Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties jos administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, neturėdama dviejų metų vairavimo stažo, 2013-04-10, 20.11 val., Kaišiadorių r. sav., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 62 kilometre, esant leistinam greičiui 70 km/h, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 115 km/h (+- 4 km/h paklaida) greičiu, ir leistiną greitį viršijo 41 km/h. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 5 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2013 m. gegužės 17 d. nutarimu V. B. pripažino kalta padarius ATPK 124 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir paskyrė jai 600 (šešių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Šį nutarimą V. B. apskundė. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi V. B. skundo netenkino ir Institucijos 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą paliko nepakeistą.

V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. pagrįstai buvo pripažinta kalta dėl ATPK 124 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas V. B. skundą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, o skundžiamoje nutartyje padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tai, kad priimtas sprendimas netenkina apeliantės, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

Apeliaciniame skunde keliama versija, kad V. B. priklausantį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir aplinkybėmis vairavo jos kolegė I. P., skundžiamoje nutartyje motyvuotai paneigta.

Kaip matyti iš V. B. pirminio paaiškinimo policijos pareigūnams, ji nurodė, kad nepastebėjo greitį ribojančio ženklo, dėl pažeidimo gailisi, nurodomas aplinkybes patvirtindama savo parašu. Tačiau, praėjus 4 dienoms po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, ji pateikė naują paaiškinimą, kuriame teigė, kad įvykio dieną jai priklausantį automobilį vairavo jos kolegė, kuriai buvo paskolinusi mašiną, kai pati sirgo, apklausiama pareigūnų, šios aplinkybės neprisiminė dėl didelio susijaudinimo. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad surašant pirminį paaiškinimą apeliantė buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų teikimą, paaiškinimus davė praėjus neilgam laiko tarpui po pažeidimo padarymo ir įvykio aplinkybes turėjo prisiminti geriausiai, jos naujai keliamą versiją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės.

Be to, pažymėtina ir tai, kad V. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos paaiškinime dėstomas aplinkybes – kad įvykio dieną ji sirgo, kad neva automobilį vairavusi I. P. vyko pas savo tėvus į Kauną ir kt. Skunde nepagrįstai teigdama, kad teismas netinkamai tyrė įrodymus - iš policijos neišreikalavo greičio matuoklio darytų foto nuotraukų, neapklausė I. P. tėvų, V. B. siekia perkelti įrodinėjimo naštą Institucijai ir teismui, nors pati teismo posėdžio metu prašymų dėl papildomos medžiagos pateikimo ir liudytojų apklausos nebuvo pateikusi. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai keliama įrodymų pakankamumo problema. Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad V. B. administracinio teisės pažeidimo protokole minimoje vietoje ir laiku važiavo 115 km/h (+- 4 km/h paklaida) greičiu.

Apeliantės skundo argumentas, kad, įvertinus paklaidą, pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 124 str. 4 d., atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal ATPK 124 str. 5 d. administracinė atsakomybė kyla už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku važiavo 115 km/h greičiu, esant leistinam 70 km/h greičiui. Taigi automobilis nustatytą greitį viršijo 45 km/h, atmetus greičio matuoklio 4 km/h paklaidą, Institucija pagrįstai nustatė, kad pažeidėjos vairuojamas automobilis greitį viršijo 41 km/h ir padarytą pažeidimą teisingai kvalifikavo pagal ATPK 124 str. 5 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip to prašome apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.