Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-54-904/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-14
Bylos Nr.: 2-54-904/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01562-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mantas Ūsas
Ieškovas: B. M.
Atsakovas: D. M.
Trečiasis asmuo: L. S., AB SEB bankas
Advokatai: Marija Ulbienė

Civilinė byla Nr. 2-54-904/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01562-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovui B. M., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovei D. M., atsakovės atstovei advokatei Marijai Ulbienei, trečiajam asmeniui L. S., ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. atstovo advokato pateiktą patikslintą ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovės D. M. patikslintą priešieškinį ieškovui B. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys L. S., AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 21 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo B. M. (toliau - ieškovas) atstovo advokato pateiktą ieškinį. Ieškovas patikslintu ieškiniu (toliau - ieškinys) pareiškė reikalavimus:

1. santuoką, sudarytą 2001-03-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp B. M. ir D. S. nutraukti dėl atsakovės D. M. kaltės;

2. po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „S“;

3. nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo B. M. ir D. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 metų birželio mėnesio 17 dienos;

Šalies argumentai

4. ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 43 069,00 Eur vertės žemiau nurodytą turtą, o būtent:

4.1. į 2234,00 Eur vidutinės rinkos vertės 198/1294 dalis žemės sklypo, su unikaliuoju numeriu: (duomenys neskelbtini) Eur vidutinės rinkos vertės butą/patalpą-butą su unikaliuoju numeriu: (duomenys neskelbtini), viso nurodyto turto vertė: 39305,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“, registruotus D. M. ir B. M. vardu; tik po 2008 04 09 kreditavimo sutarties su AB SEB banku Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio įvykdymo;

4.2. į 1 764,00 Eur vidutinės rinkos vertės negyvenamąją patalpą - garažą, su unikaliuoju numeriu: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“, registruotą D. M. ir B. M. vardu;

4.3. į 2000,00 Eur vertės automobilį OPEL INSIGNIA, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ registruotą B. M. vardu;

5. ieškovą B. M. įpareigoti vykdyti solidariąją prievolę - atlikti faktinį vykdymą - kreditoriui bankui SEB AB pagal 2008-04-09 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepanaikinant hipotekos, o atsakovę nuo solidarios prievolės vykdymo pagal nurodytą sutartį atleisti;

6. iš atsakovės D. M. ieškovui B. M. priteisti 5061,20 Eur sumokėtų vykdant įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008-04-09 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

7. atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teises

7.1. į jos dispozicijoje esantį 64337,93 Eur vertės turtą:

7.2. į 27 624,23 Eur pinigines lėšas, turėtas kredito įstaigose AB SEB, Swedbank AB;

7.3. į 3 822,50 Eur vertės ieškovui netenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalį;

7.4. į 17 616,17 Eur piniginės lėšas ieškovo investuotos L. S. mokslui švietimo įstaigoje London City University;

7.5. į 15 275,03 Eur nesumokėto kredito dalį pagal 2008-04-09 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku.

Reikalavimų pagrindu nurodė, kad sutuoktinė 2017 m. birželio mėnesį paliko šeimą ir išvyko į Londoną pas savo pilnametį sūnų iš pirmosios santuokos L. S.. Prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Ieškovas prieštarauja prieš atsakovės pasirinkimą pasilikti santuokinę pavardę ir pageidauja, kad atsakovė pasiliktų ikisantuokinę pavardę ,,S“. Patikslintuose ieškiniuose nurodoma, jog atsakovė yra ligota ir blogos turtinės padėties, atsakovei nustatytas 35 procentų darbingumas, visiškai išlaikoma sūnaus, atsakovės pajamos yra tik 245 eurų dydžio socialinė nedarbingumo pašalpa. Teigiama, jog atsakovė dėl nedarbingumo negalės vykdyti kreditorinių prievolių bankui, o visa prievolės vykdymo našta atiteks ieškovui. Ieškovas pageidauja visą nekilnojamąjį turtą išpirkti sau. Nuo 2017-08-09 ieškovas moką paskolą bakui, o atsakovė nevykdydama prievolės, piktnaudžiauja esama padėtimi, tikėdamasi tapti ieškovo sąskaita išpirkto nekilnojamojo dalininke. Prašo kreditinės prievolės vykdymą priteisti ieškovui. Pažymėjo, jog nuo 2017-08-09 iki 2019-07-18 ieškovas bankui sumokėjo 10122,39 Eur kredito ir palūkanų - vidutiniškai po 421,76 Eur kas mėnesį, tuo tarpu atsakovė jam ir kredito įstaigai nesumokėjo nė cento, todėl ieškovas prašo regreso tvarka priteisti iš bendraskolės, tai yra iš atsakovės ½ dalį sumokėto kredito sutarties mokesčių - 5 061,20 Eur. Pažymėjo, jog nuo gyvenimo skyrium momento atsakovė disponavo piniginėmis lėšomis kredito įstaigose, o būtent 466,99 Eur Swedbank AB ir 27 157,24 Eur AB SEB banke, todėl nurodytos piniginės lėšos - 27 624,23 Eur, esančios kredito įstaigose - taip pat įtrauktinos į dalintino turto balansą. Pažymėjo, jog atsakovė 2017 metų pavasarį sąmoningai, ieškovui nežinant sumažino dalintino turto vertę, tai yra už 2 900,00 eurų ir be ieškovo sutikimo pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, jog atsakovės sūnaus mokslams Harvordo universitete ieškovas išleido 17 616,17 Eur. Tokia ieškovo investicija į ateitį, priešinga vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos, kuri buvo nutraukta 1998-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, turtinėms teisėms ir interesams, įskaitytina į dalintino turto balansą, kaip kompensacija atsakovei už negaunamą kilnojamojo turto, kurį aprašė antstolė dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (t. 1, b. l. 3-5, t. 2, b. l. 17-19, 55-56, 3 t., b. l. 3-4).

Atsakovė D. M. pateikė patikslintą priešieškinį prašydama:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje tarp B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokinė pavardė „S“), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažinti B. M. kaltu dėl santuokos iširimo ir priteisti iš B. M. 4 000,00 Eur neturtinę žalą D. M.;

2. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „M“;

3. Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei D. M. ir ieškovui B. M. po ½ dalis 198/1294 dalis žemės sklypo, unikalius numeris (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 2234 Eur) ir butą/patalpą, unikalius numeris (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 37071 Eur), esančius (duomenys neskelbtini);

4. Prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2008-04-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su jos pakitimais ir papildymais) solidarios prievolių vykdymo tvarkos pagrindu atitenka ½ dalius atsakovei D. M. ir ieškovui B. M. iki kreditavimo sutarties visiško įvykdymo.

Priešieškinio pagrindu nurodė, kad su ieškovu iki santuokos įregistravimo bendravo vienerius metus. Po santuokos įregistravimo praėjus porai metų, ieškovo elgesys pasikeitė. Jis tapo valdingas, agresyvus, netolerantiškas, pradėjo prieš sutuoktine vartoti psichologinį ir fizinį smurtą. Šeimoje augo mažametis sūnus iš pirmos santuokos L. S., kuris visa tai matė ir labai išgyveno. Sutuoktinis girtavo, grįžęs į namus su atsakove dažnai elgėsi žiauriai, stumdydavo, grasindavo susidoroti, varydavo iš namų kartu su nepilnamečiu vaiku. Beveik visos šventės, kuriose dalyvaudavo šeimos draugai ir giminės, pasibaigdavo tuo, kad ieškovas pradėdavo elgtis agresyviai, keldavo balsą, dėl visko ginčydavosi ir garsiai keikdavosi, sudarydavo konfliktines situacijas ir visiems gadindavo nuotaiką. Per bendro gyvenimo metus buvo ne vienas atvejis, kai pasiėmusi sūnų prieglobsčio, išbėgusi iš namų, ieškojo pas draugus, tėvus ar kaimynus. Aplinkiniai atsakovę užjausdavo dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio, ragino nebekentėti, skirtis. Atsakovė mylėjo ieškovą, todėl jam atleisdavo. Tikėjo, kad jis susitvarkys, pasikeis, pradės vertinti savo šeimą ir gyvens kartu, tačiau nuolatinės agresijos, nepasitenkinimo demonstravimo visose gyvenimo situacijose, visokeriopo smurto ir baimės likti fiziškai sužalota pasėkoje atsakovė buvo priversta palikti namus ir išsikelti gyventi pas sūnų į Angliją. Dėl patirtų išgyvenimų, vartoto fizinio ir psichologinio smurto prieš atsakove ir jos nepilnametį sūnų gyvenant šeimoje, atsakovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Tai turėjo didelės įtakos nepataisomam atsakovės sveikatos sutrikimui ir psichinei būklei.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintus ieškinius ir priešieškinius, nurodydamas, jog B. M. ir D. M. turi bendrą dalintiną įsipareigojimą AB SEB bankui, kadangi santuokos metu sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2008-04-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos reikmėms. Prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo prašo nutraukus santuoką aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, jog ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal kredito sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovas B. M. patvirtino ieškiniuose nurodytas faktines aplinkybes, pripažino, jog 2014-2015 metais vieną kartą fiziškai smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, dėl to į namus buvo iškviesti policijos pareigūnai bei pareigūnų buvo sulaikytas. Pripažino, jog būdamas neblaivus sutuoktinės atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius. Pripažino, jog byloje atsakovės pateiktame garso įraše užfiksuota jo kalbėsena. Prašo nutraukus santuoką, pakeisti sutuoktinės pavardę į tą, kurią sutuoktinė turėjo iki santuokos, argumentuojant ieškovo vidiniais principais. Pripažino, jog neturi įrodymų patvirtinančių, kad sutuoktinė išeidama iš namų pasisavino 28000 Eur šeimos santaupų. Pripažino, jog pretenzijų L. S. dėl jo finansinio rėmimo studijų metais neturi. Pretenzijų dėl to turi tik sutuoktinei. Pripažino, jog L. S. studijoms buvo gavęs paskolą bei studijuodamas dirbo. Teismo posėdžio metu sutiko, jog santuokos metu įgytas žemės sklypas ir butas būtų padalinti po lygiai, tai yra po ½, o vėliau parduoti (t. 2, b. l. 111).

Teismo posėdžio metu atsakovė D. M. patvirtino priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė patikslintų ieškinių reikalavimus atmesti, patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog pradėjus gyventi kartu su ieškovu, jos sūnui L. S. buvo tik trys metai. Sūnaus santykiai su B. M. buvo geri, ieškovas savo valia rėmė sūnaus studijas užsienyje, jokio susitarimo ar pretenzijų, kad sūnus ar atsakovė D. M. privalės grąžinti kokius tai pinigus ieškovui, nebuvo nei kalbos. Pažymėjo, jog sūnus studijoms Londone pasiėmė studijų paskolą, studijuodamas dirbo, todėl pats save išlaikė ir papildomo rėmimo sūnui nereikėjo. Sūnui švenčių progoms (gimimo dienos, Kalėdų ir k.t. ) buvo siunčiami pinigai nusipirkti dovanų. Be to, buvo siunčiami pinigai, jog sūnus Londone nupirktų M šeimai reikalingų prekių. Gyvenat kartu su sutuoktiniu buvo įgiję automobilį ,,Peugeot 207“, kurį bendru su sutuoktiniu sutarimu pardavė2017 m. kovo 4 d. Automobilį parduoti nusprendė dėl to, jog šeimai užteko vieno automobilio, o pastarasis dažnai gesdavo. Po 2017 m. birželio mėnesio D. M. išėjusi iš namų, persikėlusi gyventi į Londoną, turėjo papildomų išlaidų būsto nuomai, pragyvenimui, todėl teigia išleidusi santuokoje sukauptas lėšas. Išėjusi iš namų, apie metus laiko, mokėjo komunalines išlaidas už sutuoktiniams priklausantį butą (vandens tiekimo paslaugas, elektrą, šiukšlių išvežimą ir k. t.) bei dengė paskolą bankui. Teismo posėdžio metu atsakovė D. M. atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl santuokos metu įgyto turto, tai yra garažo, automobilio Opel Insigia bei santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų (baldų, buitinės technikos ir k. t.) dalinimo, atsakovė sutiko, jog šis turtas būtų priteistas ieškovui, atsakovė už ieškovui atitenkantį šį turtą jokios kompensacijos neprašo. Be to, atsakovė D. M. teismo posėdžio metu keisdama priešieškinio reikalavimus prašė santuokos metu įsigytą žemės sklypą ir butą dalinti per pusę, tai yra po ½ dalį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyvenant kartu su mama D. M. ir B. M., ne kartą matė, kaip B. M. mamos D. M. atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, ją žemindavo, liepdavo prieš jį klauptis. Patvirtino, jog B. M. L. S. ir D. M. atžvilgiu vartojo taip pat ir fizinį smurtą. Mamos D. M. skyrybų priežastis yra B. M. nuolatinis girtavimas, po ko pastarasis tapdavo agresyvus, neprognozuojamas. Pažymėjo, jog mama niekada neprovokuodavo konfliktų. Dėl B. M. agresijos nekartą mama D. M. ir L. S. buvo priversti išeiti iš namų, glaustis pas svetimų žmonių. D. M. siekė išsaugoti šeimą, daugybę kartų atleido sutuoktiniui dėl jos atžvilgiu vartoto smurto, vežė B. M. pas gydytojus, kodavo, jog pastarasis nevartotų alkoholio. Mama D. M. neapsikentusi sutuoktinio smurto 2017 m. birželio mėnesį atvyko gyventi pas L. S. į Londoną. Gyvendama Londone mama nuomavosi butą, turėjo išlaidų pragyvenimui (maistui, medikamentams, transportui), todėl mamos santaupos greitai baigėsi. Pažymėjo, jog mokslams Londone esančiame universitete L. S. gavo 28800 svarų paskolą bei įsidarbino, todėl pats save išsilaikė, papildomo išlaikymo nereikėjo. Pinigus mama ir B. M. siuntė dovanų įsigijimui (gimtadieniui, Kalėdoms), taip pat siuntė pinigus prašydami nupirkti reikiamų prekių. B. M. neskolino L. S. pinigų ir niekada anksčiau nereikalavo jų grąžinti. Pažymėjo, jog B. M. dirbdamas Norvegijoje nemokėjo užsienio kalbos, todėl L. S. buvo pastarojo administratorius tvarkant procedūras Norvegijos darbo biržoje, mokesčių inspekcijoje, siekiant susigražinti mokesčius, gauti papildomas išmokas ir k. t. Jų santykiai buvo artimi, nekonfliktiški (t. 2, b. l. 132).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovo B. M. ir atsakovės D. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 166). Santuokos metu sutuoktiniai bendrų vaikų neturėjo.

Santuokos metu D. M. ir B. M. nuosavybės teise įgijo turtą, kuris išliko iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo:

- 198/1294 dalį žemės sklypo, unikalius numeris (duomenys neskelbtini) ir butą/patalpą, unikalius numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-39);

- negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1,b. l. 35);

- automobilį Opel Insignia, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoji registracijos data 2009-05-26 (t. 1, b. l. 40).

B. M. ir D. M. turi bendrą įsipareigojimą AB SEB bankui, pagali 2008-04-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-33).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų.

Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei teismo posėdyje šalių teiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo.

Ieškovas B. M. santuokos iširimu kaltina sutuoktinę, argumentuodamas, kad sutuoktinė 2017 m. birželio mėnesį paliko šeimą ir išvyko į Londoną pas savo pilnametį sūnų iš pirmosios santuokos L. S.. Pastarajam pabaigus mokslus Londone ir sumažėjus gyvenimo užsienyje išlaidoms, ieškovas atsakovei tapo nebereikalingas, nes ieškovas pagrinde išlaikė atsakovės sūnų. Ieškovas pažymėjo, jog dirbo jūreiviu ir jo pajamos buvo didelės, o atsakovė viena dėl sveikatos neįgalumo nebūtų galėjusi išlaikyti savo sūnaus. Be to, ieškovas kaltina sutuoktinę, jog atsakovė gyvenant kartu labai išlaidavo, skirdama šeimos pinigines lėšas savo sūnaus studijoms užsienyje (pragyvenimui) bei nuo sutuoktinio slėpė savo pajamas.

Atsakovė D. M. nurodė, kad po santuokos įregistravimo praėjus porai metų, ieškovo elgesys pasikeitė. Jis tapo valdingas, agresyvus, netolerantiškas, pradėjo prieš sutuoktine vartoti psichologinį ir fizinį smurtą. Šeimoje augo mažametis sūnus iš pirmos santuokos L. S., kuris visa tai matė ir labai išgyveno. Sutuoktinis girtavo, grįžęs į namus su atsakove dažnai elgėsi žiauriai, stumdydavo, grasindavo susidoroti, varydavo iš namų kartu su nepilnamečiu vaiku. Visos šventės, kuriose dalyvaudavo šeimos draugai ir giminės, pasibaigdavo tuo, kad ieškovas pradėdavo elgtis agresyviai, keldavo balsą, dėl visko ginčydavosi ir garsiai keikdavosi, sudarydavo konfliktines situacijas ir visiems gadindavo nuotaiką. Per bendro gyvenimo metus buvo ne vienas atvejis, kai pasiėmusi sūnų prieglobsčio, išbėgusi iš namų, ieškojo pas draugus, tėvus ar kaimynus. Aplinkiniai atsakovę užjausdavo dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio, ragino nebekentėti, skirtis. Atsakovė mylėjo ieškovą, todėl jam atleisdavo. Tikėjo, kad jis susitvarkys, pasikeis, pradės vertinti savo šeimą, tačiau, nuolatinės agresijos, nepasitenkinimo demonstravimo visose gyvenimo situacijose, visokeriopo smurto ir baimės likti fiziškai sužalota pasėkoje, atsakovė buvo priversta palikti namus ir išsikelti gyventi pas sūnų į Angliją. Atsakovė pažymėjo, jog sutuoktinio žiaurus ir neprognozuojamas elgesys su ja, nuolatinė nervinė įtampa ir baimė patirti fizinį ir psichologinį smurtą sutuoktiniui grįžus į namus, turėjo įtakos atsakovės sveikatos būklei. Šiuo metu, atsakovei yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, nedarbingumo lygio priežastis nustatyta pagal tvarkos aprašo 27.1 ligos arba būklės punktus - psichikos ir elgesio sutrikimai.

Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytais argumentais, kad tai atsakovė paliko šeimą ir visiškai niekuo nesirūpino. Atsakovė argumentavo, jog išsikelti gyventi pas sūnų į Angliją buvo priversta ieškovui sudarius nepakenčiamas sąlygas gyventi po vienu stogu. Galutinį atsakovės apsisprendimą lėmė sutuoktinio elgesys, kai eilinį kartą bendraujant telefonu, atsakovė buvo priversta išklausyti jo patyčias, kokia atsakovė yra beviltiška, nieko nesugebanti, kad namuose jai niekas nepriklauso, nes neįgali ir neįstengianti užsidirbti net savo pragyvenimui. Be to, nurodė, kad ieškovas neįsileidžia jos į namus, įsakė nesirodyti, nes ten jos nieko nėra, pakeitė durų užraktus, geranoriškai neatiduoda netgi asmeninių atsakovės daiktą ir dokumentų, o atsakovei įėjus į butą, ieškovas nepagrįstai parašė pareiškimą dėl vagystės, kuri nepasitvirtino.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018-11-20 priimtas nutarimas patvirtina, jog pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteismini tyrimą dėl vagystės (BK 178 str. 1 d.), savavaldžiavimo (BK 294 str. 1 d.), nesant nusikaltimo požymių. Tyrimas buvo atliktas pagal B. M. pareiškimą, dėl to, jog 2018-11-09 grįžęs į namus negalėjo pateikti į savo butą, nes pakeista durų spynos širdelė, pareiškėjas namuose pasigedo treniruoklio, lovos su čiužiniu, šaldiklio, virtuvinių peilių rinkinio, sieninio laikrodžio, stiklinės žvakidės, gėlės vazonėlyje ir kitų smulkių daiktų (t. 1, b. l. 53-55)

Trečiasis asmuo L. S. teismo posėdžio metu patvirtino mamos D. M. paaiškinus, paaiškindamas, jog gyvenant kartu su mama ir B. M., ne kartą matė, kaip B. M. mamos D. M. atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, ją žemindavo, liepdavo prieš jį klauptis. Patvirtino, jog B. M. L. S. ir D. M. atžvilgiu vartojo taip pat ir fizinį smurtą. Mamos D. M. skyrybų priežastis yra B. M. nuolatinis girtavimas, po ko pastarasis tapdavo agresyvus, neprognozuojamas. Dėl B. M. agresijos nekartą mama D. M. ir L. S. buvo priversti išeiti iš namų, glaustis pas svetimų žmonių. D. M. siekė išsaugoti šeimą, daugybę kartų atleido sutuoktiniui, vežė B. M. pas gydytojus, jog pastarasis nebevartotų alkoholio. Mama D. M. neapsikentusi sutuoktinio smurto 2017 m. birželio mėnesį atvyko gyventi pas L. S. į Londoną (t. 2, b. l. 132).

Atsakovės D. M. ir trečiojo asmens L. S. paaiškinimus dėl ieškovo B. M. psichologinio smurto vartojimo sutuoktinės atžvilgiu patvirtina byloje pateiktas antstolės Vidos Daugirdienės 2019-07-19 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iš pateikto garso įrašo, garso įraše užfiksuota ,,Ant keliu dabar klaupsies, kurva kaip gali pasakyti, kaip tu gali tu vis gyvenimą paimi ir apsiki prie vaiko, man paimt ir apsiki, Ka tas piemburis žino bliat tas pienburnis tavo tu neįsivaizduoji ta gyvenimą palauk, atsigausi, tu bliat ant kelių nahui, iš mano gyvenimo namų dingsit, šiaušit nahui iš gyvenimo. Napizdi našlaite tu bliat dabar mokėk ta pati ka ir aš, aš tau parodysiu, suha aš tau parodysiu tu pati nažinai ką darai, tu net negalvoji savo protu, kaip pirma ant kelių klaupsis, bliat aš tau parodysiu tu pamatysi, tu nori ahuitelnai, parodysiu aš tau, tu nori iš savęs statyti ahultelnu žmogumi patikėk aš tau parodysiu, patikėk manim aš primokėsiu, išeisi pas tėvą, ka tu bliat patikėk manim.,. Vsio tu ir tavo vaikas grybausit abudu, atia čia mano viskas aš ir mokėsiu... Aš jums parodysiu iš kur kojos dygsta nahui abiem parodysiu bliat irtu nahui“ (t. 1, b. l. 153-156).

Atsakovė D. M. patvirtino, jog panašių garso įrašų buvo ir daugiau, tačiau jų neišsaugojo. Nurodė, kad teismui pateiktas garso įrašas buvo darytas paskutiniaisiais gyvenimo metais kartu su sutuoktiniu. Tuo metu, skyrybų procesas pradėtas nebuvo, su advokatais D. M. dėl skyrybų proceso nesikonsultavo.

Byloje pateiktoje VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės epikrizėje Nr.9/10039, nurodoma kad D. M. medikams nurodžiusi, kad jos namuose yra didelė psichotraumuojanti situacija (t. 2, b. l. 114).

Pažymėtina, jog ieškovas B. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog būdamas neblaivus sutuoktinės D. M. atžvilgiu vartojęs necenzūrinius žodžius bei keiksmažodžius. Pripažino, jog teismui pateiktame garso įraše yra užfiksuota jo kalbėsena.

Byloje pateikta teismo medicinos specialistų išvada surašytoje 2010-06-17 nurodoma, kad tiriamoji D. M. nurodžiusi, kad 2010-06-16 vakare namuose sutuoktinis stumdė, tampė už rankų, stūmė į sieną, rankomis daužė į galva. Įvykį atsimena gerai, sąmonės praradusi nebuvo. Medicininės pagalbos nesikreipė. Teismo medicinos ekspertas nurodė, jog objektyvios apžiūros metu D. M. konstatuota: poodinės krojosruvos abiejuose rankose, odos nubrozdinimai (epidermio) dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir bukabriaunių daiktų poveikyje. Poodinės krojosruvos žastu srityje galėjo padaryti spaudžiant šias sritis rankų pirštų galais. Sužalojimai D. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimų sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpiui (t. 2 , b. l. 115-116).

Ieškovas B. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog būdamas neblaivus sutuoktinės D. M. atžvilgiu 2014-2015 metais, vieną kartą, vartojo fizinį smurtą.

Vertinant atsakovės D. M. ir trečiojo asmens L. S. paaiškinimus, byloje aukščiau nurodytus rašytinius dokumentus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismo medicinos specialistų išvadą) bei pačio B. M. prisipažinimą dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, psichologinio ir fizinio smurto vartojimo sutuoktinės atžvilgiu, konstatuotina, jog ieškovas B. M. gyvendamas šeimoje nesaikingai vartojo alkoholį, kas įtakojo fizinio bei psichologinio smurtą vartojimą sutuoktinės atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog santuoka iširo dėl ieškovo B. M. kaltės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė paliko šeimą ir nepaisė savo kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpino sutuoktiniu ir tokiu būdu pažeidė pamatinius darnios šeimos instituto principus. Atsakovė kategoriškai nepripažino, kad jos elgesys kaip nors galėjo sąlygoti santuokos iširimą. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, tai yra nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl sutuoktinės D. M. kaltės, todėl šie ieškovo argumentai atmestini. Vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų buvusi kalta dėl jų santuokos iširimo.

Dėl neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismui pripažinus, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų, sutuoktinio vartoto fizinio ir psichologinio smurto prieš ja ir jos nepilnametį sūnų, atsakovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Tai turėjo didelės įtakos nepataisomam atsakovės sveikatos sutrikimui ir psichinei būklei. Dėl to, ieškovas privalo atlyginti už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, t y. kompensuoti visas neturtinės žalos pasekmes. Neturtinę žalą įvertina 4000,00 Eur, kurią prašo priteisti iš ieškovo.

2014-05-17 Darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog D. M. nuo 2014-05-09 iki 2037-11-30 dėl ligos arba būklės nustatytas trisdešimt penkių procentų darbingumo lygis (t. 1, b. l. 117).

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad sutuoktinio veika, priežastiniu ryšiu būtų įtakoję atsakovės ligą arba būklę ir atsakovė D. M. būtų netekusi nurodyto darbingumo.

Akivaizdu, kad aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės (ieškovo dažnas konfliktų kėlimas šeimoje, kurių metu atsakovė buvo užgauliojama, žeminama; atsakovės atžvilgiu naudotas fizinis bei psichologinis smurtas) neabejotinai lėmė atsakovės emocinį ir fizinį skausmą bei pažeminimą, nuolatinę įtampą ir nesaugumą. Atsižvelgtina į tai, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu smurtavo vartojo labai ilgą laiką (nuo 2005 metų) su iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis kitiems šeimos nariams, atsakovė ilgai toleravo tokį neigiamą sutuoktinio elgesį, tikėdama išsaugoti šeimą, todėl pripažintina, jog atsakovė neigiamas pasekmes patyrė pakankamai ilgą laiką, ir šis kriterijus yra svarbus neturtinės žalos dydžio nustatymui. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, į tai, kad šalims buvo antra santuoka, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1000,00 Eur.

Dėl pavardžių.

Ieškovas prieštarauja prieš atsakovės pasirinkimą pasilikti santuokinę pavardę ir pageidauja, kad atsakovė pasiliktų ikisantuokinę pavardę ,,S“. Šį reikalavimą ieškovas argumentavo vidiniais savo gyvenimiškais principais.

Atsakovė D. M. teismo posėdžio metu nesutiko su šiuo ieškovo reikalavimu, argumentuojant nepatogumais atliekant pavardės keitimo procedūras bei dėl to sąlygojančias pinigines išlaidas.

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo B. M. kaltės, šį ieškinio reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą (CK 3.69 str. 2 d.) atsakovei paliekant santuokinę pavardę ,,M“.

Dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms ir teisinėms pasekmėms atsiradimo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo B. M. ir D. M. turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 metų birželio mėnesio 17 dienos, tai yra datos, kai atsakovė D. M. pradėjo gyventi atskirai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Įstatyme yra įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o anksčiau, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Tokiu atveju turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, taip pat ir iš sutuoktinių sudaromų sandorių kylančioms prievolėms.

Nagrinėjamu atveju, teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovo B. M. kaltės, atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas nustatyti jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe į atsakovės dispozicijoje esantį 64 337,93 Eur vertės turtą bei 27 624,23 Eur pinigines lėšas, turėtas kredito įstaigose AB SEB, Swedbank AB.

Šių ieškinio reikalavimų pagrindimui ieškovas nurodė, kad nuo gyvenimo skyrium momento, tai yra 2017 m. birželio mėnesio, atsakovė disponavo piniginėmis lėšomis kredito įstaigose, o būtent 466,99 Eur Swedbank AB ir 27157,24 Eur AB SEB banke, todėl nurodytos piniginės lėšos - 27624,23 Eur, esančios kredito įstaigose - taip pat įtrauktinos į dalintino turto balansą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. M. ir trečiasis asmuo L. S. teismui paaiškino, jog atsakovė D. M. išėjus iš namų ir persikėlus gyventi į Londoną, turėjo papildomų išlaidų būsto nuomai, pragyvenimo išlaidoms, medikamentams, transportui ir kitoms išlaidoms. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šios civilinės bylos iškėlimo metu, atsakovės D. M. bankinėse sąskaitose (AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos sk., Dankse Bank A/S Lietuvos filialas, Swedbank AB) ieškovo nurodytų piniginių lėšų nebuvo (t. 2, b. l. 154-169). Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo nurodytos pinigų sumos būtų nuslėptos ir tyčia neįtrauktos į dalintino turto balansą.

Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą.

Šioje nagrinėjamoje byloje, nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad atsakovė dėl pastovaus sutuoktinio smurto vartojimo buvo priversta išeiti iš savo namų ir atskirai nuomotis butą. Šios aplinkybės sąlygojo tai, kad atsakovė patyrė išlaidų dėl būsto nuomos ir kita. Pažymėtina, jog atsakovei nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, atsakovei nustatytos didelės sveikatos problemos. Šios aplinkybės sąlygoja tai, kad atsakovei buvo ir yra sunkiau susirasti darbą bei užsidirbti lėšų pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimai atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teises į atsakovės dispozicijoje esantį 64 337,93 Eur vertės turtą bei pinigines lėšas, turėtas kredito įstaigose AB SEB, Swedbank AB, atmestini, kadangi byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad šis turtas ir šios lėšos yra išlikusios.

Dėl pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe į 3 822,50 Eur vertės ieškovui netenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte (CK 3.123 straipsnio 3 dalis).

Šių ieškinio reikalavimų pagrindimui ieškovas nurodė, kad atsakovė 2017 metų pavasarį sąmoningai, ieškovui nežinant sumažino dalintino turto vertę, tai yra už 2 900,00 eurų ir be ieškovo sutikimo pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė D. M. paaiškino, jog gyvenat kartu su sutuoktiniu buvo įgiję automobilį ,,Peugeot 207“, kurį bendru su sutuoktiniu sutarimu pardavė 2017 m. kovo 4 d. Automobilį parduoti nusprendė dėl to, jog šeimai užteko vieno automobilio, o pastarasis dažnai gesdavo. Atsakovės D. M. paaiškinimus patvirtino trečiasis asmuo L. S..

Teismas vertindamas aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog sutuoktiniams priklausęs automobilis ,,Peugeot 207“ buvo parduotas 2017-03-04 šalims gyvenant kartu. Byloje ieškovas nepateikė, jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad nurodytas automobilis buvo parduotas be jo žinios, bei tai, kad pardavus šį turtą už 2900 Eur sumą, šias lėšas atsakovė būtų paslėpusi nuo dalintino turto balanso. Be to, nurodytas automobilis buvo parduotas 2017 m. kovo 4 d., kai civilinė byla buvo iškelta tik 2019-02-21, tai yra šeimos turtas buvo realizuotas praėjus CK 3.123 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui.

Dėl pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe į 17 616,17 Eur piniginės lėšas ieškovo investuotos L. S. mokslui švietimo įstaigoje London City University.

Šių ieškinio reikalavimų pagrindimui ieškovas nurodė, kad atsakovės sūnaus mokslams Harvordo universitete ieškovas išleido 17 616,17 Eur. Tokia ieškovo investicija į ateitį, priešinga vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos, kuri buvo nutraukta 1998-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, turtinėms teisėms ir interesams, įskaitytina į dalintino turto balansą, kaip kompensacija atsakovei už negaunamą kilnojamojo turto, kurį aprašė antstolė dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsakovė D. M. paaiškino, jog sūnaus santykiai su B. M. buvo geri, ieškovas savo valia rėmė sūnaus studijas užsienyje, jokio susitarimo ar pretenzijų, kad sūnus ar atsakovė D. M. privalės grąžinti kokius tai pinigus ieškovui, nebuvo nei kalbos. Pažymėjo, jog sūnus studijoms Londone pasiėmė studijų paskolą, studijuodamas dirbo, todėl pats save išlaikė ir papildomo rėmimo sūnui nereikėjo. Sūnui švenčių progoms (gimimo dienos, Kalėdų ir k.t. ) buvo siunčiami pinigai nusipirkti sau dovaną. Be to, buvo siunčiami pinigai, jog sūnus Londone nupirktų M šeimai reikalingų prekių.

Trečiasis asmuo L. S. paaiškino, jog mokslams Londone esančiame universitete gavo 28800 svarų paskolą bei įsidarbino, todėl pats save išsilaikė ir papildomo išlaikymo neprašė. Pinigus mama ir B. M. siuntė dovanų įsigijimui (gimtadieniui, Kalėdoms), taip pat siuntė pinigus prašydami nupirkti patiems reikiamų prekių. B. M. neskolino L. S. pinigų ir niekada anksčiau nereikalavo jų grąžinti.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog L. S. 2014-03-26 buvo suteikta 28800 svarų paskola, be to L. S. 2012 – 2018 metais dirbo įvairiose bendrovėse Londone (t. 2, b. l. 83-99).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog sutuoktinių patirtos išlaidos nėra laikomos bendru turtu ir nėra dalijamos (2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl pripažinimo atsakovei nuosavybės teises į 15 275,03 Eur nesumokėto kredito dalį pagal 2008-04-09 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku bei reikalavimo priteisti iš atsakovės D. M. ieškovui B. M. 5061,20 Eur sumokėtų lėšų vykdant įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008-04-09 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Šių ieškinio reikalavimų pagrindimui ieškovas nurodė, kad nuo 2017-08-09 iki 2019-07-18 ieškovas bankui sumokėjo 10122,39 Eur kredito ir palūkanų - vidutiniškai po 421,76 Eur kas mėnesį, tuo tarpu atsakovė jam ir kredito įstaigai nesumokėjo nė cento, todėl ieškovas prašo regreso tvarka priteisti iš bendraskolės, tai yra iš atsakovės ½ dalį sumokėto kredito sutarties mokesčių - 5 061,20 Eur.

Pažymėtina, jog bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), todėl iki santuokos nutraukimo sutuoktinių vykdytos kreditorinės prievolės laikytinos bendromis solidariosiomis prievolėmis, todėl ieškovo reikalavimai iš atsakovės atlyginti jo sumoktą paskolos dalį kreditoriui atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl turto padalinimo.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007).

Teismo posėdžio metu atsakovė D. M. atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl santuokos metu įgyto turto, tai yra garažo, automobilio Opel Insigia bei santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų (baldų, buitinės technikos ir k. t.) dalinimo, atsakovė sutiko, jog šis turtas būtų priteistas ieškovui, atsakovė už ieškovui atitenkantį šį turtą jokios kompensacijos neprašo. Be to, atsakovė D. M. teismo posėdžio metu keisdama priešieškinio reikalavimus prašė santuokos metu įsigytą žemės sklypą ir butą dalinti per pusę, tai yra po ½ dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nekilo ginčo, jog garažas, automobilis Opel Insigia bei santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai išlikę sutuoktiniu bute būtų priteisti ieškovei, todėl šis turtas priteistas ieškovui, atsakovei neišmokant kompensacijos už ieškovui atitenkantį visą šį turtą.

Atsižvelgiant į tai, jog 2019-11-15 teismo posėdžio metu atsakovas B. M. sutiko su atsakovės poziciją, kad santuokos metu įgytas žemės sklypas ir butas būtų padalintas po ½ dalį ir kad šalys vėliau šį turtą galėtų realizuoti, todėl teismas patvirtina, tokią šalių poziciją dėl šio nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Teismas pripažįsta, kad šis turto padalinimo būdas natūra geriausiai atitinka šalių interesus, nes byloje nepateikta duomenų, jog įsiteisėjus teismo sprendimui šalys turėtų galimybę atsiskaityti viena su kita sumokant kompensaciją už atitenkančią kito sutuoktinio turto dalį.

Dėl kreditorinių prievolių.

B. M. ir D. M. turi bendrą dalintiną įsipareigojimą AB SEB bankui, kadangi santuokos metu sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2008-04-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos reikmėms. Prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidarių skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (CK 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str.), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės atsakomybė pagal kredito sutartį yra solidari, todėl nesant AB SEB banko, kaip ieškovo ir atsakovės kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal Kredito sutartį negali būti modifikuojamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė D. M. pateiktais rašytiniais dokumentais pagrindė 3050 Eur teisinių atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 45, 106, 107, 131, 128-129,132, 133, t. 2, b. l. 108-110). Pažymėtina, jog ieškovas tris kartus byloje tikslinto pareikšto ieškinio reikalavimus, dėl ko atsakovė tris kartus teikė atsiliepimus į patikslintus priešieškinius. Tesimo posėdis 2020-06-17 buvo atidėtas, kadangi teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė patikslintą ieškinį, pažymėtina, jog toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau ir teismas galėjo jį išspręsti neatidėdamas teismo posėdžio (t. 3, b. l. 5-6). Teismo posėdis 2020-01-29 buvo atidėtas dėl ieškovo atstovo prašymo teismo posėdžio metu išsireikalauti papildomus įrodymus, pažymėtina, jog toks prašymas taip pat galėjo būti pateiktas anksčiau ir teismas galėjo jį išspręsti neatidėdamas teismo posėdžio (t. 2, b. l. 147-148). Aukščiau nurodytų teismo posėdžių metu dalyvavo atsakovės atstovė, tačiau bylos nagrinėjimas realiai nevyko, nebuvo apklausinėjamos šalys, liudytojai, teikiami nauji įrodymai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovo atstovavo elgesys nebuvo nukreiptas į greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovė patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Vertinant patenkintų ieškovo ir atsakovės reikalavimų apimtis, atsižvelgtina į tai, kad teismas tenkino atsakovės neturtinio pobūdžio priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagrindu, iš dalies tenkino priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo bei tenkino patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl turto padalinimo bei kreditorinių prievolių paskirstymo. Ieškovo B. M. ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindų bei sutuoktinės pavardės nustatymo po santuokos nutraukimo buvo atmesti, ieškinio reikalavimas dėl turto padalinimo bei prievolių paskirstymo buvo taip pat atmesti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinio reikalavimai dėl kurių kilo ginčas bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo atmesti, o atsakovės priešieškinio reikalavimai iš dalies buvo patenkinti, todėl teismas paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgia į proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų apimtis, ginčo pobūdį, šalių elgesį viena kitos atžvilgiu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsakovei priteisia iš ieškovo 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2019 m. liepos 26 d. teismas nutartimi atidėjo atsakovei D. M., 1311,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, teikiant priešieškinį byloje iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo B. M. ieškinio reikalavimai iš esmės buvo atmesti, todėl ieškovas B. M. įpareigotinas sumokėti valstybei atidėtą 1311,00 Eur dydžio žyminį mokestį už pateiktą priešieškinį.

Iš ieškovo taip pat priteistina 12,36 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokinė pavardė „S“) ir B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo B. M., kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. M. palikti pavardę „M“, B. M. palikti pavardę „M“.

Priteisti iš B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur neturtinės žalos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovui B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei automobilį Opel Insignia, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovui B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį 198/1294 dalis žemės sklypo, unikalius numeris (duomenys neskelbtini) ir butą/patalpą, unikalius numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2008-04-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su jos pakitimais ir papildymais) pripažinti solidaria D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmestini.

Priteisti iš ieškovo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1311,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 12,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas