- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-08-20
- Bylos Nr.
- 1-879-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01006-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vienuolikos klasių išsilavinimo, teistas: 1) 2011-06-03 Pakruojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., skirtas laisvės apribojimas 9 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. 2012-06-17 apie 17.10 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, ties automobilių plovykla (duomenys neskelbtini) grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. S., o būtent: reikalaudamas atiduoti pinigus, o nukentėjusiajam nepaklusus, grasindamas jį suspardyti, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą – 60 Lt.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį nuo 09.30 val. jis kartu su savo drauge J. svečiavosi pas J. draugus S. ir V.. Būnant svečiuose, jie dviese su S. išgėrė vieną 2 l. talpos butelį 5 laipsnių stiprumo alaus. Bendraujant išėjo tokia kalba, kad R. visiškai nemoka alimentų dukros išlaikymui, nes V. nuo R. turi 2 metukų dukrą. D. S. pasiskundė, kad R. prieš kelias dienas buvo atėjęs aplankyti dukros, tai jai atnešė tik 2 Lt, o daugiau visiškai nieko. Taip pat S. dar sakė, kad R. dalinėja kažkam jo ar V. numerius. Gavosi taip, kad S. sugalvojo nueiti prie R. darbo ir paprašyti pinigų dukros išlaikymui ir jo paprašė eiti kartu. Jis pasakė, kad gali eiti kartu, bet tikrai ne jis buvo viso šio reikalo iniciatorius. Tuo metu jis truputį buvo apsvaigęs nuo išgerto alaus, tačiau girtas tikrai nebuvo. Viską gerai prisimena, tuo metu savo veiksmus pilnai suvokė ir juos kontroliavo. Abu su S. nuėjo prie R. darbo – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties įvažiavimu į automobilių plovyklą (duomenys neskelbtini), ir laukė. Pamatę, kad R. iš plovyklos išėjo su dviem, kaip suprato bendradarbiais, pradėjo eiti priešais R. ir jį pasitiko. R. S. pasikvietė prie savęs, kartu su R. ėję du bendradarbiai, vaikinas ir mergina, pasiliko stovėti kiek nuošaliau. T. S. pradėjo R. sakyti, kad jis prisidirbo dėl telefonų numerių dalinimo, kažką grasino, kad gaus už tai. Kaip tiksliai S. R. grasino, jis nurodyti negali, nes to neprisimena. Tuo metu jis tiems nuošaliau stovėjusiems R. bendradarbiams pasakė, kad nebandytų skųstis, nes čia nieko nėra, jie tik taip pasikalbės. Tada ir jis priėjo prie R. ir jam pasakė: „žinau, kad turi pinigų“. Tai dar prieš jiems einant buvo sakęs S., nes ir S. anksčiau dirbo toje pačioje plovykloje ir žinodavo, kad būtent tą savaitės dieną moka grynus pinigus į rankas. R. tylėjo. Tada jis R. pagrasino, pasakydamas, kad jeigu neduos jam pinigų, tai gaus į dantis, pavartodamas necenzūrinį žodį. Matė, kad R. buvo išsigandęs ir bijojo. T. R. iš kelnių kišenės ištraukė 60 Lt – tris kupiūras po 20 Lt ir tuos pinigus padavė jam. Visą tą laiką šalia stovėjęs ir viską stebėjęs S. nesikišo, tai yra jis nei pritarė jo tokiam poelgiui, nei prieštaravo, tačiau, kai pamatė, kad jam R. padavė tuos 60 Lt, pasakė jam, kad R. atiduotų atgal tuos pinigus. Jis pradžioje pasakė, kad neduos, o paskui R. padavė 20 Lt ir pasakė, kad tuos pinigus galės paduoti dukrai. Tada visi trys ėjo pas R. dukrą, nes dar vos tik susitikus su R., S. R. pamelavo, kad dukra serga ir pasakė, kad jis ją aplankytų. Einant visą kelią S. su R. tarpusavyje kažką aiškinosi dėl telefonų numerių dalinėjimo, jis į jų pokalbį nesikišo. Vienu metu R. pasakė savo vardą ir pavardę bei pasakė, kad jeigu nori, gali eiti skųstis į policiją, bet R. ir toliau ėjo su jais. Dar pasakė, kad nebūtų ožys ir nesiskųstų. Kai grįžo į S. namus, jie visi, tai yra jis, S., J. ir V., palikę R. su dukra, išėjo į Akropolį. Akropolyje išleido iš R. paimtus pinigus. Suvokia, kad tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, kad negalima reikalauti pinigų svetimo žmogaus, nesvarbu dėl kokių aplinkybių ir dar grasinant, kad jei neduos, prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (28-29 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y. :
- nukentėjusiojo R. S. duoti parodymai, kad 2012-06-17 apie 17 val. baigė darbą (duomenys neskelbtini), autoplovykloje ir su bendradarbiu T. M. ėjo link autobusų sustojimo. Einant priėjo jo buvusios sugyventinės V. P. draugas S. A. su jam nepažįstamu draugu ir pradėjo priekaištauti dėl S. telefono numerio dalinimo. B. T. nuėjo, o S. draugas pasakė „žinau, kad turi pinigų“ ir pagrasino „trauki lauk pinigus arba suspardysiu“. Jis išsigando, kad nebūtų sumuštas, išsitraukė iš kišenės 60 Lt (3 kupiūras po 20 Lt) ir padavė S. draugui. T. S. pasakė, kad serga jo vaikas ir liepė eiti aplankyti. Visi trys ėjo link Tilžės gatvėje esančių bendrabučių. E. S. draugui liepė atiduoti pinigus. Tada draugas jam atidavė 20 Lt, sakydamas, kad atiduotų vaikui. Kai nuėjo į bendrabutį, jis V. P. padavė tuos 20 Lt. K. S. su draugu išėjo pirkti alaus, jis išėjo namo. 2012-07-26 J. M. jam pilnai atlygino padarytą turtinę 40 Lt žalą. Dėl tų 20 Lt, kuriuos J. M. jam grąžino dar įvykio vietoje ir kuriuos jis vėliau perdavė V. dukros išlaikymui, jokių pretenzijų niekam neturi. Neturtinei žalai atlyginti civilinio ieškinio nereiškia. J. M. jo atsiprašė, jis jam atleido ir jokių pretenzijų nebeturi. (11-12, 17-18 b. l.);
- liudytojo S. A. duoti parodymai, kad 2012-06-17 apie 17 val. su savo draugu J., kurio pavardės nežino, atėjo prie sugyventinės V. P. buvusio draugo R. darbovietės, norėdamas R. pasakyti, kad pradėtų mokėti vaikui alimentus. Nuėję, laukė R. netoli (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžos. J. pradėjo R. priekaištauti, kad nemoka vaikui alimentų, nesirūpina vaiku. Jis liepė J. nelįsti ir baigti nesąmones, tačiau J. neklausė, toliau gąsdino R. sumušti ir klausė, kiek jis turi pinigų. R. tylėjo ir nieko nesakė, tada J. vėl pagąsdino, sakydamas „trauk lauk piniginę arba pinigus arba suspardysiu tave“. R. išsitraukė iš kišenės pinginę ir padavė J.. J. iš piniginės išsitraukė 60 Lt ir piniginę grąžino R.. Tada jis pakvietė R. eiti kartu pas vaiką. Jiems einant, jis liepė J. atiduoti R. pinigus ir J. grąžino R. 20 Lt, o 40 Lt pasiliko. Kai grįžo į namus, R. tuos 20 Lt davė V.. (19-20 b. l.);
- liudytojo T. M. duoti parodymai, kad 2012-06-17 apie 17 val. su savo drauge V. G. ir bendradarbiu R. S., baigę darbą autoplovykloje (duomenys neskelbtini), ėjo link autobusų sustojimo, kai prie jų priėjo buvęs bendradarbis S. su dar vienu nepažįstamu vaikinu. S. pasikvietė R., o jis su drauge liko stovėti toliau. Koks tarp jų vyko pokalbis, jis negirdėjo, jokių veiksmų prieš R. nematė. Girdėjo, kad kažką kalbėjo apie R. dukrą ir matė, kad R. padavė pinigus nepažįstamam vaikinui. Po to tas nepažįstamas vaikinas atsisuko į jį ir pasakė „nebandai kviesti policijos“. Tada jis su drauge nuėjo (21-22 b. l.);
- liudytojos V. P. duoti parodymai, kad 2012 m. birželio mėnesio viduryje pas ją su S. A., kuris yra dabartinis jos sugyventinis, svečiavosi draugė J. su buvusiu savo vaikinu J.. Iš sugyventinio S. žinojo, kad vakare, po darbo ateis R. S., kuris yra jos dukros K. tėvas. Vienu metu – gal apie 14.00 val. ji užmigo. Tuo metu, kai ji užmigo, namuose dar buvo sugyventinis S., J. ir J.. Jokių kalbų apie tai, kad S. kartu su J. ruošiasi eiti pas dukros tėvą R. ji negirdėjo. Anksčiau jie su S. buvo aptarę tą aplinkybę, kad duos R. S. į teismą, nes jis beveik visiškai nepadeda išlaikyti mažametės dukros. Apie 17.00 val. ją pažadino R. S., kuris pasakė, kad imtų 20 Lt vaikui, dar paaiškino, kad tiek jis šiandien uždirbo. Tada ji atsikėlė, paėmė tuos pinigus ir, kadangi R. S. norėjo pabūti su dukryte, jie visi, tai yra ji, sugyventinis S., J. ir J. iš namų išėjo, palikdami vieną R., kad jis turėtų galimybę be pašalinių asmenų pabendrauti su savo dukra. Po kokios valandos grįžo į namus ir tada R. S. iš jų namų išėjo. R. S. jai nieko nesakė, kad vienas J. ar kartu su S. iš jo atėmė pinigų. Su S. apie tuos R. pinigus ji nieko nekalbėjo (23-24 b. l.);
- 2012-06-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), gatvių sankirtoje esančioje autoplovykloje (b. l. 5-8);
- 2012-06-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog nukentėjusysis R. S. atpažino J. M., kuris grasino sumušti ir paėmė 60 Lt (14-16 b. l.).
Teismas sprendžia, kad J. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog J. M. 2012-06-17 apie 17.10 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžoje, ties automobilių plovykla (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. S. o būtent: reikalaudamas atiduoti pinigus, o nukentėjusiajam nepaklusus, grasindamas jį suspardyti, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą – 60 Lt. N. R. S. parodė, kad J. M. jam grasino, sakydamas „trauki lauk pinigus arba suspardysiu“, ko pasėkoje išsigandęs, kad nebūtų sumuštas, jis minėtam asmeniui padavė 3 kupiūras po 20 Lt. Tokiu būdu kaltinamasis užvaldė jam nepriklausančius pinigus. Panašias aplinkybes patvirtina ir liudytojo S. A. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad J. toliau gąsdino R. sumušti ir klausė, kiek jis turi pinigų, kad trauktų piniginę arba pinigus, nes suspardys R.. Po šio grasinimo R. išsitraukė iš kišenės piniginę, iš kurios J. išsitraukė 60 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. M. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.).
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir J. M. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., skirti bausmę – 40 parų arešto.
Kaltinamasis J. M. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
J. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. J. M. teistas, nusikalto teistumui neišnykęs, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas (34-42 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (44-49 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (43 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus J. M. straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei bausmės vidurkis.
Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (30 b. l.) - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią J. M. skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus
J. M. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti.
J. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.