- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-353-594/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- V. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (toliau – V. P.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. kovo 2 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 81/04-213 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nubaustas subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis, t. y. 6 (šeši) mėnesiai, laisvės atėmimo bausmės, V. P. paskirtos ir dar neatliktos pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį, paskiriant V. P. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2017 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-213 nutarta taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. P. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-213 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, prašydamas aukštesniojo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad po Komisijos nutarimo jis buvo paskatintas ketvirtąjį kartą. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (nedengė priteisto civilinio ieškinio) ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo V. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 64 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skundą nagrinėjantis teismas V. P. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje įžvelgia teigiamą nuteistojo elgesio korekciją rodančius veiksnius – atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už gerą elgesį jis buvo skatintas, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2017 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka ir alkoholio vartojimas. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeitį, bet ir elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus V. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas V. P. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas – įskaitant ir analogiško pobūdžio nusikaltimus (chuliganizmas, turto sugadinimas ar sužalojimas tyčia), jis buvo teistas 3 kartus, o pirmojo teistumo metu nuteistasis buvo vos sulaukęs pilnametystės. Nors ši aplinkybė ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje V. P. atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė, kadangi V. P. ir vėl nusikalto. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis įvykdė lygtinio paleidimo metu. Vertinant šią aplinkybę nuteistojo elgesio korekcijos kontekste, vis tik akcentuotina, kad paleidžiant asmenį lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio bei veikimo būdus. Tuo tarpu tai, jog V. P. ir vėl nusikalto, naujus nusikaltimus įvykdydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nepavyksta, kas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju. Sprendžiant V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintina ir tai, kad viena iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra susijusi su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Kaip nustatyta 2017 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, smurtinį nuteistojo elgesį lemia būtent jo alkoholio vartojimo problemos. Ir nors pats V. P. teigia, kad alkoholio vartojimo problemą jis jau yra išsprendęs, supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo didelę įtaką kai kuriems jo padarytiems teisės pažeidimams, būdamas laisvėje dalyvavo anoniminių alkoholikų organizacijos veikloje, tačiau manyti, jog šiuo metu komentuojama alkoholio vartojimo problema nėra aktuali, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad užsiėmimų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, būdamas pataisos namuose, V. P. nelanko, kas vis tik leidžia pagrįstai teigti, jog tinkamų išvadų iš savo praeities klaidų (jam inkriminuotų nusikaltimų) V. P. nedaro ir šiuo metu vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir tai, kad pataisos namuose už alkoholio vartojimą nuteistasis nebuvo baustas. Kaip pagrįstai konstatuota 2017 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje, išėjęs iš struktūruotos aplinkos V. P. vis tik gali pritrūkti motyvacijos kovoti su alkoholio vartojimo problema, dėl ko alkoholio vartojimas vis dar priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Šis veiksnys, sutinkamai su aukščiau aptartais duomenimis, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, vis dar išlieka aktualus. Juo labiau, jog, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. P. pasižymi silpna impulsų kontrole, ypač apsvaigus nuo alkoholio, kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo.Šių duomenų visumoje vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir objektyvumą, įvertintina ir saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybė. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, būtent netinkami V. P. laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas praeityje sukurdavo situacijas nusikalsti. Nors kitų įtakai nuteistasis stengiasi ir nepasiduoti, tačiau tai jam pavyksta ne visais atvejais, kartais V. P. elgesys vis tik pasižymi nerūpestingumu ir rizikingumu, ką neabejotinai patvirtina ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir įvykdymo aplinkybės. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. P. yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau neigiama pasirenkamų draugų įtaka neabejotinai vis dar išlieka aktualiu nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti rizikos veiksniu. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. P. save vertina labai gerai, o dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savimi išlieka apsunkintos nuteistojo adaptacijos visuomenėje rizika. Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tinkamai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti aukštesniajam teismui kelia ir finansinis V. P. nestabilumas. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. P. būdamas laisvėje pastovaus pajamų šaltinio neturėjo, uždarbiaudavo užsienyje, gaudavo socialinę bedarbio pašalpą, finansiškai jam padėdavo artimieji. Pataisos namuose jis turi vykdomųjų raštų dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo 6113,93 eurų sumai, tačiau priteisto civilinio ieškinio nedengia, teigdamas, kad pataisos namuose neturi jokių pajamų. Ir vis tik, nepaisydamas iš jo priteisto žalos atlyginimo dydžio, pataisos namuose nuteistasis nedirba, duomenų apie tai, jog išėjęs į laisvę jis bus įdarbintas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad šiuo metu nuteistasis vis dar neadekvačiai vertina savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nesistengia jos atlyginti, kas neabejotinai leidžia pagrįstai abejoti ir jo pasiryžimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir už gerą elgesį pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką jis buvo ne tik skatinamas – vieną kartą nuteistasis buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už ką jam paskirta nuobauda buvo panaikinta tik 2015 m. spalio 30 d. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija teigiama linkme pastebima tik nuo šio laiko. Be to, pagal „OASys“ nustatytas V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nemažėja – šiuo metu jis atitinka 64 balus, analogiškas rezultatas buvo ir 2015 m. vasario 13 d., ir tai, aukščiau aptartų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, suponuoja pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.