Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1430-771/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-03
Bylos Nr.
e1-1430-771/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35944-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-1430-771/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35944-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2005 m. sausio 26 d. Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu; 2018 m. sausio 11 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro prašymą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - mamai E. L., o būtent: 2022 m. rugsėjo 19 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) tyčia suėmęs nukentėjusiajai E. L. už kaklo jį spaudė bei vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. L. sukeldamas fizinį skausmą.

D. Ž. kaltu prisipažino bei parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini). Jo darbas būna (duomenys neskelbtini) Kai grįžta (duomenys neskelbtini), pas mamą E. L.. Jis grįžta tik trumpam, tai yra porai savaičių ir vėl išvažiuoja. Su mama santykiai yra labai geri. Jis savo mamai padeda, siunčia jai pinigų. Jis ją išlaiko. D. Ž. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. susipyko su mama, susipykimo priežasties pasakyti negali, nes neprisimena dėl savo apsvaigimo nuo alkoholio. Mano, kad tam, kad susipyko su mama, įtakos turėjo per didelis suvartoto alkoholio kiekis. D. Ž. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. apie 10.00 val. nuėjo iki (duomenys neskelbtini) nusipirko alaus 8 skardines po 0,5 l, parėjo namo ir kartu su mama vartojo alkoholį. Apie 12.00 val. atėjo mamos buvęs sugyventinis L. L., kuris atsinešė dar 3 plastikinės talpos alkoholinio alaus po 1 l, visi kartu trise minėto adreso (duomenys neskelbtini) alkoholį. Kai pabaigė gerti, L. išėjo namo. D. Ž. parodė, kad jis neprisimena, dėl ko vyko konfliktas su mama, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis kaltu prisipažįsta, neneigia, kad galėjo paimti mamai už kaklo ir jį spausti, kaip pranešime apie įtarimą parašyta, bei neneigia, kad galėjo vieną kartą suduoti į veido sritį, tačiau jis to neprisimena, bet neneigia, kad taip galėjo būti. Jei mama sako, kad taip padarė, vadinasi smurtavo jis prieš ją, nes kitu atveju ji nebūtų kvietusi policijos. Tam, kas įvyko, turėjo įtakos alkoholis, kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 17 d., kai grįžo į (duomenys neskelbtini) jis vartojo kas dieną alkoholį. Jis labai gailisi, kad smurtavo prieš savo mamą. Jis labai nori jos atsiprašyti. Pasižada alkoholio daugiau nevartoti, nes visos problemos yra tik per alkoholį. (b.l. 101-104, 110-112)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios E. L. parodymais, kuriuose nurodyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Turi tris vaikus: R. A., Š. B. ir D. Ž.. Visi vaikai gyvena atskirai. D. Ž. (duomenys neskelbtini). Ten dirba jau daug metų. Grįždavo į metus vieną kartą per Kalėdas. Paskutinį kartą buvo grįžęs per Šv. Velykas. Šeimos jis neturi. Kai grįžta, tai laikinai būna apsistojęs pas ją minėtu adresu. Gali pasakyti, kad santykiai su sūnumi tikrai yra geri. Jis yra geras vaikas, tik kas įvyko dabar, nežino, kodėl jis taip pasielgė. E. L. parodė, kad sūnus D. 2022 m. rugsėjo 17 d. grįžo (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko vartojo alkoholinius gėrimus kas dieną. 2022 m. rugsėjo 19 d. sūnus iš ryto, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) nusipirko alkoholinių gėrimų. Tiksliai negali įvardyti kokių, bet lyg buvo brendis ir daug alaus skardinių. Kai grįžo sūnus į namus, kartu vartojo alkoholį. Apie 12 val. atėjo L. L.. Kai atėjo L., visi trys vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini) Apie 15.00 val. L. išėjo į savo namus. Išėjus L., tarp jos ir sūnaus vyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji skambina jo bosui. Ji sakė sūnui, kad dėl jo nerimauja, nori sužinoti, kaip jam sekasi. Tada jai (duomenys neskelbtini), jis ją pakėlė už drabužių, fizinis skausmas sukeltas nebuvo, sužalojimų padaryta nebuvo ir ranka prirėmė prie sienos, ją savo ranka paėmęs jai už kaklo ir jį spaudė, tokiu veiksmu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kuria ranka jis ją smaugė, pasakyti negali, neprisimena. Tada paleidęs ją, vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nubrozdinimą veido kairės pusės srityje ties smilkiniu. E. L. parodė, kad ji pabėgo (duomenys neskelbtini) sūnaus pas (duomenys neskelbtini) Kaimynė atidarė duris, jos prašė pagalbos, kaimynė iškvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Mano, kad sūnaus elgesiui įtakos turėjo alkoholis. (b.l. 28-30); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. B. tarnybiniu pranešiu dėl galimo smurto artimojo aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad apie įvykį pranešė kaimynė G. K. (ikiteisminio tyrimo metu G. K. apklausti nepavyko, nes ji išvyko į užsienį). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko E. L., kuri paaiškino, kad namuose apie 15.20 val. sukonfliktavo su sūnumi D. Ž.. Konflikto metu D. Ž. rankomis ją smaugė ir trenkė vieną kartą kumščiu jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Konflikto kilimo priežasties moteris dėl savo girtumo nurodyti negalėjo. D. Ž. buvo nustatytas 2,99 promilės neblaivumas, E. L. buvo nustatytas 2,89 promilės neblaivumas. (b.l. 9-12); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-18); 2022 m. rugsėjo 19 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota E. L. apžiūra, ant moters kaklo užfiksuotas 8 cm ilgio paraudimas ir mėlynės. Prie moters kairės pusės išorinio akies kampo yra apie 1 cm mėlynė, o virš kairės pusės antakio yra apie 2 mm mėlynė. (b.l. 19-24); policijoje registruotu pranešimu (duomenys neskelbtini) kuriame užfiksuota, kad G. K. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), sūnus muša mamą L.. (b.l. 48-51); objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pranešimo Bendrojo pagalbos centrui apžiūra. Užfiksuota, kad kaimynė praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), muša motiną L.. (b.l. 52-53).

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Išnagrinėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - mamai E. L., o būtent: 2022 m. rugsėjo 19 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs nukentėjusiajai E. L. už kaklo jį spaudė bei vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. L. sukeldamas fizinį skausmą

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kvalifikuojantis požymis – smurtas buvo panaudotas prieš artimą giminaitį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. D. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. 15.50 val. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. 16.50 val., tai yra dvi paras ir laikyti, kad D. Ž. atliko 12 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72-2 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). D. Ž. anksčiau neteistas, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina 1/3.

Kardomosios priemonės – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. 15.50 val. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. 16.50 val., tai yra dvi paras ir laikyti, kad D. Ž. atliko 12 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72-2 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas