amžiaus bendrą vaiką ir laukiasi dar vieno, kuris gims 2021 metų balandžio mėnesį. Kaltinamasis iki karantino paskelbimo dirbo ir yra motyvuotas toliau dirbti. Supranta, kad tokį jo nusikalstamą elgėsį lėmė alkoholio vartojimas, stengėsi jo nevartoti, sutinka gydytis priklausomybę alkoholiui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į A. B. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių – asmens sveikatą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą A. B. yra skirtina 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam A. B. 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio „b“ nuostatas, prie šiuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – 10 mėnesių, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, paskirti A. B. subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimą.

BK 64 straipsnio 2 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies pagrindais, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu ir 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės pridėti 2018 m. gruodžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę - nesumokėtą 40 MGL (2.000 Eur) dydžio baudą, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimą ir 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 20 val. 30 min. iki 2020 m. spalio 1 d. 13 val. 48 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis) (I tomas, b. l. 134-136, 158).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagriėnjimo metu nustatyta, kad A. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, visumoje charakterizuojamas teigiamai, augina vieną nepilnametį vaiką ir dar vieno laukiasi, gyvena šeimoje, iki karantino dirbo ir yra motyvuotas vėl pradėti dirbti bei gydytis priklausomybę alkoholiui. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 2 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas kaltinamajam A. B. paskiria šias pareigas: atsiprašyti nukentėjusiojo S. K.; A. B. sutikus, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje, šių programų kursą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 148,76 Eur žalai dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 79-80, 81, 82, 83-84). Nagrinėjamu atveju nustayta, kad S. K. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 148,76 Eur. Žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 148,76 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam A. B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I tomas, b. l. 159-160).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio „b“ nuostatas, prie šiuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – 10 mėnesių, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, paskirti A. B. subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimą.

BK 64 straipsnio 2 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies pagrindais, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu ir 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės pridėti 2018 m. gruodžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę - nesumokėtą 40 MGL (2.000 Eur) dydžio baudą, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimą ir 40 (keturiasdešimt) MGL (2000 Eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 20 val. 30 min. iki 2020 m. spalio 1 d. 13 val. 48 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui ir įpareigoti A. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo S. K.; 2) A. B. sutikus, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo; 3) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šių programų kursą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

A. B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 148,76 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 148,76 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.