- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-422-961/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17382-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
dalyvaujant administracinei atsakomybei traukiamai S. B., jos atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,
išnagrinėjusi S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. 2015-11-05, apie 7.30 val., Vilniuje, Paribio g. 20, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadindama. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teisme apklausta S. B. pripažino apgadinus automobilį, tačiau neigė, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ji paaiškino, kad dirba šeimoje Paribio gatvėje. Apie 8 val. paima vaikus, nuveža į darželį, apie 18 val. parveža atgal. Tą rytą reikėjo vaikus paimti anksčiau, nes 8 val. jai turėjo prasidėti egzaminas. Skubėdama pasodino vaikus į kėdutes ir apsisukdama darė ratą, dairėsi, ar nėra automobilių. Pajuto, kad jos automobilis krestelėjo. Pagalvojo, kad pravažiavo nelygumus. Vaikai tuo metu šaukė. Netoli stovėjo automobilis, ji pažiūrėjo, ar galės pravažiuoti, ir nuvažiavo. Jokių apgadinimų nepastebėjo. Po egzamino nuvažiavo pas draugą. Jis yra automobilio savininkas. Paaiškino jam, kad stresuoja, nes pajuto kažkokį automobilio krestelėjimą, gal kas atsitiko padangai. Jis apžiūrėjo, nieko įtartino nebuvo. Vakare ji nuvežė vaikus namo. Pamatė tą patį automobilį ir jo savininką. Paklausė, ar nieko neatsitiko jo automobiliui. Jis sakė, kad rado apgadintą automobilį ir raštelį su jos automobilio valstybiniu numeriu. Ji atsiprašė automobilio savininko. Jis jai atleido, sakė, kad neturi pretenzijų. Ant draugo automobilio taip pat yra nedidelis brūkštelėjimas, bet jis jai pretenzijų neturi. Paaiškino, jog buvo įsitikinusi, kad automobilio neapgadino. Yra jautri, todėl pamačiusi žmogų, dėl viso pikto paklausė jo, ar nieko neatsitiko jo automobiliui. Jis pritarė, kad tokio smūgio galėjo nepajusti. Policijoje jai parodė, kad buvo rasta jos automobilio dažų. Automobilį ji vairuoja 5 metus. Tik prižiūri vaikus, kitų pajamų, turto neturi. Automobilis reikalingas darbui ir kelionei pas tėvus į Kelmę. Mamai pavasarį diagnozuotas vėžys, tėvui kelio girnelėje susiformavo auglys, seneliui reikalinga nuolatinė globa. Pas tėvus važiuoja kas antrą savaitgalį. Dažniau negali važiuoti dėl lėšų trūkumo. Ji atsiprašė nukentėjusiojo, jis jai atleido. Automobilių susilietimo nejuto, signalizacijos nebuvo. Žiūrėjo į kairę pusę, kad praleistų kitus automobilius.
2015-11-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-11-05, apie 10.13 val. gautas pranešimas apie Paribio g. 20 apgadintą automobilį. Nuvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K., kuris paaiškino, kad atėjęs rado savo automobilį apgadintą. Taip pat už lango buvo paliktas liudininko, mačiusio eismo įvykį, raštelis, kuriame buvo nurodytas pasišalinusio BMW valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b.l. 3).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2015-11-05, 10.13 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, Paribio g. 20, kieme, po nakties pranešėjo Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino pasišalinęs nežinomas automobilis (b.l. 4).
Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad 2015-11-05 eismo įvykio Vilniuje, Paribio g. 20, metu buvo apgadintas automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis; automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 5, 6).
Šalies argumentai
V. K. rašytiniame paaiškinime policijai nurodė, kad 2015-11-04, 21.10 val. automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko aikštelėje prie namų, Paribio g. 20, Vilniuje. Ryte, maždaug 10.05 val., išėjęs iš namų, pastebėjo mašinos galinio bamperio nutrūkimą ir raštelį už mašinos valytuvo su užrašu, kad įvažiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).
L. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-11-05 jo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jo draugė S. B.. Nepastebėjo, kad kliudė kito asmens automobilį, stovėjusį gatvėje, palikdama raštelį ant priekinio stiklo, kurio apgadinto automobilio savininkas neberado (b.l. 9).
S. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirba pas šeimą, gyvenančią Paribio gatvėje, ryte paima iš ten du vaikus ir veža į darželį, o vakarais iš darželio parveža vaikus atgal namo. Tą rytą buvo sutarusi su vaikų tėvais, kad atvyks anksčiau, nes turėjo spėti nuvykti į universitetą, į paskaitas. Ji vėlavo paimti vaikus dėl įtempto eismo. Paėmusi vaikus dar labiau užtruko, nes jie buvo neramūs – mažajam skaudėjo pilvą, įsodinus į automobilį, jie kėlė didelį triukšmą, mergaitė šaukė, kad nori muzikos. Kad apsuktų automobilį, įvažiavo į kitoje gatvės pusėje esančią stovėjimo aikštelę. Išvažiuodama iš aikštelės galbūt kažką pajuto, tačiau nebuvo tuo įsitikinusi, nes toje vietoje buvo nelygus kelio paviršius. Ji stabtelėjo įsitikinti, ar tikrai nieko nekliudė. Persisvėrė prie keleivio pusės langelio pažiūrėti į arčiausiai stovintį automobilį, kuris buvo pastatytas horizontaliai kelio ir užtvėręs įvažiavimą kitiems aikštelėje stovintiems automobiliams. Pažiūrėjusi įsitikino, kad tikrai nekliudė automobilio. Tačiau pamatė šalia vaikštančią moterį su šunimi, suprato, kad tai vietinė gyventoja, dėl viso pikto nedelsiant pranešė, kad jeigu ji kliudė kaimyno automobilį, kad ji praneštų kaimynui, jog čia dirba ir grįš parvežusi vaikus. Kadangi vėlavo nuvežti vaikus, labai skubėjo, buvo įsitikinusi, kad nekliudė automobilio ir dėl visa ko pranešė kaimynei, kad grįžta čia kiekvieną dieną, išvažiavo. Vakare automobilio savininkas apžiūrėjo automobilį ir apgadinimų nepastebėjo. Jei tikrai netyčia apgadino kito asmens turtą, atlygins padarytą žalą ir gailisi (b.l. 11).
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai: Opel Astra nubrozdintas ir įtrūkęs galinis bamperis kairėje pusėje, yra likę juodos spalvos dažų likučių. Apgadinimo aukštis – 0,35 – 0,59 m. (duomenys neskelbtini) automobiliui nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, yra likę mėlynos spalvos dažų likučių. Nubrozdintas priekinis sparnas dešinėje pusėje. Apgadinimo aukštis 0,40 – 0,59 m. Automobilių apgadinimo aukštis ir mechanizmas atitinka (b.l. 12).
Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 13-14).
Administracinėn atsakomybėn traukiama S. B. kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo neneigė, pripažino, kad apgadino kitą automobilį. Šios aplinkybės nėra ginčijamos, jas patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: apgadinto automobilio savininkas V. K. rašytiniame paaiškinime policijai nurodė, kad 2015-11-05, ryte, maždaug 10.05 val., išėjęs iš namų, pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyta, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo aukštis ir mechanizmas sutampa, ant automobilio Opel Astra yra likę juodos spalvos dažų likučių, o ant automobilio (duomenys neskelbtini) – mėlynos spalvos dažų likučių, taip pat vyresniojo patrulio tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema. Tačiau pažeidėja neigia iš eismo įvykio pasišalinusi tyčia, tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog nesuprato sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nežinodama apie padarytą pažeidimą, paaiškino, kad išvažiuodama iš kiemo pajuto krestelėjimą, nelygumus, galvojo, kad tai kelio nelygumai. Ji pažiūrėjo į dešinę pusę ir matė, kad nukentėjusiojo automobilis yra arti, bet tikrai nepamanė, kad jį kliudė – jokio kontakto garso ji negirdėjo, signalizacija neįsijungė, persisvėrusi per langą pažiūrėjo, ar nekliudo to automobilio, o kaip nurodė pirmajame paaiškinime – persisvėrusi pro langą pažiūrėjo, ar tikrai nieko neapgadino, o pažiūrėjusi įsitikino, kad automobilio tikrai nekliudė. Taigi nors S. B. neigia tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, tačiau visgi pripažįsta, kad jautė sukėlusi eismo įvykį, t.y., kaip pati nurodo, važiuodama iš kiemo pajautė krestelėjimą, nelygumus, matė, kad nukentėjusiojo automobilis stovėjo visai arti jos ir pro langą pažiūrėjo, ar jo neapgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. B., būdama atidi ir rūpestinga vairuotoja, pajutusi galimą kontaktą su kita transporto priemone, privalėjo išlipti iš savo vairuojamos transporto priemonės ir visiškai įsitikinti tuo, ar buvo padaryta žala svetimam turtui, ir tik būdama visiškai įsitikinusi, kad neapgadino kitam asmeniui priklausančio turto, išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Priešingu atveju, pamačiusi, kad automobilis yra apgadintas, privalėjo elgtis taip, kaip numato Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimai, t.y. jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, privalėjo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Iš S. B. elgesio matyti, kad ji visgi dvejojo dėl įvykio, priešingai nei teigia, nebuvo visiškai tikra, ar neatsitrenkė į nukentėjusiam asmeniui priklausantį automobilį, apie tai informavo pro šalį ėjusią moterį, kaip nurodė – apsidrausdama. Taigi jei S. B. būtų buvusi visiškai tikra, kad eismo įvykio nesukėlė ir automobilio neapgadino, minėtų veiksmų ji nebūtų atlikusi, nuo nieko apsidrausti jai nebūtų reikėję. Kita vertus, toks elgesys, t.y. kad asmuo patikrina, ar nesugadino svetimo turto, – yra teisingas ir esant nežymiems apgadinimams rodytų, jog tyčios asmens veiksmuose nebuvo; tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad S. B. bent ką nors informavo, jog skuba, sugrįš į eismo įvykio vietą ar pan.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog S. B. 2015-11-05, apie 7.30 val., Vilniuje, Paribio g. 20, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadindama. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokie jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
S. B. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jie nepadarė didelės turtinės žalos ir nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, padaryti automobilių apgadinimai yra nežymūs, V. K. pretenzijų S. B. neturi, pats nurodė, jog apgadinimai nėra reikšmingi, ji atsiprašė nukentėjusiojo, akivaizdu, jog dėl šios situacijos ji nuoširdžiai apgailestauja, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka bausta nebuvo, automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, duomenų, kad vairuotoja galėjo būti neblaivi, nėra. Be to, taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį – yra studentė, dirbanti, t.y. automobiliu vežioja vaikus iš namų į darželį bei atgal, kaip nurodė, jos uždarbis per savaitę sudaro 50 Eur, yra registruota darbo biržoje, savo vardu registruoto turto, santaupų banke neturi, taip pat rūpinasi savo sveikatos sutrikimų turinčiais tėvais bei seneliu, gyvenančiais Kelmėje. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laikytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda yra per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimo, todėl S. B. taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant mažesnę nei minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonių. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.
S. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirti jai 40 (keturiasdešimties) Eur baudą.
Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir S. B. paskirti 40 (keturiasdešimties) Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.