- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-35-719/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00097-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- M. K., R. S.
- Nukentėjusysis
- K. R.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė, Mykolas Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažinta kalta pagal BK 235 str. 1 d. ir nubausta 15 MGL (1950 Lt arba 565 Eur) dydžio bauda, R. S. pripažintas kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL (1950 Lt arba 565 Eur) dydžio bauda; taip pat šiuo nuosprendžiu priteista: K. R. neturtinei žalai atlyginti – 700 Lt (203 Eur) iš M. K. ir 300 Lt (89 Eur) iš R. S., K. R. atstovavimo išlaidų – iš M. K. ir R. S. po 325 Lt (94 Eur), valstybės naudai – iš M. K. ir R. S. po 8 Lt (2 Eur) proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteista už tai, kad ji 2012 m. spalio 25 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, būdama įspėta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1d., apklausos metu pas (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją I. J. duodama parodymus melagingai nurodė apie įvykio aplinkybes bei nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o būtent: davė melagingus parodymus, jog K. R. suklastojo dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) namo bendrija, juose pati pasirašydama, kai iš tikrųjų 2013-03-28 specialisto išvadoje Nr. 11-2826(12) nustatyta, kad dokumentuose tikėtina, kad pasirašė už M. K. ji pati.
R. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 25 d. 15.10 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, būdamas įspėtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1d., apklausos metu pas (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją I. J. duodamas parodymus melagingai nurodė apie įvykio aplinkybes bei nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o būtent: davė melagingus parodymus, jog K. R. suklastojo dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) namo bendrija, juose pati pasirašydama, kai iš tikrųjų 2013-03-28 specialisto išvadoje Nr. 11-2826(12) nustatyta, kad dokumentuose pasirašė pats R. S..
Šalies argumentai
Nuteistoji M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendį ir ją išteisinti. Teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas, neteisingas, pažeidžiantis materialinės ir procesinės teises normas, teismas šališkai vertino parodymus, visiškai neatsižvelgė į gynėjų pateiktus neginčytinus teisinius argumentus ir faktus. Mano, kad teismas, nesigilindamas į bendrijos steigimo aplinkybes, nuteisė ją už melagingų parodymų davimą apie neteisėtai įsteigtą bendriją. Apeliantės teigimu, ji bendrijos nesteigė, įstatų netvirtino, todėl ir pranešė pareigūnams apie neteisėtai įsteigtą bendriją. Pažymi, kad ji pasakė tiesą, kad bendrija įsteigta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, ką patvirtina rašytiniai dokumentai ir pati K. R.. Teigia, kad steigiant daugiabučių namų savininkų bendriją adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta keletas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) pažeidimų – steigiamajame susirinkime nebuvo patvirtinti bendrijos įstatai, 2006-01-20 protokole nėra M. K. ir R. S. parašų, šiame protokole nenurodyta, kad svarstomas toks klausimas, jame neužfiksuota, kaip buvo balsuota darbotvarkės klausimais, kas balsavo už nepilnametį P. R., ir kaip susirinkimas balsavo, bei ką nutarė. Apeliantė mano, kad x metų P. R. parašas yra neteisėtas, nes paauglys negali steigti bendrijos, neturi juridinio teisnumo ir veiksnumo, o tinkamo atstovavimo nebuvo. Be to, bendriją steigti turi teisę tik butų ar patalpų savininkai (DNSBĮ 6 str. 3 d.), todėl R. S. parašas neturi juridinės galios, nes jis bendrijos steigimo dieną neturėjo nuosavybės. Apeliantė pažymi, kad pati niekada nesirašė dėl bendrijos steigimo bei nedalyvavo teisėtame bendrijos susirinkime, o gegužės mėnesį yra pasirašiusi tik dėl vandens įvedimo. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-03-28 specialisto išvadoje Nr. 112826(12) pateikiama išvada yra tik tikėtina, ji nepatvirtina, kad M. K. būtų pasirašiusi ant bendrijos steigimo dokumentų, todėl remiantis ja nuteisti negalima. Taigi (duomenys neskelbtini) DNSB įsteigta akivaizdžiai neteisėtai, nes iš keturių butų savininkų tik vienas tinkamas K. R. parašas. Apeliantės teigimu, dokumento pagaminimas pasitelkus x-metį anūką, ir pilietį, kuris neturėjo nuosavybės – yra netikro dokumento pagaminimas, kas pilnai atitinka BK 300 str. Todėl už dokumento pagaminimą baustina K. R., o ne tie asmenys, kurie atliko pilietinę pareigą – pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantė pažymi, kad K. R. apklausos metu teigė, kad susirinkime dalyvavo visi 4 gyventojai, o susirinkimo protokole nurodyti tik trys (92-93 b. l.). Taip pat teigia, kad K. R. klastoja daugiabučio namo gyventojų registracijos žurnalą, įrašydama R. V., nes ji negali būti bendrijos nare, tai prieštarauja DNSBĮ 6 str. 3 d. Apeliantė skunde nurodo, kad pareigūnai praktiškai netyrė jos pranešimo apie bendrijos įsteigimą K. R. suklastojus dokumentus, o tik patikrino parašų tikrumą. Pažymi, kad BK 300 str. apima ne tik parašo suklastojimą, bet ir netikro dokumento pagaminimą, kas akivaizdu šiuo atveju ir buvo padaryta. Taip pat apeliantė mano, kad pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką klastojant ar pagaminant netikrą dokumentą, niekam negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negalėjo padaryti jokios žalos. Be to, nėra priežastinio ryšio tarp pranešimo apie netikro dokumento pagaminimą ir K. R. sveikatos pablogėjimo, kurį galimai sąlygoja jos amžius. Pareigūnai, gavę tokį pranešimą, galėjo laišku pranešti, kad pirmininkė atvyktų su bendrijos dokumentais. Pareigūnai yra atsakingi už savo veiksmų teisėtumą ir galimas pasekmes.
Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendį ir jį pagal BK 235 str. išteisinti. Teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamojo kodekso normas. Mano, kad šioje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius BK 235 str. numatytą nusikaltimą. Apelianto manymu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis sąmoningai iškraipė ar išgalvojo faktus. Teigia, kad jis būdamas tikras, jog pasirašė dokumentuose, kurie susiję su vandentiekio sutvarkymu, o ne namo bendrijos įkūrimu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus tikslu nustatyti, ar dokumentai nesuklastoti. Apeliantas mano, jog teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis iki 2012-10-25 apklausiant byloje liudytoju, žinojo apie (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl bendrijos steigimo susirinkimą, dalyvavo steigiamajame susirinkime. Apeliantas pažymi, kad tokių aplinkybių nepatvirtino nei nukentėjusioji K. R., nei liudytojas P. R.. Priešingai, K. R. parodė, jog kalba apie bendrijos steigimą vyko prie butelio, o ne sušaukus susirinkimą. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas P. R. patvirtino, jog parašus protokole rinko ne susirinkimo metu. Apeliantas pažymi, jog apie susirinkimą viešai nebuvo paskelbta, protokolas buvo surašytas ne susirinkimo metu, nes tokio susirinkimo nebuvo. Pokalbis prie butelio negali būti laikomas teisėtu susirinkimu ir visiškai tikėtina, kad tokio bendravimo metu kai kurių pokalbio detalių jis galėjo ir neprisiminti. Be to, jis ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sakė, kad apie susirinkimą nieko nežinojo ir sužinojo tik gavęs lapelius su mokesčiais (53 b. l.). Todėl žinodamas, kad jokio oficialaus susirinkimo įsteigti bendrijai nebuvo, susirinkime protokolas nebuvo rašomas, pamatęs minėtą susirinkimo protokolą, jis tikrai suabejojo, ar tame dokumente jis pasirašė. Be to, jeigu tame protokole jis pasirašė, tai tas protokolas tikrai surašytas ne tuo metu, kaip jame nurodoma, nes butą jis paveldėjo 2006-09-26, todėl 2006-01-20 dar neturėjo teisės pasirašyti dokumentų dėl bendrijos įkūrimo, nes nebuvo minėto namo buto savininku. Visos šios aplinkybės, apelianto teigimu, sudarė pagrindą abejoti jo parašo tikrumu. Apeliantas pažymi, kad jis neturėjo tyčios meluoti tyrėjai. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis sąmoningai būtų klaidinęs tyrėją. Todėl apelianto įsitikinimu, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., sudėties. Kadangi jis jokių nusikalstamų veikų K. R. atžvilgiu neatliko ir žalos savo veiksmais nepadarė, jos ieškinys patenkintas nepagrįstai. K. R. savo ieškinį grindžia tuo, kad ji neigiamus išgyvenimus patyrė dėl to, kad buvo apklausta įtariamąja, jai buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo priversta vykti keletą kartų į komisariatą, turėjo atsisakyti savo suplanuotos kelionės į Jungtinę Karalystę. Tačiau šiuos visus nepatogumus jai sukėlė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ne jis. Be to, byloje nėra įrodymų, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų pablogėjo nukentėjusiosios sveikata. Apeliantas pažymi, kad K. R. širdies ligomis serga jau seniai ir tai visai nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai 8 Lt pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš jo, nuosprendyje nenurodydamas net kam jos priteistos ir už kokių dokumentų įteikimą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. R. atsikirtimais į nuteistųjų M. K. ir R. S. apeliacinius skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendį palikti nepakeistą, taip pat išieškoti iš nuteistųjų jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisingas, jame padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes, įrodymai tinkamai įvertinti, apeliantai pagrįstai ir teisingai nubausti, jai pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o prokuroras, nukentėjusioji ir jos advokatė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami.
Apeliantai nesutinka su jų nuteisimu už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., teigia šių nusikalstamų veikų nepadarę, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, prašo juos iš minėtų veikų išteisinti.
Išanalizavusi skunduose nurodytus argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą dėl minėtų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl BK 235 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių įrodytumo M. K. ir R. S. veiksmuose. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, jog M. K. ir R. S., jiems pateiktų kaltinimų kontekste, pagal BK 235 str. 1 d. nuteisti nepagrįstai. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir nuteistieji išteisinami iš kaltinimų pagal BK 235 str. 1 d., nesant jų veiksmuose šių nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra apeliantams inkriminuota BK 235 str. 1 d., kurioje inter alia numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo. BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta savo teisinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus, suvokia, kad pateikia tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente ir būtų panaudota byloje.
Abiems apeliantams – M. K. ir R. S. inkriminuotų kaltinimų turinys rodo, kad jie nuteisti už tai, kad būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., apklausų 2012-10-25 metu davė melagingus parodymus, jog K. R. suklastojo dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) namo bendrija, juose pati pasirašydama. Tačiau ištyrusi minimas apeliantų M. K. ir R. S. apklausas (1 t., 26-31 b. l.), kurių pagrindu jiems pateikti kaltinimai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jose nėra užfiksuota, jog M. K. ir R. S., duodami parodymus kaltino K. R. jų vardu pasirašius dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) namo bendrija, ir taip suklastojus tuos dokumentus.
Kaip matyti iš bylos duomenų, M. K. ir R. S., teigdami apie galimą dokumentų suklastojimą, steigiant namo bendriją, kreipėsi 2012-10-02 pareiškimu į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 300 str. (1 t., 20-21 b. l.), po ko 2012-10-25 abu pareiškėjai buvo apklausti liudytojais apie pareiškime nurodytas aplinkybes.
M. K. minėtos 2012-10-25 apklausos, taip pat ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, jog pati nepasirašinėjo ant dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) namo bendrijos steigimu, todėl manydama, kad šie dokumentai yra galimai suklastoti, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog už M. K. pasirašė ji pati, taip pat neleidžia kategoriškai teigti dėl M. K. parašo tikrumo tirtuose dokumentuose. Tuo tarpu R. S., nors teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgęs į jo parašo tikrumą patvirtinusią specialisto išvadą, nebeneigė pasirašęs ant bendrijos steigimo dokumentų, tačiau 2012-10-25 apklausos metu taip pat teigė nepasirašęs ant minėtų dokumentų, tačiau nenurodė, jog tuos dokumentus jo vardu pasirašė K. R..
Nepaisant 2013-03-28 specialisto išvados Nr. 11-2826(12) rezultatų, kurie dėl R. S. parašo tikrumo yra kategoriški, o dėl M. K. parašo – tikėtini, nėra pagrindo teigti, kad M. K. ir R. S. davė kaltinimuose nurodyto turinio melagingus parodymus. Tokia išvada darytina dėl to, kad kaltinimuose nurodytų apklausų metu M. K. ir R. S., nors teigdami apie nepasirašymą bendrijos steigimo dokumentuose ir minėjo steigimą organizavusią bei dokumentus tvarkiusią K. R., tačiau jos konkrečiai neįvardino kaip parašus suklastojusio asmens. Vien K. R. paminėjimas 2012-10-25 M. K. ir R. S. apklausų metu, nepriskiriant pastarajai konkrečių nusikalstamų veiksmų – šiuo atveju dokumentų suklastojimo, jį vertinant kitų byloje esančių duomenų kontekste, nesudaro teisinio pagrindo savaip ir plečiamai interpretuoti M. K. bei R. S. parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, M. K. ir R. S. parodymai apie galimą dokumentų suklastojimą dėl parašų tikrumo ir deklaruojamą jų norą bei tikslą nustatyti tiesą dėl to, konkrečiai nekaltinant K. R. jų parašų klastojimu, nelaikytini melagingais ir neleidžia konstatuoti M. K. ir R. S. veiksmuose BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties buvimą jiems inkriminuotų kaltinimų kontekste. Todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir nuteistieji M. K. bei R. S. iš BK 235 str. 1 d. išteisinami, nesant jų veiksmuose šių nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priėmus sprendimą dėl M. K. ir R. S. išteisinimo nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios K. R. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o jos pirmosios ir apeliacinės instancijose teismuose pateikti prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestini.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai skunduose daug dėmesio skiria daugiabučių namų savininkų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), steigimo procedūrų teisėtumo/neteisėtumo klausimams nagrinėti, kurie nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. K. pagal BK 235 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.
R. S. pagal BK 235 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.
K. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
K. R. prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš M. K. ir R. S. atmesti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. K. ir R. S. panaikinti.