- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-529-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00239-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- V. O. L., V. A. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2570-488/2017 pagal atsakovų V. O. L. ir V. A. L. prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. preliminaraus sprendimo vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu iš atsakovų V. O. L., V. A. L. solidariai priteista 2 896,20 Eur skola, 43 Eur žyminis mokestis bei 150 Eur išlaidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovei O. M..2017 m. kovo 1 d. atsakovai pateikė prašymą atidėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. preliminaraus sprendimo vykdymą pusei metų, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino, atidėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. preliminaraus sprendimo vykdymą dalyje dėl iš atsakovų V. O. L., V. A. L. priteistų sumų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovei O. M. šešiems mėnesiams, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nurodė, kad atsakovų materialinė padėtis šiuo metu yra sunki ir atsakovams iš karto įvykdžius teismo preliminarų sprendimą, jiems susidarytų itin sunki materialinė padėtis ir jų turimų pajamų neužtektų net minimaliems poreikiams tenkinti, todėl susidarė nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo preliminarų sprendimą, tačiau, kurios ateityje gali pasikeisti, todėl teismo preliminaraus sprendimo atidėjimas yra proporcinga priemonė atsakovų interesams užtikrinti.Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovei priklausanti įmonė šiuo metu yra likviduojama ir yra pardavinėjamas jos nekilnojamasis turtas, kurio vertė ženkliai didesnė nei turimi kreditoriniai įsipareigojimai, todėl ateityje pardavus šį turtą, atsakovų materialinė padėtis ženkliai gali pasikeisti ir atsakovai galės įvykdyti ieškovei priteistas sumas pagal 2017 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą.Pažymėjo, kad nors Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nustatyta, kad V. L. įmonė „EDVA“ yra moki, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įmonės mokumas dėl bankroto bylos iškėlimo vertinamas pagal Įmonių bankroto įstatyme nurodytus kriterijus, ir tik kuriuos atitikus galima daryti išvadą, jog įmonė moki ar nemoki, o vertinant atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, vertinama atsakovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma pagrindžiančių atsakovų bendrą finansinę padėtį, ir negalima teigti, jog jei atsakovei priklausanti įmonė yra moki, todėl bendra atsakovų turtinė padėtis nėra bloga, kas sudarytų pagrindą atsakovų prašymą atmesti.Teismas sprendė, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti preliminaraus sprendimo įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, kuris teismo manymu atitinka protingą terminą, o sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, bei ieškovės interesų bei nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovams, o taip pat ir į teisėtus ieškovės interesus per protingą laikotarpį atgauti skolą, nes pardavus įmonės turtą, atsakovai turės galimybę iš karto atsiskaityti su ieškove, todėl teismo nuomone, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesiams, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ar pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė O. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų V. O. L. ir V. A. L. prašymą atidėti sprendimo vykdymą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. atmesti. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad paskolos sutartis sudaryta prieš šešerius metus, per tą laikotarpį skolininkai jokios skolos dalies negrąžino ir nesistengė spręsti skolos klausimo.Teigia, kad teismas neatsižvelgė, kad iš atsakovų V. O. L. ir V. A. L. yra vykdomi išieškojimai pagal kitus teismo sprendimus. Todėl preliminaraus sprendimo vykdymo atidėjimas pusei metų pažeis ieškovės interesus.Pažymi, kad atsakovai prašymo nepagrindė konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Teigia, kad patenkinus atsakovų prašymą bus pernelyg daug nukrypta nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, išieškotojos teisėtų lūkesčių ir skolos grąžinimo atidėjimas sukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. O. L., V. A. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad ieškovė deklaratyviai teigia, jog nutartis yra neteisėta, tačiau nenurodo nutarties tariamo neteisėtumo pagrindų, t. y. nenurodo, ką teismas pažeidė procesinės ar materialinės teisės normas.Teigia, kad priešingai nei nurodo ieškovė, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ne pažeidžia jos interesus, bet priešingai juos apsaugo, nes suėjus teismo sprendimo atidėjimo terminui, jie ieškovei iškart galės sumokėti teismo priteistą sumą.Pažymi, kad net jeigu ieškovė iškart nukreiptų teismo sprendimo vykdymą į atsakovų turtą, tai nereiškia, kad ji iškart atgaus skola, nes ji galės nukreipti išieškojimą į atsakovų turtą, bet ne į atsakovės V. L. įmonės turtą. Šiuo metu jų vienintelės pragyvenimo pajamos yra gaunama senatvės pensija, todėl neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, ieškovė vis tiek negalėtų iškart atgauti visos skolos.Nesutinka, kad iš atsakovų turto jau yra vykdomi išieškojimai pagal kitus teismo sprendimus. Išieškojimas vykdomas ne iš atsakovų turto, bet iš atsakovei V. L. priklausančios V. L. individualios įmonės „EDVA“. Teigia, kad V. L. imonės „EDVA“ turto vertė beveik du kartus viršija įmonės įsipareigojimus, o atsakovų įsipareigojimą ieškovei sudaro 2 896,20 Eur ir bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra rizikos, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą kaip nors bus pažeistos ieškovės teisės ar teisėti interesai ir neliks piniginių lėšų šiam reikalavimui patenkinti.Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nenurodė, kokių konkrečiai neigiamų pasekmių jai sukels teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas.Pažymi, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą nebuvo iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, be to, nebuvo pažeisti ieškovės lūkesčiai atgauti skola. Atsakovai teismo sprendimą pripažįsta ir nevengia jo įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovų prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Tačiau nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir atidedant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas atidėti sprendimo vykdymą. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, atsakovų, prašančių atidėti įsiteisėjusio preliminarus sprendimo vykdymą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., bei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise kiekvienu atveju individualiai įvertinti sprendimo atidėjimo ar išdėstymo būtinumą, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra išimtinės sąlygos, sudarančios prielaidas atidėti sprendimo vykdymą.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog paskolos sutartis sudaryta prieš šešerius metus, per tą laikotarpį skolininkai jokios skolos dalies negrąžino ir nesistengė spręsti skolos klausimo. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-1085-488/2017 nėra duomenų, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos reikalavo įvykdyti prievolę, tokie duomenys nesustatyti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. preliminariame sprendime, kurio vykdymą atsakovai prašo atidėti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovų prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo gautas anksčiau, nei ieškovės atstovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone patvirtina, kad atsakovai yra aktyvūs vykdymo procese, nevengia sprendimo vykdymo, o siekia surasti abiejų šalių interesus labiau atitinkantį sprendimo įvykdymo variantą.Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog iš atsakovų yra vykdomi išieškojimai pagal kitus teismo sprendimus. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi V. L. įmonę „EDVA“, kuri yra likviduojama, įmonės turtą sudaro 204 329 Eur, skoliniai įsipareigojimai per vienerius metus – 90 492 Eur, visos mokėtinos sumos sudaro 159 797 Eur. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie V. L. įmonei „EDVA“ priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei V. O. L. priklausančią dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurie 2017 m. sausio 11 d., kovo 1 d., areštuoti antstolių. Tačiau šie duomenys nepaneigia įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartyje, kuria atsisakyta V. O. L. įmonei „EDVA“ iškelti bankroto bylą, nustatytų aplinkybių, kad įmonės turtas yra didesnis, nei turimi įsipareigojimai, likvidatorius dengia įsiskolinimus (civilinė byla Nr. eB2-373-252/2017). Šie duomenys patvirtina, kad skolinių įsipareigojimų turi atsakovei priklausanti įmonė „EDVA“, todėl nėra visiškai pagrįsta sprendžiant apie atsakovų materialinę padėtį, vertinti atsakovės įmonės turimą turtą ir turimus įsipareigojimus. Duomenų apie atsakovų turimus asmeninius skolinius įsipareigojimus ar jų atžvilgiu vykdomus išieškojimus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atmetami ieškovės argumentai, jog atidėjus sprendimo vykdymą neliks piniginių lėšų jai priteisto reikalavimo patenkinimui, kadangi bylos duomenys to nepatvirtina.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovų turtinės padėties ir kitų nurodomų aplinkybių vertinimu. Atsakovų gaunamos pajamos – senatvės, invalidumo/netekto darbingumo, nukentėjusių asmenų pensijos yra nedidelės ir iš jų įvykdyti teismo sprendimą būtų tikrai sunku ir užtruktų ilgą laikotarpį, kas, teismo nuomone, neatitiktų ir ieškovės teisėtų lūkesčių ir interesų. Tačiau atsakovės likviduojama įmonė turi nekilnojamojo turto, kurį atsakovai sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu siekia parduoti ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir ieškove. Tai patvirtina, kad susidariusi nepalanki atsakovams padėtis yra laikino pobūdžio, ir ateityje ši padėtis pagerės, dėl ko būtų galimas operatyvesnis sprendimo vykdymas, sukeliantis mažiau neigiamų pasekmių abiem šalims. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjų prašomas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra protingas. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu iki pirmosios instancijos teismo atidėto sprendimo vykdymo termino - 2017 m. rugpjūčio 31 d., yra likęs neilgas laikotarpis, per kurį vykdant skolos išieškojimą iš atsakovų gaunamų pajamų, turto bendra tvarka pagal esamus duomenis ieškovei nepavyktų skolos pilnai susigrąžinti. Šiuo atveju sprendimo vykdymo atidėjimas sąlyginai trumpam terminui yra proporcinga priemonė atsakovų interesams užtikrinti, nepažeidžia ieškovės teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų, teisių ir teisėtų interesų balanso, bei atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), kuriais rėmėsi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.Nors apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad skundžiama nutartis neatitinka šalių interesų pusiausvyros, išieškotojos teisėtų lūkesčių ir skolos grąžinimo atidėjimas sukels jai didelių neigiamų pasekmių, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs, neargumentuoti, juos pagrindžiančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl bylos aplinkybių ir jų vertinimo, savaime nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis neatitinka išieškotojos teisėtų lūkesčių ar pažeidžia jos interesus.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, išsamiai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.