Utenos apylinkės teismo nutartis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, susipažinęs su J. B. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ignalinos rajono savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ignalinos rajono apylinkės teisme gautas J. B. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, rūsį ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, kad su sugyventine E. B. ėmė gyventi nuo 1978 m., tarp jų susiklostė šeimos santykiai: jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, savo asmeninėmis ir bendromis lėšomis, bei savo darbu kūrė bendrą turtą. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniai (toliau – Turtas) judviejų sutarimu buvo perduoti jungtinei veiklai. 1997 m. gruodžio 8 d. E. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jungtinės veiklos pagrindu pareiškėjui ir E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po ½ Turto. 2002 m. birželio 28 d. E. B. mirė. Dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas iškart po sugyventinės mirties pradėjo valdyti jos Turtą ir rūpintis juo kaip savu - mokėjo komunalinius mokesčius, sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, gerino turto būklę, t.y. paveldėjo ½ dalį Turto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusią E. B.. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruotas mirusiosios E. B. vardu, statiniai mirusiosios vardu pažymėti namų ūkio knygoje Nr. 477.

Pareiškimą atsisakoma priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, tik jeigu: pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę ir turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr.56, 10.1. ir 10.2. punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 2.1 punktą savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai, yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į statinius. Statiniai, kurių nuosavybės teise valdymo faktą nori nustatyti pareiškėjas, yra mirusiosios E. B. vardu pažymėti namų ūkio knygoje Nr. 477, t.y. laikytina, kad yra registruoti E. B. vardu; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdymo faktą nuosavybės teise prašo nustatyti pareiškėjas, Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruotas E. B. vardu (įregistravimo pagrindas: 1997 m. gruodžio 8 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 10-05-192), t.y. E. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr.4564-0004-0051, ir į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pažymėtus namų ūkio knygoje Nr. 477, patvirtina dokumentai ir jie nėra dingę. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, rūsį ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra registruoti E. B. vardu, tačiau pagal Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 3 dalį daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą. E. B. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pažymėtus namų ūkio knygoje Nr.477, gali būti nuginčyta tik ieškinine tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad po E. B. mirties 2002 m. birželio 28 d. ėmė rūpintis mirusiosios turtu kaip savu, t.y. faktiniu valdymu priėmė sugyventinės E. B. palikimą. Pagal Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Įrodymų, kad pareiškėjas yra priėmęs mirusiosios E. B. palikimą, t.y. kad yra padavęs pareiškimą notarui dėl E. B. palikimo priėmimo ar, kad dėl faktinio palikimo priėmimo yra priimtas teismo sprendimas, pareiškėjas nepateikė. Be to, sugyventinis pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnį neįeina į įstatyminių įpėdinių ratą, byloje duomenų apie mirusiosios E. B. testamentą nėra, todėl pareiškėjas negalėjo priimti palikimo pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Pareiškėjas nurodo, kad tarp jo ir mirusiosios E. B. buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos sutartiniai santykiai, tačiau įstatymas imperatyviai nustato jungtinės veiklos sutarties formą (rašytinę, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos), kurios reikalavimų nesilaikant, sutartis tampa negaliojanti ( Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalis). Be to, pagal Civilinio kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktą vienam iš partnerių mirus, jungtinės veiklos sutartis baigiasi.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės, todėl juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik jeigu prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos išvardintos aplinkybės, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsniai).

Kadangi pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme, negali būti sprendžiamas ir kitas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes yra išvestinis iš pirmojo prašymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Atsisakyti priimti J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.