Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-2021-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
2S-2021-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2021-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas
Procesinio sprendimo kategorija 99.4; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsakovo V. M. prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą, netenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-20 sprendimu nutarta palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės 2010-11-18 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo V. M. priteista ieškovui V. B. 55000 Lt skolos, 18133,70 Lt palūkanų, 0,2 proc. dydžio mėnesinių palūkanų už laiku negrąžintą paskolos sumą 55000 Lt nuo 2010-10-18 iki paskolos sumos grąžinimo dienos, 2,4 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos 73133,70 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 997 Lt žyminio mokesčio, 7,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M., nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat, remdamasis CPK 84 str. prašė iki teismo sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad jo finansinė būklė labai bloga, nekilnojamojo turto neturi, yra bedarbis, atsakovo buvusi įmonė yra bankrutavusi, augina ir išlaiko nepilnametę dukrą.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-05-23 nutartimi nustatė 10 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti, t.y. pateikti teismui dokumentus patvirtinančius, jog sumokėta 2194 Lt žyminis mokestis arba pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius prašymo dėl iš dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumą, atitinkamai patikslinant apeliacinio skundo turinį.

21011-06-10 apeliantas teismui pateikė įrodymus, jo nuomone, pagrindžiančius prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumui – 2144 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui, pašalinti. Teismas nustatė, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei butas (duomenys neskelbtini). Nuo 2010-12-03 iki 2011-04-01 V. M. išmokėta 3037,72 Lt bedarbio pašalpos. Teismas sprendė, kad pateikti dokumentai neįrodo blogos apelianto materialinės padėties, priešingai, teismo vertinimu, šeima gyvena pasiturinčiai ir prabangiai, todėl nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-06-17 nutartį panaikinti, ir išspręsti klausimą iš esmės. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino gautus išrašus iš VĮ registrų centras bei pažymas iš darbo biržos, todėl neteisingai įvertino turtinę padėtį. Pažymi, kad apeliantas jokio turto neturi, gyvena D. B. ir S. B. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaunamos išmokos iš darbo biržos yra 759,43 Lt (3037,72/4 mėn.). Be to augina du nepilnamečius vaikus, dėl šių priežasčių būna dienų kai net neturi už ką nusipirkti maisto. Todėl teismo vertinimai, kad apeliantas gyvena prabangiai ir pasiturinčiai yra neteisingi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

CPK 5 str. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. M., remdamasis CPK 84 str. prašė iki teismo sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymą motyvavo sunkia materialine padėtimi. Teismui nustačius terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti apeliantas teismui pateikė įrodymus, jo nuomone, pagrindžiančius prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija laiko, jog atsakovas pakeitė apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą ir 2011-06-09 prašymu prašė teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

CPK 83 straipsnis įtvirtina dvi atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybes: visišką atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai nustatomi įstatyme nurodyti pagrindai (CPK 83 str. 1, 2 d.) ir dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus reikia spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. M. už paduotą apeliacinį skundą turėtų sumokėti 2194 Lt žyminį mokestį. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (b.l. 58). Apeliantas nuo likusios dalies 2144 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo prašė jį atleisti. Apylinkės teismas apelianto prašymo netenkino, nes sprendė, kad pateikti dokumentai neįrodo blogos apelianto materialinės padėties. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai teismo padarytai išvadai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas netinkamai įvertino VĮ Registrų centro išrašų duomenis. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, iš apelianto pateiktų 2011-06-09 išrašų matyti, kad V. M. nuosavybės teise nebepriklauso nei žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nei butas (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro buvo išimtas išrašas su istorija, todėl šiame dokumente atsispindėjo apeliantui nuosavybės teise priklausęs turtas. Šiuo metu atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l. 66). Pateikta VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, jog V. M. vardu taip pat nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 68). Atsakovas yra bedarbis, gaunama nedarbingumo išmoka vidutiniškai sudaro 607, 54 Lt per mėnesį (3037,72/5mėn. b.l. 67). Turi du nepilnamečius vaikus (b.l. 69). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus bylos duomenis, sprendžia, kad apelianto turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis turėtų galimybę sumokėti trūkstamą 2144 Lt žyminio mokesčio dalį ir todėl yra pagrindas jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies.

Esant šioms aplinkybėms ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies tenkintinas.

Kadangi lieka neišspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, o priėmus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas turi atlikti CPK 317 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, atsakovo V. M. prašymą patenkinti, atleisti atsakovą nuo 2144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

Bylą grąžinti Marijampolės rajono apylinkės teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasRamūnas Mitkus