- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eII-147-818/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01968-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 19.14Vengimas vykdyti Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatyme nustatytą pranešimo privalomumo reikalavimą (ANK 509 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10‑ANR_N-25732-2025 (ROIK: 25281736220) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2025 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25732-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė R. K. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 700 Eur dydžio baudą už tai, kad jis 2025 m. kovo 11 d. apie 20:50 val. paskambino pagalbos centro numeriu 112 ir kvietė specialiąsias tarnybas, t. y. greitąją medicinos pagalbą, žinodamas, kad pagalba jam nereikalinga. Atvykus GPM 0892 brigadai, pagalbos atsisakė.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą. Skunde nurodė, kad 2025 m. kovo 11 d. jis buvo užpultas ir apiplėštas, dėl to patyrė fizinius sužalojimus bei stresą ir buvo pavogti daiktai (plėšimas). Dėl šios priežasties jis kvietė specialiąsias tarnybas, o tiksliau policiją. Policija įvertinus jo būklę pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes manė, kad gali prireikti tokios pagalbos. Jis atsisakė greitosios medicinos pagalbos, nes jie su juo bendravo nedraugiškai. Nepaisant šių priežasčių, vėliau jo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas dėl nepagrįsto medicinos pagalbos iškvietimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nors greitosios medicinos pagalbos jis nekvietė, tai padarė policija, kuri manė, kad buvo poreikis, nes jis buvo sužalotas. Taip pat jį laikė apsvaigusiu, nors jis turi hipertenzinę širdies ligą be nepakankamumo (stazinio).
Atsiliepimas
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, prašydama jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija su Pareiškėjo skundu nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 11 d. apie 20 val. 50 min. Vilniuje, V. K. aikštėje, R. K. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą, žinodamas, kad medicininė pagalba jam nėra reikalinga. Atvykus GMP 0892 brigadai, pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, su medikais bendravo neadekvačiai, objektyvių sužalojimų nenustatyta, o pats pareiškėjas atsisakė suteikiamos medicininės pagalbos ir pasišalino iš įvykio vietos. Skunde minėtos aplinkybės patvirtintos byloje esančiais policijos pareigūnų 2025-03-11 tarnybiniais pranešimais, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų paaiškinimais, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais bei policijos registruojamų įvykių registro duomenimis. Šie įrodymai yra tarpusavyje suderinti, nuoseklūs ir leidžia daryti vienareikšmes išvadas dėl faktinių aplinkybių. Skunde pareiškėjas nurodo, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama dėl galimo užpuolimo, patirto streso ir tariamų sužalojimų, todėl, jo manymu, specialiųjų tarnybų iškvietimas negali būti laikomas nepagrįstu. Šie argumentai yra nepagrįsti ir paneigiami byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro sąmoningas specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, jog jų pagalba nėra reikalinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys po greitosios medicinos pagalbos brigados atvykimo – medicininės pagalbos atsisakymas, objektyvių sužalojimų nebuvimas, neadekvatus bendravimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos – aiškiai patvirtina, kad medicininė pagalba jam nebuvo reikalinga, o pats pareiškėjas tai suvokė. Aplinkybė, jog pareiškėjas subjektyviai jautė stresą ar nurodo galimą konfliktą su trečiaisiais asmenimis, neturi teisinės reikšmės vertinant administracinio nusižengimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį sudėtį. Esminė reikšmė šiuo atveju tenka objektyviam elgesiui po specialiųjų tarnybų atvykimo, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarnybos buvo iškviestos nepagrįstai. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, t. y. kol dar nebuvo pasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, todėl ši aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti. Skiriant administracinę nuobaudą buvo tinkamai atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą, jo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, laikantis teisėtumo, proporcingumo ir individualizavimo principų, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos manymu byloje esantys duomenys patvirtina R. K. kaltę padarius Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o paskirta administracinė nuobauda yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai individualizuota, todėl Institucija prašo Teismo 2025 m. spalio 24 d. Nutarimą Nr. 10-ANR_N25732-2025 palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti. Skundą prašo nagrinėti nedalyvaujant Vilniaus apskrities VPK atstovui, procesinius dokumentus siunčiant elektroninėmis ryšio priemonėmis.
R. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad tą vakarą buvo su draugais, taip pat buvo grįžęs jo sūnus iš Vokietijos. Jie buvo nuėję į kavinę, kur praleido laiką ir vartojo alkoholį. Grįžtant namo, prie V. K. aikštės jis buvo užpultas trijų asmenų. Užpuolikų jis asmeniškai nepažįsta, tačiau, jo žiniomis, jie yra žinomi asmenys. Pasak R. K., užpuolimas įvyko dėl to, kad jis bendradarbiauja su policija ir padeda teisėsaugai, todėl, jo manymu, tai buvo keršto veiksmas. Sumušimas įvyko ties V. K. aikšte. Jis prisimena, kad šaukėsi pagalbos, o netoliese buvusi nepažįstama moteris jam padėjo atsikelti. Įvykio metu jis buvo patyręs stiprų stresą ir išsigandęs. Jis buvo mušamas į galvą ir kojas, jam atsirado mėlynės, iš nosies bėgo kraujas. Nuo smūgių buvo nugriautas ant žemės ir spardomas. Po įvykio jam skaudėjo nugarą, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pats R. K. skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad buvo užpultas. Jo teigimu, pagalbą taip pat kvietė ir minėta moteris.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas A. Š. paaiškino, kad tarnybos metu 2025-03-11 iš Vilniaus miesto OVS buvo gautas pranešimas apie įvykį V. K. aikštėje, kurio metu nukentėjo R. K.. Nuvykus nurodytu adresu, R. K. įvykio vietoje jau nebuvo. Susisiekus su juo telefonu, pastarasis sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, painiojosi savo pasisakymuose, keitė parodymus. Atsakydamas į užduotus klausimus, R. K. prisipažino, kad yra išgėręs. Kviečiamas grįžti į V. K. aikštę, jis neatvyko. A. Š. teigimu, į įvykio vietą buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada. Pabendravus su medikais paaiškėjo, kad R. K. su jais bendravo nemandagiai ir atsisakė jų siūlomos pagalbos. Atlikus liudytojui priminius procesinius veiksmus, vėl iš Vilniaus miesto OVS buvo gautas pranešimas, kad į komisariatą atvyko R. K. su nusiskundimais, pradėjus važiuoti į OVS paskambino budėtojas pranešdamas, jog R. K. išėjo.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas el. paštu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. K. skundas tenkinamas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. kovo 11 d. apie 20:50 val. paskambino pagalbos centro numeriu 112 ir kvietė specialiąsias tarnybas, t. y. greitąją medicinos pagalbą, žinodamas, kad pagalba jam nereikalinga. Atvykus GPM 0892 brigadai, pagalbos atsisakė, už ką jam skirta administracinė nuobauda – 700 Eur dydžio bauda.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. (duomenys neskelbtini) straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyvųjį požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Sprendžiant klausimą dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į greitosios medicininės pagalbos darbuotojus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokia, kad kviečia GMP be priežasties ir tai atlieka sąmoningai.
Iš teismui pateikto 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08845-25 matyti, kad 2025 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-jame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus R. K. 2025 m. kovo 12 d. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2025 m. kovo 11 d., apie 19.15 val., V. K. aikštėje, Vilniuje, nepažįstamas vyriškis trenkė jam kumščiu į galvą, į pakaušį, sukeldamas jam skausmą, o kitas vyriškis tuo metu iš jo rankos ištraukė maišelį su alumi. Padaryta žala 23,90 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 12 d. apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad 2025 m. kovo 11 d. apie 19.15 val., tiksliai neprisimena V. K. aikštėje nepažįstamas vyriškis kumščiu jam smogė iš nugaros pusės į galvą, sukeldamas jam skausmą. Sukeltą skausmą jis įvertino 9 balais. Pamatęs policijos pareigūnus, jis priėjo prie jų ir papasakojo apie įvykį. Policijos pareigūnai sulaikė asmenį, kuris jam smogė kumščiu į galvą. Po to, jis kvietė GMP, tačiau jų nesulaukęs, nuvyko į namus.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta išvada, kad R. K. pats išprovokavo konfliktą su N. Š., dėl ko pastarasis konflikto metu jo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tačiau dėl šių jo veiksmų R. K. jokie kūno sužalojimai nebuvo padaryti, tai patvirtino ir specialisto išvada.
Prokurorė nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad R. K. kvietė specialiąsias tarnybas, t. y. greitąją pagalbą, žinodamas, kad pagalba jam nereikalinga, todėl jo veiksmuose yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
Teismas, įvertinęs Pareiškėjo skundo argumentus, administracinio nusižengimo medžiagą ir teismo išreikalautus papildomus dokumentus iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08845-25 medžiagos, konstatuoja, kad R. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Nors teismo posėdyje R. K. nurodė, kad po 2025 m. kovo 11 d. apie 19. 15 val. įvykusio konflikto, kurio metu jis buvo sumuštas, GMP jis nekvietė, tačiau ikiteisminiame tyrime ištirtų duomenų visuma (liudytojo R. K. apklausos protokolas, liudytojo A. Š. apklausos protokolas, 2025 m. kovo 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolas) leidžia teismui daryti išvadą, kad po minėto konflikto GMP iškvietė R. K..
Teismui vertinant 2025 m. kovo 11 d. V. K. aikštė įvykio aplinkybes, pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo, kuris 2025-08-06 buvo nutrauktas, metu surinkta objektyvių duomenų apie R. K. patirtą smurtą. 2025-03-12 duodamas parodymus R. K. nurodė, kad konflikto metu, kilus žodiniam apsižodžiavimui, jam anksčiau nepažįstamas vyras, priėjęs iš nugaros, kumščiu vieną kartą sudavė į galvą (pakaušio sritį), nuo ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. 2025-03-18 Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti iš prekybos centro G9 vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip prie R. K. priėjęs vyras dešinės rankos kumščiu sudavė jam į dešinį petį, o vėliau dar kartą – į galvos sritį. Apžiūrėtame garso ir vaizdo įraše „PSS-20250311-212804UTC-0200.mp4“ taip pat užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams R. K. skundėsi sumušimu ir galvos skausmu. Liudytojais apklausti M. R. ir N. Š. parodė, kad R. K. buvo neblaivus ir kabinėjosi prie jų. Siekdamas jį nuraminti, N. Š. nestipriai pliaukštelėjo R. K. delnu per skruostą; apie suduotą smūgį patvirtino ir M. R..
Nagrinėdamas klausimą ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. suprato, jog kreipdamasis į greitosios medicininės pagalbos darbuotojus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokė, kad kviečia GMP be priežasties ir tai atlieka sąmoningai, teismas pažymi, kad ištirtais duomenimis nustatyta, jog 2025 m. kovo 11 d. apie 19.15 val. N. Š. naudojo R. K. atžvilgiu fizinį smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje Specialisto išvadoje Nr. G 1270/2025(01) nurodoma, kad R. K. konstatuoti sužalojimai: dešinės kojos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinėje šlaunyje. Ši kraujosruva padaryta vienu trauminiu poveikiu, esant tiriamajam bet kokioje padėtyje, kietu buku daiktu (kurio identifikuoti negalima) iki kelių – keliolikos parų laikotarpyje iki jos nustatymo (2025-03-19). Kategoriškai neatmetama galimybė, kad nustatyta kraujosruva galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. kovo 11 d.). Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas sukėlė fizinį skausmą. Medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė: „Galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta“ – nepagrįsta objektyvių sužalojimų nustatymu, konstatavimu ir aprašymu, todėl kaip sužalojimas negali būti vertinamas.
Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad 2025 m. kovo 11 d V. K. aikštėje, Vilniuje jis buvo mušamas į galvą ir į kojas. Šį Pareiškėjo teiginį iš esmės patvirtina anksčiau nurodyta Specialisto išvada Nr. G 1270/2025(01), todėl netikėti R. K. parodymais teismui nėra jokio pagrindo.
Teismui vertinant nagrinėjamą situaciją teisiniu aspektu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Pareiškėjas medikus iškvietė nepagrįstai. Priešingai, asmuo, patyręs fizinį smurtą, turi tiek konstitucinę, tiek įstatyminę teisę nedelsdamas kreiptis medicininės pagalbos, nepriklausomai nuo to, ar vėliau nustatomi sunkūs ar lengvi sveikatos sutrikdymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis įtvirtina valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti medicinos pagalbą žmogui susirgus ar susižalojus. Ši nuostata suponuoja ne tik valstybės pareigą organizuoti sveikatos priežiūros sistemą, bet ir asmens subjektinę teisę kreiptis pagalbos, kai jis pagrįstai mano, jog jo sveikatai galėjo būti padaryta žala. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas papildomai įtvirtina paciento teisę į prieinamą, savalaikę ir tinkamos kokybės sveikatos priežiūrą. Ši teisė nėra siejama su pareiga iš anksto objektyviai įrodyti sužalojimo mastą ar jo pavojingumą – pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad sveikatos būklė reikalauja medicininio įvertinimo. Asmuo, patyręs fizinį smurtą, objektyviai atsiduria padidintos rizikos situacijoje. Net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli sužalojimai, ypač galvos srityje, gali turėti latentinį pobūdį ir sukelti komplikacijų, kurios išryškėja vėliau. Todėl sprendimas kviesti greitąją medicinos pagalbą turi būti vertinamas pagal situaciją sprendimo priėmimo momentu (ex ante principas), o ne retrospektyviai, jau žinant galutinius medicininius duomenis. Teisinėje valstybėje iš asmens negali būti reikalaujama medicininio išsilavinimo ar gebėjimo savarankiškai tiksliai įvertinti galimų vidinių sužalojimų mastą. Pakanka to, kad jis patyrė smurtą, jautė stiprų skausmą ir turėjo objektyvių sužalojimo požymių. Be to, teisė į sveikatos apsaugą apima ir asmens teisę pasirinkti, kokiu būdu kreiptis pagalbos – kviesti GMP ar savarankiškai vykti į gydymo įstaigą. Nei vienas teisės aktas nenustato pareigos asmeniui, patyrusiam smurtą, laukti, kol jo sveikatos būklė akivaizdžiai pablogės, ar riboja jo galimybę kreiptis tiesiogiai į gydymo įstaigą. Priešingai, civilinės teisės kontekste asmuo turi elgtis rūpestingai ir imtis protingų veiksmų galimai žalai sveikatai sumažinti. Kreipimasis į medikus – tiek iškviečiant GMP, tiek nuvykstant į gydymo įstaigą – atitinka būtent tokį rūpestingo ir apdairaus elgesio standartą. T. I. nutarime įvardintas teiginys, kad Pareiškėjas medikus iškvietė be pagrindo, yra teisiškai nepagrįstas. Smurto faktas savaime sudaro pakankamą ir objektyvų pagrindą manyti, jog asmens sveikata galėjo būti sutrikdyta ir reikalingas profesionalus medicininis įvertinimas. Naudojimasis įstatymo garantuojama teise į medicinos pagalbą negali būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas ar nepagrįstas veiksmas vien dėl to, kad vėliau galbūt nebuvo nustatyta sunkių padarinių ar kad asmuo pasirinko alternatyvų kreipimosi būdą.
Teismas pabrėžia, kad asmens kreipimasis pagalbos buvo pirminis ir pagrįstas realiu sveikatos poreikiu. Veikdamas remdamasis savo subjektyviu sveikatos vertinimu, asmuo laikėsi saugumo principų, siekė apsaugoti savo gyvybę bei sveikatą ir elgėsi atsakingai, vadovaudamasis logiškais ir adekvačiais sprendimais, skirtų rizikai mažinti. Neturint medicininių ar objektyvių įrodymų, rodančių sąmoningą melagingumą ar ketinimą suklaidinti medicinos personalą, negalima teigti, kad asmens veiksmai turėjo tyčinę prigimtį. Atitinkamai, asmens elgesys turėtų būti vertinamas kaip skirtas savipagalbai ir sveikatos apsaugai, o ne kaip sąmoningas netinkamas informacijos pateikimas ar žalos medicinos darbuotojams siekimas. Ši analizė atitinka teisinėje ir medicininėje praktikoje taikomą principą, kad pagalbos kreipimasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į subjektyvią asmens sveikatos būklės vertinimo situaciją, jo atsakomybę ir gerą tikslą – gyvybės ir sveikatos apsaugą.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad R. K. veikoje nėra visų būtinųjų administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Minėta norma taikoma tais atvejais, kai specialiosios tarnybos iškviečiamos žinant, kad pagalba nėra reikalinga, arba kai sąmoningai perduodama melaginga informacija. Tuo tarpu šiuo atveju asmuo pats, veikdamas savo iniciatyva, kreipėsi pagalbos telefonu 112, manydamas, kad susiklosčiusi situacija kelia realų pavojų jo sveikatai, saugumui ar turtui. Skambutis nebuvo motyvuotas siekiu trikdyti tarnybų darbą ar be pagrindo iškviesti pareigūnus. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas turėjo tiesioginę tyčią iškviesti tarnybas be pagrindo ar perduoti žinomai melagingą informaciją. Priešingai, jo elgesys rodo siekį užkirsti kelią galimai žalai ir gauti kompetentingų institucijų pagalbą. Net jei vėliau paaiškėjo, kad objektyviai pagalbos poreikis nebuvo toks, koks buvo suvokiamas skambučio metu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties, kadangi atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį grindžiama tyčiniu veikimu. Pažymėtina ir tai, kad pagalbos numerio 112 paskirtis yra užtikrinti galimybę asmenims operatyviai kreiptis į specialiąsias tarnybas kilus grėsmei ar įtariant ją esant. Asmens teisė kreiptis pagalbos negali būti nepagrįstai ribojama ar sankcionuojama tais atvejais, kai jis veikė sąžiningai ir pagrįstai manė, kad situacija reikalauja institucijų įsikišimo. Atsakomybės taikymas tokio pobūdžio situacijoje prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl nutarimas skirti administracinę nuobaudą turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena – nutraukta.
Dėl nurodytų aplinkybių, R. K. skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
R. K. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10‑ANR_N-25732-2025 (ROIK: 25281736220) panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.