Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-547-1008/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
1-547-1008/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
E. Ž.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 29 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 1/3 sumažinta bausme, – viešaisiais darbais dviem mėnesiams, dirbant po 30 valandų per mėnesį;

2) Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis subendrinta bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 1/3 sumažinta galutine bausme – viešaisiais darbais aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) Telšių apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 1/3 sumažinta bausme, – viešaisiais darbai šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per šį laikotarpį po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. Telšių apylinkės teismo teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis galutinėmis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai dvylikai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti per šį laikotarpį po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2019 m. birželio 7 d. apie 22 val. 30 min., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių neblaivumas), užsimojęs atsineštu peiliu į patėvį R. V., grasino jį nužudyti, kartodamas: “padegsiu pastatus, nužudysiu, papjausiu, užmušiu“, o V. G. siekiant apginti R. V., prisidengiant sulankstoma lauko kėde, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sugriebė prie tvoros apačios buvusią lentą ir ja sudavė vieną kartą R. V., pataikydamas į kairę veido pusę, dėl to R. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

be to, jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. birželio 7 d. apie 22 val. 30 min., sodybos, esančios, (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių neblaivumas), po to, kai grasino nužudyti patėvį R. V., sudavė jam vieną smūgį medine lenta, pataikydamas į kairę veido sritį, dėl to R. V. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šias E. Ž. padarytas veikas yra numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, jog 2019 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini), su pažįstamais ir su patėviu gėrė alų, galėjo išgerti apie 4 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Paskui patėvis išvažiavo namo, o jis pasiliko. Išėjo vėliau į kaimą, parėjo miškais, pamatė, kad patėvis sėdi sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) ir vartoja alkoholį kartu su V., o moters vardo nežino. Susinervino, kai pamatė patėvį ten sėdintį, nes tie žmonės buvo jo mamai iškvietę „TV pagalbą“ ir mamą buvo apkalbėję, apšmeižę, nufilmavę. Žinojo, kad patėvis tą dieną pas tuos kaimynus vagojo bulves. Įėjo į kiemą ir norėjo paprašyti patėvio cigaretės. Tuo metu atsistojo V. ir pasiėmęs kėdę jam užsimojo virš galvos su kėde ir trenkė, spėjo užsidengti galvą su ranka. Jam pataikė į ranką. Tuo metu bėgo link gatvės, o jį gynėsi V. su kėde ir patėvis R. Pamatė prie vartų tokią lentą, ją pasiėmė į rankas, išėjo ant kelio. Jam dar norėjo V. trenkti, o jis tuo metu paleido lentą, t. y. ją išmetė ir netyčia ta lenta pataikė ir atsitrenkė į patėvį. Kai pataikė su lenta jam, iš karto išėjo namo pas mamą. Kai atvyko policininkai, pradėjo bėgti, bet jį pagavo ir parvežė į areštinę. Atsimena, kad eidamas į sodybą, kurioje sėdėjo patėvis, turėjo savo kišenėje virtuvinį peilį. Prieš tai dar buvo parėjęs namo ir tada pasiėmė peilį. Tuo metu buvo neblaivus, todėl negali pasakyti, kodėl sugalvojo tą peilį pasiimti. Tarp jų nebuvo jokio konflikto, kai paprašė cigaretės. Galėjo išsitraukti peilį ir su juo užsimoti, galėjo susikeikti, nes labai susinervino, kad pamatė patėvį sėdintį pas tuos žmones, kurie mamą apšmeižė ir kvietė „TV pagalbą“. Neturėjo ketinimo nužudyti ar kažkaip sužaloti patėvį ar kitus asmenis. Taip pasielgė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, susinervinęs, gal taip gavosi automatiškai. Prisipažįsta kaltu, kad mesdamas lentą ir pataikydamas patėviui į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą. Prisipažįsta, nors ir neprisimena, kad buvo iškėlęs ir užsimojęs peiliu, tuo galėjo išgąsdinti kitus asmenis. Dėl savo veiksmų gailisi. Stengsis pasidaryti išvadas. Šiuo metu gyvena ne namuose, prisiglaudžia pas draugą, klaidžioja be nuolatinės vietos. Laikosi paskirtos kardomosios priemonės – gyventi skyrium ir namo nepareina. Sutinka, kad būtų pabaigtas procesas baudžiamuoju įsakymu. Sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 114–115, 117–118, 120–121).

Kaltinimas E. Ž. grindžiamas šiais duomenimis:

2019 m. birželio 7 d. 22 val. 50 min. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0119000289939, kuriame užfiksuota, jog pranešėja L. M. pranešė, kad dabar namuose su peiliu puola kaimynas (b. l. 21–27);

2019 m. birželio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. birželio 7 d. apie 22 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), E. Ž., atėjęs į namo kiemą ir rankose turėdamas peilį ėjo link patėvio R. V., su kuriuo kartu gyvena. Posūnis paėmęs medinę lentą nuo žemės vieną kartą trenkė R. V. į kairę veido sritį, ko pasėkoje atsirado kraujosruva ant kairiojo skruosto (b. l. 28– 30); išimta medinė lenta, kuri perduota saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pagal kvitą B 2019 m. birželio 12 d. serija TEL Nr. 003040 (b. l. 46–47) foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuota kraujosruva ant nukentėjusiojo R. V. kairės veido pusės ties akimi (b. l. 39);

liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog gyvena su sugyventine D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), kartu 15 metų. Sugyventinės sūnus yra E. Ž., kuris yra agresyvus, konfliktiškas, problemiškas vaikas buvo jau nuo mažumės, bet nėra jo tėvas, todėl jo neauklėjo. Šiuo metu ir pati mama D. Ž. jo bijo. Kartu auga ir jo nepilnametė dukra, kuriai 14 metų. Visi gyvena pastovioje įtampoje, baimėje, nežino ką daryti. Įvykių yra buvę labai daug, yra kvietę policiją daug kartų. Jis pastoviai grasina, kad papjaus, nudurs. E. nieko nebijo, jaučiasi nebaudžiamas, jo niekas negali suvaldyti. 2019 m. birželio 7 d. sugrįžo iš darbo, pas jį atėjo kaimynė, kuri gyvena apie 50 metrų nuo jo, ji gyvena kartu su V. G.. Kaimynė L. paprašė išvagoti bulves, nes turi tam techniką. Todėl tą dieną jai padėjo dirbti, vagojo bulves. Baigiant vagoti, apie 18-19 val., E. atėjo į lauką, kuriame jis vagojo klausė ar jis vagoja kaimynei bulves. Tada nekonfliktavo, jis tik paklausė ir išėjo namo. Pabaigęs darbą su kaimyne ir jos sugyventiniu, jos sodyboje, vartojo alų. E. parėjęs namo pasakė mamai, kad jis vagoja bulves. Tada jis pasakė mamai, kad: „aš jį prištyrinsiu“, pasiėmė virtuvinį peilį ir išėjo į kiemą. Jam paskambino sugyventinė D., negali pasakyti kiek buvo valandų, jau buvo aptemę ir pasakė, kad negrįžtų namo, nes E. ketina jį papjauti. Pokalbio metu girdėjo šaukiantį E., kad: „tegul tik pareina, prištyrinsiu“. Pasakė D., kad namo negrįš. E. išgirdęs, kad nepareis, atėjo su peiliu rankose pas L. M. į kiemą. L. pamatė, kad E. laiko už nugaros peilį, kai darė vartelius, tada jis nebeslėpė peilio ir atėjo link jų laikydamas peilį ištiesęs rankoje. V. paėmė kėdę ir bandė gindamasis ir užsimodamas ant E. sakyti, kad eik lauk iš kiemo. E. traukėsi atbulomis. V. buvo kėdę tik iškėlęs ir baidė su ja, varė lauk E. iš kiemo, jis nedaužė su kėde. Tuo metu nuvarė jį iki vartelių. Atsisuko ir pasakė L., kad kviestų policijos pagalbą. Lenta buvo padėta prie vartelių. Kai atsisuko atgal, pajuto lentos smūgį per veidą. Lentos nebuvo paėmęs į rankas. Jam su lenta pataikė į kairę veido pusę, dėl suduoto smūgio atsirado mėlynė. Tuo metu skaudėjo, ištino visa veido pusė. Kai trenkė su lenta, E. išbėgo pro vartelius ir nubėgęs kelis metrus numetė lentą, pats nubėgo namų link. Policija atvyko greitai. Medikų pagalbos atsisakė, nes manė, kad jam nepadarytas didelis sužalojimas. E. sulaikė iš antro karto atvykę pareigūnai jų namuose. Į medikus daugiau nesikreipė, daugiau sužalojimų nepadaryta. Civilinio ieškinio nereikš. Pageidauja, kad E. Ž. prie jo nesiartintų. Nori, kad jis atsakytų pagal įstatymą. Jam skirta teismo nutartimi gyventi skyrium, bet jis vis tiek buvo parėjęs namo, tik pabėgo iš namų pamatęs jį. E. toks charakteris, jis nori būti visada teisus ir jo visi turi klausyti, bijoti. Nežino ką daryti, pastoviai gyvena baimėje ir įtampoje (b. l. 37–38);

liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog E. Ž. ir jo patėvis R. V. yra jos kaimynai, jie gyvena netoli jos sodybos. Ji, jos draugas V. G. po darbo nuvyko į sodybą, kurioje negyvena, tik atvyksta pasidarbuoti. Tą dieną norėjo vagoti bulves, paprašė R. V., kad padėtų išvagoti bulves. Po visų darbų apie 21 val., jau buvo pradėję temti, jie sėdėjo sodybos kieme ir vartojo alų. Netrukus pamatė, kad pro sodybą praėjo E. Ž., jis dar parodė kažkokius gestus, nekreipė dėmesio ir jis nuėjo pro šalį. Netrukus už 10 min. E. sugrįžo pasiėmęs apie 20 cm virtuvinį peilį. E. su peiliu pradėjo pulti ant jų, jis sakė, kad padegs pastatus, nužudys, papjaus. Tada sugyventinis V. paėmė lauko vasarinę sulankstomą kėdę, ant kurios sėdėjo, norėdamas apsiginti, iškėlė tą kėdę, liepdamas E. ramintis. Po to E. bėgo lauk iš kiemo ir paėmęs peilį užsimojo patėviui R. V. ir sakė, kad užmuš, papjaus. Kai jau buvo prie pat priėjęs, tada R. norėdamas apsiginti paėmė prie vartelių buvusią lentą, su ta lenta rankose pasiėmęs laikė. O tuo metu E. iš rankų iškrito peilis, tada jis pagriebė iš R. rankų lentą, su ja trenkė R. per veidą. Nuo smūgio R. susvirduliavo, prabrozdino jam kairį paakį. Po smūgio E. pametė lentą, pasiėmęs peilį užsikišo už kelnių iš nugaros pusės ir išbėgo namo. Jie jo nesivijo. Ji prieš tai paskambino ir iškvietė policiją, kuri atvyko žaibiškai. Kai atvyko policija, E. jau buvo savo kieme. Tada E. buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Jai ir sugyventiniui E. nieko nepadarė. Viskas įvyko žaibišku greičiu, nesuprato, kodėl E. taip užsipuolė, jie nekonfliktavo, jis užsipuolė netikėtai. E. buvo agresyvus, nežino, ar jis buvo neblaivus. Jis elgiasi nesuvaldomai, nekontroliuojamai. Jo elgesiu yra pasipiktinusi ir nori, kad jis atsakytų pagal įstatymą (b. l. 34–35);

liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kartais nuvyksta į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklausė tėvams, tik nėra sutvarkęs nuosavybės dokumentų. Penktadienį, t. y. 2019 m. birželio 7 d. kartu su savo sugyventine L. M. nuvyko į sodybą. Ten ketino darbuotis, norėjo išvagoti bulves. L. paprašė kaimyno R. V., kad jis su savo traktoriumi išvagotų bulves. R. išvagojo bulves. Vakare, po darbų, laiko tiksliai nežiūrėjo, jau buvo pritemę, jie trise – jis, L. ir R. susėdo išgerti alaus. Sėdėjo sodybos lauke. Sėdėjo nusisukęs nugara į vartelius, net nematė, kad atėjo E. Ž., jo nebuvo anksčiau matęs, jo nepažįsta. L. pasakė, kad ateina E. su peiliu. Atsisuko ir pamatė, kad E. laiko rankose pasiėmęs peilį. Peilio ašmenys apie 20 cm. Kai E. artėjo prie jų, atsistojo, pasiėmė į rankas lauko sulankstomą kėdę, kad galėtų su ja prisidengti, jei ant jo pultų. Visi pašoko, nežinojo ko laukti ir kas jam šovė į galvą. E. buvo agresyvus, jis šaukė, kad papjaus, padegs. Labiau E. buvo atsisukęs į savo patėvį, jis nieko neklausė, neprašė, o tiesiu taikymu įėjęs į kiemą staigiai užsipuolė. E. matėsi, kad buvo neblaivus, buvo piktas, labai agresyvus, šaukė, grasino. Tada visi trys sakė, kad eitų lauk iš kiemo ir varė jį lauk iš kiemo. E. atatupstas ėjo link vartelių. Kai jis nuėjo prie vartelių, pamatė lentą, kuri buvo uždėta prie tvoros apačios, kad neįlįstų kokie šuniukai. E. paėmęs nuo žemės tą lentą, užsimojo ir iš karto trenkė. Jis iš pradžių bandė trenkti jam, užsidengė su kėde, todėl lenta atsitrenkė į R. akį. Kadangi jis stovėjo šalia jo, todėl jam ir pataikė į veidą. Daugiau smūgių netrenkė, tada jis atbulas ėjo per vartus, peilį užsikišo už nugaros, lentą numetė ant kelio ir pabėgo namo. Jis girdėjo, kad L. skambino ir kvietė policijos pagalbą, todėl jis ir pabėgo, nežinia kas būtų buvę, jei nebūtų kvietę pagalbos. E. išbėgdamas kažką šūkavo, tik negirdėjo kokius žodžius sakė. Pasiliko laukti policijos. Dar paskambino R. V. jo žmona ir pasakė, kad jis neitų namo, nes jį papjaus. Todėl R. ir pasiliko pas juos laukti policijos. Policija atvyko neužilgo. Kiek žino, policija sulaikė E. jo namuose (b. l. 44–45);

asmens blaivumo patikrinimo testu Nr. 12616, kuriame 2019 m. birželio 8 d. 00 val. 36 min. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. ARZJ-0198 E. Ž. užfiksuotas 1,30 promilių neblaivumas (b. l. 32).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme užsimojęs peiliu į patėvį R. V. ir kartodamas „padegsiu pastatus, nužudysiu, papjausiu, užmušiu“ tyčia grasino savo patėviui R. V. nužudymu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o suduodamas R. V. vieną smūgį medine lenta ir pataikydamas į kairę veido sritį sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Bylos aplinkybės yra aiškios, E. Ž. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta ir nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, registruotu informaciniu pranešimu, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, asmens blaivumo testo rezultatais, foto lentelėje Nr. 1 užfiksuotais duomenimis.

E. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Atsižvelgiant į tai, jog BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2019 m. liepos 17 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 125–127), kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. Ž. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas kaltinamajam E. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 56–57, 60–66, 67–72), baustas administracine tvarka (b. l. 73–76), nedirbantis (b. l. 77), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78), 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 5 d. lankėsi pas psichiatrą ir psichologą; nustatytos diagnozės: elgesio sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, adaptacijos sutrikimas, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 84).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą paskiriant minėtų straipsnių sankcijose numatytą vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą, nustatant BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės terminą, artimą šios bausmės termino vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. Ž. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę E. Ž. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 8 d. 00 val. 10 min. iki 2019 m. birželio 9 d. 14 val. 07 min., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitytinos 4 laisvės apribojimo dienos (b. l. 11, 124).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiui paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrintina su Telšių apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį keičiant griežtesne bausme.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ bei 72² straipsniais E. Ž. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 200 metrų atstumu bei įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus E. Ž. 2019 m. birželio 9 d. teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. V., panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – lenta, perduota saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pagal kvitą B 2019 m. birželio 12 d. serija TEL Nr. 003040, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina (b. l. 46–47).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę E. Ž. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 8 d. 00 val. 10 min. iki 2019 m. birželio 9 d. 14 val. 07 min., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad E. Ž. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu paskirtą bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį keičiant griežtesne bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ bei 72² straipsniais E. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą 1 (vienerius) metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo R. V. arčiau nei 200 metrų atstumu bei įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus E. Ž. 2019 m. birželio 9 d. teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. V., panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – lentą, perduotą saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pagal kvitą B 2019 m. birželio 12 d. serija TEL Nr. 003040, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam E. Ž..

Išaiškinti E. Ž., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Išaiškinti E. Ž., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Maneikienė