- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- A2-2416-262/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- M. A. Š., D. R.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko (atsakovo) E. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui E. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys M. A. Š. ir D. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Skolininkas (atsakovas) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą kuriuo prašė: atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010 dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjų A. M. ir A. K. prašymą vykdymo procese pakeisti išieškotoją; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patenkino pareiškėjų A. M. ir A. K. prašymą pakeisti išieškotoją ir išduoti išieškotojams vykdomuosius raštus pagal pateiktą 2016-07-13 reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Teismas pakeitė išieškotoją A. K. vykdymo procese, pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3151-553/2010 dėl 108 607,51 EUR, išieškotoju A. M. 57 924 EUR sumai. Pareiškėjams buvo išduoti vykdomieji raštai - pareiškėjui A. M. 57 924 EUR sumai ir pareiškėjui A. K. 50 683,50 EUR ir 2 534,17 EUR bylinėjimosi išlaidų sumai. Procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu. Teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį grindė CPK 596 str. 1 d. Tačiau šios normos pagrindu teismas pakeisti išieškotoją gali tik vykdymo procese. Neprasidėjus vykdymo procesui, nėra ir išieškotojo, kurį galėtų pakeisti teismas. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog išieškotojas keičiamas vykdymo procese. Pareiškėjai A. M. ir A. K. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog vykdymo procesas prasidėjo (vykdomasis raštas pateiktas vykdyti). Priešingai, pareiškėjai patys pripažįsta, kad vykdomasis raštas Nr. 2-3151-553/2010 vykdymui nepateiktas, t.y. vykdymo procesas neprasidėjęs. Neprasidėjus išieškojimui, t.y. nepateikus vykdymui vykdomojo rašto, teismas neturėjo teisės LR CPK 596 str. 1 d. pagrindu pakeisti išieškotoją. Tą padaręs, teismas padarė aiškią LR CPK 596 str. 1 d. išdėstytos teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį. Tai sudaro LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytą pagrindą atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
Išieškotojai A. K. ir A. M. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdymo proceso pradžia pagal LR CPK 596 str. nesietina su vykdomojo rašto pateikimo antstoliui faktu, o išieškotojo pakeitimas pagal LR CPK 596 str. galimas iki vykdomosios bylos iškėlimo ir po jos, nes vykdomojo rašto išdavimas jau yra vykdymo proceso sudėtine dalimi. Kitokių procesinių teisės normų dėl išieškotojo pakeitimo tiesiog nėra, o vykdomojo rašto pateikimas antstoliui negali būti laikomas pareiga, nes toks procesinių teisės normų aiškinimas transformuotų išieškotojo teisę į pareigą (LR CPK 639 str. 9d.). LR CPK 640 str. nenumato, išieškotojui pareigos perleidžiant teises į skolininką pirmiau pateikti vykdomąjį raštą antstoliui. Taigi, teismas jokios teisės normos taikymo klaidos nepadarė, todėl pareiškimas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas.
Prašymas netenkinamas.
Skolininkas nepagrįstai nurodo, kad teismas negalėjo pakeisti išieškotojo vykdymo procese, nes ieškovas A. K. nebuvo užvedęs vykdomosios bylos.
CK 48 str. įgalina procesinį teisių perėmimą bet kurioje proceso stadijoje. Todėl, teismas pakeisdamas išieškotoją vykdomajame procese jokių teisės normų nepažeidė.
Sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja (281 str.). Sprendimas šioje byloje turi būti vykdomas, nes yra įsiteisėjęs. LR CPK 18 str. nustato, kad „Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
CPK 588 str. nustato, kad: „Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai“.
Taigi, minėtos normos nenustato, kad vykdytini yra tik tie sprendimai, kurių vykdymas yra perduotas antstoliui, tačiau įtvirtina, kad įsiteisėję sprendimai vykdytini privalomai. Tai reiškia, kad pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu teismo sprendimas yra vykdytinas nuo įsiteisėjimo.
CPK 596 str. neriboja suinteresuoto asmens teisės dėl teisių perėmimo kreiptis tiesiai į teismą (būtent tokią teisę minėta norma įtvirtina) ir jokia teisės norma neįtvirtina pareigos išieškotojui prieš perleidžiant teises kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo įvykdymo pateikiant vykdomąjį raštą.
Aiškinant priešingai t. y., kad teisių perėmimas vykdomajame procese galimas tik pradėjus vykdomąją bylą reikštų, kad teismas negalėtų pakeisti išieškotojo vykdomajame procese išieškotojo teisių paveldėjimo atveju (išieškotojo mirties atveju), kai palikėjas nėra pateikęs vykdomojo rašto antstoliui. Pažymėtina, kad teisių perėmimas bet kurioje bylos stadijoje tiek paveldėjimo, tiek reikalavimo perleidimo atveju įtvirtintas toje pačioje procesinėje teisės normoje, t.y. CPK 48 str.
Netinkamą šalį tinkama teismas gali pakeisti bylos nagrinėjimo metu LR CPK 45 str. pagrindu, tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui šalies pasikeitimas minėtu CPK pagrindu negalimas, nes bylos nagrinėjimo stadijoje nėra išieškotojo ir skolininko, t.y. vykdymo proceso šalies.
Šių nurodytų teisės normų sisteminis aiškinimas patvirtina, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo galimas išieškotojo teisių perleidimas (pagal sutartį arba įstatymą LR CK 48 str. pagrindu), įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas ir išieškotojo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą pasikeitimas atliekamas jau sprendimo vykdymo procese, nes po sprendimo įsiteisėjimo iki vykdomojo rašto išdavimo jokios bylos stadijos LR CPK nenumato.
Taigi, vykdymo proceso pradžia pagal LR CPK 596 str. nesietina su vykdomojo rašto pateikimo antstoliui faktu, o išieškotojo pakeitimas pagal LR CPK 596 str. galimas iki vykdomosios bylos iškėlimo ir po jos, nes vykdomojo rašto išdavimas jau yra vykdymo proceso sudėtine dalimi. Kitokių procesinių teisės normų dėl išieškotojo pakeitimo nėra, o vykdomojo rašto pateikimas antstoliui negali būti laikomas pareiga, nes toks procesinių teisės normų aiškinimas transformuotų išieškotojo teisę į pareigą (LR CPK 639 str. 9d.). LR CPK 640 str. nenumato, išieškotojui pareigos perleidžiant teises į skolininką pirmiau pateikti vykdomąjį raštą antstoliui.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkintas, nes teismas 2016-09-29 nutartimi neužbaigė nagrinėti ginčo iš esmės. Šioje byloje ginčas iš esmės užbaigtas nagrinėti 2012-04-27, kai įsiteisėjo teismo sprendimas. Nutartimi dėl išieškotojo pakeitimo ginčas iš esmės nesprendžiamas, nes jis jau yra išspręstas. CPK 365 str. nenumato galimybės atnaujinti proceso dėl nutarties, kuria išsprendžiamas teisių perėmimas po sprendimo byloje įsiteisėjimo, nes procesas gali būti atnaujintas tik dėl bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Jokia savarankiška byla dėl išieškotojo pakeitimo nebuvo užvesta. Taigi, dėl nutarčių (taip nurodoma skolininko prašyme) proceso atnaujinimas negalimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Netenkinti skolininko (atsakovo) E. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010 dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.