- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-955-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Sauliui Daunoravičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, gyvenančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, nevedusio, teisto,
gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria T. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi T. V. suėmimas buvo paskirtas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo gynėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta faktiniais duomenimis, nemotyvuota kaip to reikalauja BPK 122 str. 2 d. ir 6 d. bei 125 str. 2 d. nuostatos, o taip pat yra priimta vadovaujantis tik nepagrįstais spėjimais ir deklaratyviais teiginiais. Skunde cituojama skundžiama nutartis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., BPK 11 str., 121 str., 122 str., 125 str., Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50, bei kitos teisės normos, o taip pat dėstomi suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos. Pažymima, kad teismas nenurodė tvirtų argumentų, jog faktiniai duomenys yra reikšmingi ir pakankamai svarbūs, kad jais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog T. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodyta, kokiais faktiniais duomenimis bei motyvais remiantis konstatuotas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindų egzistavimas bei kodėl nepakanka duomenų taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kas atitiktų proporcingumo principą. Teigiama, jog įtariamasis T. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį – darbo užmokestį, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir nors yra nevedęs, tačiau turi šeimą, kurioje kartu su sugyventine augina mažametį vaiką – dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), ir ją išlaiko. Pabrėžiama, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. V. gauna papildomas lėšas pragyvenimui iš nusikalstamos veikos, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, jog T. V. trukdys procesui, juo labiau kad teismas šio suėmimo pagrindo buvimą konstatavo tik tuo, kad ikiteisminis tyrimas yra pirminėje stadijoje, kas prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog kardomųjų priemonių tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti T. V. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes, nesusijusias su laisvės atėmimu, kardomąsias priemones, tarp jų ir užstatą, kurį yra pasiruošę sumokėti T. V. tėvai. Skunde pažymima, jog T. V. taikant suėmimą tris mėnesius, jis neteks darbo, o kartu jis ir jo šeima neteks pragyvenimo šaltinio.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
T. V. pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2013 m. spalio 19 d., veikdamas organizuota grupe su M. N., A. D., susitarę daryti nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bei platinti narkotines ir psichotropines medžiagas Panevėžio mieste, organizavo narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir perdavimą M. N., A. D., kurie šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai platino Panevėžio mieste, o būtent :
jis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti per grupės narius narkotines ir psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 100 gramų (bendro kiekio), kaip įtariama kanapų ir jų dalių, bei ne mažiau kaip 70 gramų (bendro kiekio) psichotropinės medžiagos – galimai amfetamino, kurias gabeno ir laikė Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), teritorijos prieigose, paslėpęs tarp žolių, kuomet dalį – ne mažiau kaip 6 vnt. paketėlių, nenustatytoje vietoje ir laiku perdavė M. N., bei ne mažiau kaip 9 vnt. paketėlių, nenustatytoje vietoje ir laiku perdavė A. D., kad šie narkotines medžiagas išplatintų Panevėžio mieste, o likusią dalį kaip įtariama narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikė Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), teritorijos prieigose, paslėpęs tarp žolių iki 2013 m. spalio 19 d., 7.40 val., kuomet ji buvo rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu.
Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri, pagal BPK 122 str. 7 d., gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimas paprastai skiriamas, jeigu yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu įtariamajam gali būti taikomas suėmimas, jeigu manoma, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Būtina, kad toks manymas būtų pagrįstas byloje esančiais duomenimis.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o įtariamojo pozicija dėl jam pareikšto įtarimo iš esmės nėra vertinama.
Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam T. V. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina priešinga, nei teigiama skunde, išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti T. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys ? tai kitų įtariamųjų parodymai, sulaikymo protokolai, kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai, pažymos dėl slapto sekimo ir kita bylos medžiaga.
Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį – darbo užmokestį, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir nors yra nevedęs, tačiau turi šeimą, kurioje kartu su sugyventine augina mažametį vaiką – dukrą, yra svarbios sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą. Tačiau T. V. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga, nulemianti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymą, tačiau atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju jau vien nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė leidžia teigti, jog įtariamasis T. V. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Be to, šiuo atveju BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą patvirtina ir kitos aplinkybės ? T. V. įtariamas nusikalstamą veiką padaręs veikdamas organizuota grupe, kai pats organizavo narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir perdavimą kitiems įtariamiesiems, anksčiau jo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo be kitų nusikalstamų veikų jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d., t. y. iš esmės už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, o įtariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ar įstatymų nustatyta tvarka esant nepanaikintam teistumui. Pažymėtina ir tai, jog nors suimtasis dirba ir gauna legalias pajamas ? darbo užmokestį, tačiau šiuo metu jam inkriminuojamas savanaudiškas nusikaltimas, nes jis nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas, priešingai nei nurodoma gynėjos skunde, pagrįstai leidžia manyti, jog T. V. dalį lėšų pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos. Taip pat jis yra nevedęs, o gyvenimas faktinėje santuokoje iš esmės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Aptartos aplinkybės kartu leidžia T. V. charakterizuoti neigiamai, kaip asmenį linkusį daryti nusikalstamas veikas ir nepaklūstantį įstatymų nustatytai tvarkai. Taigi, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, dėl ko suėmimas šiuo pagrindu įtariamajam paskirtas pagrįstai.
Suėmimą T. V. apylinkės teismas skyrė dar vienu, BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui, kurio buvimą grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, nėra apklausti visi proceso dalyviai, o taip pat nėra atlikti pirminiai būtiniausi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Su tokias apylinkės teismo motyvais sutikti negalima. Suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu gali būti paskirtas tik tada, kai byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, rodančios įtariamojo bandymą atlikti veiksmus, trukdančius bylos tyrimui. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, sutinka su gynėjos skunde nurodytais argumentais šiuo klausimu ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų faktinių duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamasis T. V. pats ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui, juo labiau kad jokių konkrečių šio suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą patvirtinančių duomenų nenurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Be to, pagal teismų praktiką visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas nelaikytinas aplinkybe, pagrindžiančia BPK 122 str. 1 d. 2 p. nustatyto suėmimo pagrindo egzistavimą, t. y. kad įtariamasis būtinai trukdys vykstančiam procesui. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų, jų manymu, būtinų duomenų ar neatliko visų, jų manymu, būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Taigi, teismo nustatyto suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., grįsti būtinais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmais, negalima. Todėl darytina išvada, kad šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas yra nepagrįstas bei iš skundžiamos nutarties šalintinas. Tačiau šio suėmimo skyrimo pagrindo pašalinimas negali būti pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas ? manymas, kad įtariamasis T. V. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra nustatytas teisingai.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas T. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai organizuotos grupės padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis bei leidžiantis taikyti suėmimą.
Atsižvelgus į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas T. V. pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo T. V. gynėjos advokatės Daivos Gadliauskienės skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.