Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, išnagrinėjusi V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. skundą dėl Administracinės komisijos prie Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2016-05-20 nutarimu V. G. pripažintas kaltu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, ir jam paskirta 28 EUR bauda už tai, kad jis nesilaikydamas LR CK 1.137 str. 2 ir 3 dalies, 4.72 str., 4.75 ir 4.85 str. nuostatų, t.y. vykdydamas savo tariamą teisę, 2015- metų birželio - liepos mėn., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, savavaldžiavo ribodamas kitų bendraturčių, t. y. Aušrutės A. K. ir G. O. Š. teises naudotis bendru turtu, dėl ko jie nuolat patiria nepatogumus. Tai yra V. G. savavališkai pakeitė bendro naudojimo rūsio, kuriame yra bendras vandens skaitiklis, spyną, įvedė į bendras gyvenimo patalpas signalizaciją, kuri taip pat riboja jų laisvą patekimą į jiems priklausančias patalpas. Daugelį kartų išjungė bendro naudojimo karšto vandens šildytuvą, dėl to bendrasavininkės galėjo naudotis tik šaltu vandeniu. Taip pat iki šiol nuo bendro naudojimo ūkinio pastato patalpų, neduoda raktų bendrasavininkams, taip apribodamas teisę patekti į bendro naudojimo patalpas ir jomis naudotis.

V. G. skundu apylinkės teismui prašo Institucijos 2016-05-20 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2016 m. kovo 10 d., o byla išnagrinėta tik 2016 m. gegužės 20 d. taip pažeidžiant ATPK 282 str. 1 d. nustatytą administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjamo terminą, kuris įpareigoja organą (pareigūną) bylą išnagrinėti per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Iš nutarimo turinio neaišku kodėl buvo pažeisti nagrinėjimo terminai, ar byloje buvo terminų pratęsimas, kaip numatyta ATPK 282 straipsnio 3 dalyje.

Skunde nurodoma, kad V. G. yra nubaustas už tinkamą namo priežiūrą, kuri atliekama jo sąskaita. Rašytinio susitarimo dėl signalizacijos įrengimo neturėjimas buvo prilygintas ATPK 188 straipsnio pažeidimui. CK 4.88 straipsnio 2 dalis numato, jog bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą. Bendro turto tinkama apsauga negali būti vertinama piktnaudžiavimu savo teise arba tokiu teisės įgyvendinimo būdu, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Atsiliepimu į V. G. skundą nukentėjusiosios Aušrutė A. K. bei G. O. Š. prašo skundo reikalavimų netenkinti ir 2016-05-20 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jos V. G. jokių įgaliojimų ar sutikimų sudaryti sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl signalizacijos įvedimo į bendras patalpas nedavė. Savavališkai įvedęs į bendras patalpas signalizaciją, V. G. iki šiol naudoja ją bendraturčių terorizavimui. Situacija dėl turto, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama taip, kaip reglamentuoja LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. V. G. savo veiksmais šią nuostatą pažeidė, nes iš pradžių be jų žinios ir sutikimo sudarė 2012-01-07 sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl namo, kurio bendraturčiai jie visi yra, o vėliau šią signalizaciją eksploatavo, sąmoningai naudodamas žeminančiai bendraturčių „registracijai“, nepaisydamas bendraturčių raštu pareikštų kategoriškų prieštaravimų, apie kuriuos buvo informuotas, signalizacijos pagalba ilgą laiką iki pat dabar keldamas bendraturčiams stresą bei trukdydamas naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Tokiais veiksmais V. G. pažeidė LR CK 1.137 str. 2 dalies nuostatas, nes nesilaikė įstatymų (LR CK 4.75 str. 1 d. nuostatos), negerbė bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, veikė nesąžiningai (melagingai teigė, neva turi bendraturčių įgaliojimus sudaryti sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“), piktnaudžiavo, t. y. be teisinio pagrindo suvaržė bendraturčių teises, pažeisdamas jų interesus ir darydamas moralinę žalą. Be to, bendraturčių susitarimas dėl sutarties su UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarymo privalėtų būti notarinės formos, nes tuo atveju, kai fiziniai asmenys įgalioja kitą fizinį asmenį atstovauti juos santykiuose su juridiniu asmeniu, toks įgaliojimas privalo būti notarinės formos, tačiau V. G. neturėjo ir neturi jokių notarinių nukentėjusiųjų įgaliojimų.

Institucija atsiliepimu prašė jos nelaikyti procesine šalimi.

Pareiškėjas V. G., nukentėjusiosios ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti posėdį nepateikė, todėl byla nagrinėjam šalims nedalyvaujant.

V. G. skundas atmestinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Skunde teisingai nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą (ATPK 282 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas Institucijoje buvo gautas 2016-03-16 (1 t., b. l. 5), Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdis įvyko 2016-03-31 (1 t., b. l. 172), tačiau jis buvo atidėtas, nes nutarta į kitą posėdį iškviesti nukentėjusiąsias. ATPK 282 str. 1 d., įpareigoja per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai buvo gautas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pradėti bylos nagrinėjimą, tačiau nereikalauja per šį terminą priimti galutinį procesinį sprendimą, nes įstatymas įpareigoją bylą išnagrinėti ne tik operatyviai, bet ir išsamiai, visapusiškai ištiriant visas teisingam sprendimui priimti būtinas aplinkybes. Taigi, bylos nagrinėjimas šiuo atveju buvo pradėtas nepažeidžiant ATPK 282 str. 1 d. numatyto termino.

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Būtent už tai, kad nesilaikydamas CK 1.137 str. 2 ir 3 dalies, 4.72 str., 4.75 ir 4.85 str. nuostatų, t.y. vykdydamas savo tariamą teisę, 2015- metų birželio - liepos mėn., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, savavaldžiavo, ribodamas kitų bendraturčių, t. y. A. A. K. ir G. O. Š. teises naudotis bendru turtu, dėl ko jos nuolat patiria nepatogumus V. G. ir buvo nubaustas.

V. G. neginčija kitų skundžiamame nutarime nurodytų pažeidimo aplinkybių, nesutikdamas, kad signalizacijos įrengimas be rašytinio susitarimo su bendrasavininkiais gali būti prilyginamas ATPK 188 str. pažeidimui.

CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. CK 4.85 str. nustatančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, 1 d., nurodo, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Taigi, pagal aptartas įstatymų nuostatas, bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog naudojimosi minėtomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Palangoje, tvarka būtų buvusi nustatyta teismo sprendimu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos turėjo būti valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama bendru bendraturčių sutarimu. Šiuo atveju, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalinės nuosavybės teise priklauso R. K., A. A. K., G. O. Š. ir V. G. (1 t., b. l. 158-161), taigi, ir visi sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo, tame tarpe ir dėl signalizacijos įvedimo į šias patalpas, dėl ir kyla esminis ginčas, galėjo būti priimami tik visų šių savininkų bendru sutarimu arba balsų dauguma. Tačiau, kaip nurodo A. A. K. ir G. O. Š., jos jokio sutikimo dėl signalizacijos įvedimo V. G. nedavė, to neneigia ir pats V. G. – komisijos posėdyje jis patvirtino, kad kitų bendrasavininkų raštiško sutikimo sudaryti saugos sutartį ­ – neturi. Skunde jis taip pat patvirtina, kad tokio sutikimo neturėjo. Skunde neteisingai vadovaujamasi CK 4.88 str. 2 d., nuostata, kad bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą, kadangi ši nuostata taikoma daiktams (turtui), esančiam bendrosios jungtinės, o ne dalinės nuosavybės teisės objektu, nors ir tokiu atveju šis turtas valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui (CK 4.88 str. 1 d.).

Taigi, nei viena įstatymo nuostata nesuteikia teisės vienam iš bendraturčių vienašališkai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su bendro naudojimo eksploatavimu, įrangos, ribojančios kitų bendraturčių teise tinkamai ir nevaržomai naudotis bendrai naudojamomis patalpomis, įrengimu ar atlikti kitokius veiksmus, kurie pažeidžia kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. A. A. K. ir G. O. Š. tvirtina, kad dėl be jų sutikimo įvestos signalizacijos, joms yra trukdoma naudotis savo nuosavybę, atvykusios į Palangą, jos negali laisvai patekti į patalpas, nes priverstos laukti atvykstančių saugos įmonės darbuotojų, kiekvieną kartą privalo jiems įrodinėti savo tapatybę ir nuosavybės teises, dėl tokių aplinkybių jos nuolat patiria didelių nepatogumų, stresą, jaučiasi persekiojamos.

Kaip matyti iš UAB „Ekskomisarų biuras“ pateikto pranešimo ir sutarties, šio sutarties 3.2.2 p. numato, kad Klientas bet kokiu atveju patvirtina turintis visas teises ir įgaliojimus Sutarčiai pasirašyti ir prisiimti visą atsakomybę už galimą žalos atlyginimą, jei bus įrodyta, kad klientas pasirašė sutartį neturėdamas tam teisės (1 t., b. l. 9-14). Be to, UAB „Ekskomisarų biuras“ nurodė, kad Klientas buvo įpareigotas pateikti objekto valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, o jų nepateikus, įsipareigojo vienašališkai nutraukti sutartį (1 t., b. l. 9). Taigi, ir saugos tarnyba patvirtino, kad apsaugos sutartis gali būti sudaroma tik klientui pateikus objekto valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, o kaip galima suprasti iš UAB „Ekskomisarų biuras“ įpareigojimo V. G., tokių dokumentų, sudarydamas sutartį, jis nebuvo pateikęs.

Teismas, ištyręs skunde ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad V. G. atžvilgiu priimtas 2016-05-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad V. G. atliko veiksmus, kurie palietė kitų asmenų teises ar teisėtus interesus – jo vienasmenis sprendimas į bendro naudojimo patalpas įvesti signalizaciją nepagrįstai, be teisinio pagrindo pažeidė ir suvaržė kitų bendrasavininkių teisę naudotis šiomis patalpomis, todėl jo veiksmai prieštarauja CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalims ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, objektyviąją pusę ir patvirtina V. G. kaltę, nes jis realizavo savo teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdamas A. A. K. ir G. O. Š. teisę naudotis joms priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad jo veiksmai atitinka ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį ir kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas.

Institucija pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodomais motyvais bei administracinę bylą nutraukti, nėra pagrindo, todėl Administracinės komisijos prie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-05-20 nutarimas paliekamas nepakeistas, o V. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniais, 302⁴ straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinės komisijos prie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-05-20 nutarimą, pagal 2016-03-10 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 60P-53779192-16, palikti nepakeistą, V. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.