Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, el. paštas: (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ū., 2025 m. gegužės 10 d., apie 18 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų D. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra, suėmė už drabužių ir pakėlęs nuo grindų, metė D. Ū. ant grindų, po to diržu du kartus sudavė D. Ū. į juosmens sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

V. Ū.

kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena kartu su sutuoktine I., turi du bendrus vaikus D. ir F., taip pat kartu su jais gyvena I. trys vaikai iš pirmos santuokos. 2025 m. gegužės 10 d., buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu namuose buvo jo sutuoktinė I., sūnus D., duktė F., I. dukra A., I. mama A. K. Apie 18 val. parėjo iš lauko į namus. Sūnus D. nuolat klausinėjo, kada važiuos į parduotuvę. Jis sūnui atsakė, kad nevažiuos. Sūnus pradėjo verkti, sekiojo jam iš paskos, įkyriai klausinėjo dėl važiavimo į parduotuvę. Jis nesusivaldė ir atsisukęs tarpduryje iš kambario į virtuvę, sūnui suėmė už dėvimo megztinio, pakėlė jį, sukratė ir numetė ant žemės į virtuvę. Sūnus nukrito ant užpakalio, atsirėmė rankomis į grindis. Rankoje laikė savo akinius, tai nulūžo akinių kojelė. Sūnus nesustojo verkęs, prašėsi į parduotuvę. Tuomet jis nuėjo į kambarį, kuriame miega vaikai, nuo lovos pasiėmė diržą, atėjo prie sūnaus D., kuris stovėjo virtuvėje, šalia tualeto durų. Jis kaire ranka už menčių palenkė D. į priekį, o dešinėje rankoje laikydamas diržą sudavė vieną kartą jam per užpakalį. Anksčiau nėra mušęs vaikų, tai pats išsigando savo tokio elgesio. Tuo metu buvo blaivus, taip pasielgė, nes susinervino, kad D. be paliovos verkė ir šaukė. 2025 m. gegužės 14 d. pas juos atvyko darbuotoja iš (duomenys neskelbtini) centro, kuri pas juos lankosi, tai žmona jai papasakojo apie gegužės 10 dienos įvykį. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nesusivaldė taip pirmą kartą (2 t., b.l. 18-21).

Motyvuojamoji dalis

Be V. Ū. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta šia rašytine bylos medžiaga:

Nukentėjusiojo mažamečio D. Ū. atstovė pagal įstatymą I. N. – Ū. apklausiama kaip liudytoja parodė, kad 2025 m. gegužės 10 d. kartu su sutuoktiniu V. Ū. ir vaikais buvo namuose. Ji kalbėjo su vyru, kad reikės važiuoti į parduotuvę, tą pokalbį galėjo girdėti vaikai. Apie 18 val. sūnus D., pamatęs, kad iš lauko į kambarį grįžo tėvas, ėjo tėvui iš paskos prašydamas važiuoti į parduotuvę. V. Ū. iš pradžių į vaiko žodžius dėl važiavimo į parduotuvę nekreipė dėmesio. Po to, V. Ū. nuėjo į miegamąjį, ten nusinešė valgyti. Sūnus D. Ū. ėjo paskui tėvą iki miegamojo vis kartodamas ,,važiuojam į parduotuvę’’. Tuomet V. Ū., padėjęs lėkštę su maistu miegamajame, grįžo su vaiku link virtuvės, kambario ir virtuvės tarpduryje V. Ū. rankomis pačiupo sūnų už jo dėvimų rūbų, jį šiek tiek pakėlė nuo grindų ir stipriai numetė virtuvėje ant grindų. D. Ū. nukrito ant grindų, pradėjo verkti, jį ištiko isterija. Vaikas atsikėlė nuo grindų, kažką tėvui pasakė, verkė. Tuomet V. Ū. nuėjo į kitą kambarį, nuo lovos paėmė jos rudos spalvos kelnių diržą, kurį parsinešė į virtuvę. V. Ū. be jokių žodžių, susinervinęs diržu du kartus sūnui D. Ū. sudavė per kūną, greičiausiai per strėnas, sėdimąją dalį. Tikslios vietos, kur sudavė sūnui diržu, negali nurodyti, nes užstojo valgomojo stalas. Matė, kad vaikui sutuoktinis du kartus sudavė kelnių diržu. Po to, V. Ū. nuėjo į miegamąjį. Vaikas verkdamas jai sakė iškviesti policiją tėčiui. Ji sūnų pradėjo raminti, policijos nekvietė, niekam nepranešė, sužalojimų ant sūnaus kūno nebuvo, į medikus nesikreipė, tiesiog laukė kada į namus ateis socialinė darbuotoja, su kuria pasikalbės, ką tokiu atveju daryti. 2025 m. gegužės 14 d., apie 9 val., į namus atvyko socialinė darbuotoja I. Ž. ir atvejo vadybininkė L. K. Pokalbio metu ji pasakė apie 2025 m. gegužės 10 d. įvykusį tėvo smurtą prieš vaiką ir jos iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau V. Ū. prieš vaikus nėra smurtavęs (1 t., b.l. 8-17).

Liudytoja A. K. parodė, kad 2025 m. gegužės 10 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su dukros I. N. – Ū. šeima. Vakare, būdama savo kambaryje, išgirdo vykstantį konfliktą. Kas konfliktuoja nesuprato, tik girdėjo anūko D. Ū. verksmą. Iš pradžių girdėjosi, kad konfliktas vyksta kitame kambaryje, po to virtuvėje. Netrukus į kambarį atėjo V., jis nuo vaikų dviaukštės lovelės paėmė kelnių diržą ir nieko nesakęs jį išsinešė. Po visko pas ją atbėgo D., prisiglaudė, pasakė ,,tetis mušo”. Jokių žymių nematė. Vėliau dukra I. papasakojo, kad V. pakėlė D. ir numetė jį ant grindų. D. pradėjo šaukti, tai V. atsinešė diržą ir diržu sudavė vaikui. Žino, kad I. apie tai papasakojo socialinei darbuotojai. Įprastai V. daug keikdavosi ir mažai padėdavo prižiūrėti vaikus, tačiau niekada smurto nenaudojo (1 t., b.l. 135-138).

Liudytoja L. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kažkur nuo 2019 m. lankosi V. Ū. ir jo sutuoktinės I. N. – Ū. šeimoje. Per tuos metus I. N. – Ū. yra sakiusi, kad V. Ū. mažai prisideda prie vaikų auginimo, tačiau dėl smurto prieš vaikus nusiskundimų nebuvo. 2025 m. gegužės 14 d., kaip ir suplanuota, atvyko į šią šeimą. Bendravo su I. N. – Ū., kuri prasitarė, kad 2025 m. gegužės 10 d. sutuoktinis V. Ū., susinervinęs, kad sūnus D. be perstojo klausinėjo tėvo kada važiuos į parduotuvę, paėmė sūnų už drabužių, pakėlė ir metė į grindis. Sūnus vis tiek nenurimo, todėl V. Ū. atsinešė diržą ir uždavė sūnui diržu per užpakalį, lygtai vieną kartą. Kai vaiko mama tai pasakojo, V. Ū. nebuvo. Vėliau jis grįžo į namus. Tuomet paklausė V. Ū. apie situaciją, jis to neneigė, tačiau susierzino. Apie įvykį buvo pranešta policijai, atvyko ir vaikų teisių specialistė (1 t., b.l. 143-145).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. gegužės 10 d., apie 18 val. 30 min., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), V. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) m. smurtavo prieš mažametį sūnų D. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), t.y., V. Ū. rankomis pačiupo sūnų D. Ū., paėmė už jo dėvimų rūbų, jį šiek tiek pakėlė nuo grindų ir stipriai numetė virtuvėje ant grindų, po to kelnių diržu du kartu sudavė sūnui D. Ū. per kūną (tikslios kūno vietos nenurodė). Tokie veiksmai D. Ū. sukėlė fizinį skausmą (1 t., b.l. 8-17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b.l. 24-26, 27-34).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b.l. 35-37, 38-40), iš kurio matyti, kad I. N. – Ū. savanoriškai pateikė savo rudos spalvos diržą, kuriuo V. Ū. sudavė D. Ū. per kūną ir įvykio metu sūnaus D. Ū. sulūžusių akinių kojelę (1 t., b.l. 35-37, 38-40).

Iš daiktų apžiūros protokolo (1 t., b.l. 41-43, 44-47) matyti, kad buvo apžiūrėti I. N. – Ū. savanoriškai pateikti daiktai (diržas ir akinių kojelė) (1 t., b.l. 41-43, 44-47).

(Duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa (1 t., b.l. 158-164), iš kurios matyti, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei (duomenys neskelbtini) bendraujant su mažamečiu D. Ū., paklausus vaiko, ar tėtis su juo elgėsi negražiai, vaikas palinksėjo galva. Paprašius papasakoti, o kaip tėtis elgėsi ir ką jis darė, vaikas pasakė ir parodė, kad jam davė per ranką su diržu, kurį paėmė iš mamos kelnių. Vaikas parodė ranką, pasakė, kad buvo skaudžiai, tačiau, paklaustas, ar verkė, pasakė, kad neverkė. Paklausus, ar dar kur tėtis mušė, parodė dar kitą ranką. Pasidomėjus, o už ką tėtis jį mušė, ką jis padarė, vaikas atsakė, kad nieko nepadarė, o tėtis nieko nesakė, tik buvo piktas (1 t., b.l. 158-164).

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad V. Ū. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis, 2025 m. gegužės 10 d., apie 18 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų D. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra, suėmė už drabužių ir pakėlęs nuo grindų, metė D. Ū. ant grindų, po to diržu du kartus sudavė D. Ū. į juosmens sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

V. Ū. už padarytą nusikalstamą veiką prokurorė siūlo paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. Ū. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Ū. su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (2 t., b.l. 54-57 ).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, V. Ū. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Ū. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), neteistas (2 t., b.l. 43-44), administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 45-46), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes sprendžia, kad tikslinga V. Ū. skirti prokurorės siūlomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kadangi yra visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos – V. Ū. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. Ū. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (2 t., b.l. 39-41 ), paliktinas nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikintinas.

(Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo matyti, kad dėl D. Ū. padarytų sužalojimų gydymo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 27,15 Eur turtinė žala. Byloje nustatyta, kad V. Ū. sumokėjo ieškinyje nurodytą sumą ir atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 27,15 Eur turtinę žalą, todėl atsižvelgiant į tai, procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - rudos spalvos diržas, perduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 50) bei nulaužta akinių kojelė, perduota saugojimui į (duomenys neskelbtini) skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 50), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinos, pavedant tai atlikti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnams (BPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ū. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Ū. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rudos spalvos diržą, perduotą saugojimui į (duomenys neskelbtini) skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini)) bei nulaužtą akinių kojelę, perduotą saugojimui į (duomenys neskelbtini) skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini)), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, pavedant tai atlikti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnams.

Išaiškinti V. Ū., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.