Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-20 · Byla Nr. TS-75-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
TS-75-486/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Nuteistasis
T. S.
Kategorijos
NuorašasTS-75-486/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. S. (toliau – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 09 d. nutarimo Nr. 59-145 netaikyti T. S., gim., lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų komisija 2017 m. rugpjūčio 09 d. priėmė nutarimą Nr. 59-145 netaikyti lygtinio paleidimo T. S., gim. pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimą grindžia tuo, kad T. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nutarime nurodo, kad T. S. lygtiniam paleidimui pristatomas antrą kartą. Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu 16 metų. Asmuo anksčiau teistas 12 kartų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Anksčiau 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistojo nusikaltimams yra būdingas modelis. Asmens teigimu, nusikaltimo neplanavo, nusikalto spontaniškai su bendrininkais. T. S. pripažįsta problemą dėl draugų įtakos, kad pasirenka netinkamą kompaniją, kuri įtraukia į nusikalstamą veiklą. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė su bendrininkais. Pats asmuo neigia narkotikų vartojimą. Pasak jo, yra bandęs rūkyti marihuanos pirmos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų Vilniaus pataisos namuose neužfiksuota. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra sietinas su narkotinių medžiagų disponavimu ar vartojimu. Asmens byloje yra nukentėjusiojo parodymai, kad asmuo nusikaltimo darymo metu „buvo girtas ir nekontroliavo savęs“. Asmuo pripažįsta, kad vienas iš ankstesnių nusikaltimų padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau neigia žalingą alkoholio vartojimą, sako, kad išgeria saikingai, jo organizmas prastai toleruoja alkoholį. Vilniaus pataisos namuose nėra fiksuota alkoholio vartojimo faktų. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs ir kiti žmonės, geba adaptuoti savo bendravimą prie įvairių socialinių situacijų. Pataisos namuose nesiekia artimų pažinčių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, išsako lūkesčius atsiriboti nuo jų ir laisvėje. T. S. savęs vertinimas pažemintas, jis linkęs vengti atsakomybės už save, savo elgesį, negeba prosocialiai tenkinti savo norų, poreikių, brandžiai rūpintis savimi. Prastas savęs saviveiksmingumas, savivertę, savo galios jausmą palaiko per prisitaikančio, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimo slopinimą, sunkumų išveikimą betarpišku, malonumus tenkinančiu, asocialiu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, sunkumų neigimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika. Asmens tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys. Tačiau nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekimu agresyviai kitus kontroliuoti. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, problemų sprendimo, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių. Turi sunkumų identifikuoti kylančias problemas, nevertina savo neteisėto elgesio kaip nusikalstamo, linkęs sumenkinti problematiką, pateisinti jį, atsakomybes perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Problemos sprendimas dažniausiai paremtas rigidiška taktika - betarpiškais poelgiais, siekiant malonumo patenkinimo, įsivelti į problemas. Ribotas kitų žmonių požiūrio supratimas, klaidingai interpretuoja kitų žmonių situacijos vertinimus, dėl jo neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Nuteistasis išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos matymą, gyvenimo suvokimą, norą daugiau nebenusikalsti, tačiau jo samprotavimai, iškelti tikslai - pakeisti visą gyvenimo būdą - yra labai abstraktūs, deklaratyvūs, sunkiai konkretizuojami ir įgyvendinami. Mąstymo, požiūrio ir elgesio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti, pripažinti kylančias problemas, impulsyvūs jų problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Nuteistasis neigia palaikantis bei vadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau linkęs teisinti, minimizuoti savo nusikalstamą elgesį, jį suvokia kaip neteisingai įvertintą, labiau akcentuoja savo paties dėl nusikaltimo patirtą žalą.

Diskriminacinių nuostatų neišreiškia, su priežiūros sąlygomis taikosi, adaptacijos Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu jam skirtas žodinis įspėjimas už lokalizacijos pažeidimą, vėliau nefiksuota konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais ar didesnių tvarkos pažeidimų atvejų. Supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pats dar nelinkęs šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Nusikalstamą elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Šiuo metu T. S. deklaratyviai prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, išsako kaitos poreikį, tačiau jo poreikiui keistis ir daugiau nebenusikalsti įtaką daro jam reikšmingas jo įkalinimo faktas bei noras greičiau palikti laisvės atėmimo vietą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: lanko Psichologinės tarnybos užsiėmimus, skaito periodinę spaudą, žiūri T. B. atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą; baustas nebuvo. Šiuo metu asmuo galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis skatintas 1 kartą Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2016-09-19 pailgintas pasimatymo laikas. Nuo 2016 lapkričio 16 dienos asmuo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. T. S. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, pozityvaus užimtumo programose. Išklausė „Agresijos ir autoagresijos“ psichoedukacinę programą, lanko psichologinės tarnybos elgesio korekcijos „Tik tu ir aš“ užsiėmimus, savanoriškai išklausė užsiėmimus dėl psichiką veikiančių medžiagų daromos žalos „Įžanginėje grupėje“.

Asmuo yra pagrindinio išsilavinimo, vidurinės mokyklos nebaigė. Nuo 2008 metų socialiai drausto darbo nedirbo. Profesijos neįgijo. Motyvacija darbui nepastovi. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, pašalpų ir išmokų prašymų asmuo pataisos namų administracijai neteikia, materialiai remia artimieji ir draugai. Vilniaus pataisos namai neturi vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo. T. S. socialiniai ryšiai išliko, bendrauja su šeimos nariais, ateityje planuoja gyventi kartu su sugyventine, lygtinio paleidimo atveju ketina apsistoti pas motiną. 2017 m. gegužės mėnesį sudarė santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 96 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balai, dinaminiai - 51 balas. Rizika sumažėjo trimis balais Atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, bausmės vykdymo metu pažeistas sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių laisvėje - netinkamos kompanijos pasirinkimą, kuri įtraukia į nusikalstamą veiklą, emocinės gerovės problemas - jausmų slopinimą, sunkumų neigimą, galios jausmo palaikymą asocialia veikla, kurios galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika, į mąstymo, požiūrio ir elgesio lankstumo stoką, sunkumus atpažinti, pripažinti kylančias problemas, impulsyvius jų problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, kuris daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką, nuteistojo mąstymą - polinkį minimizuoti savo nusikalstamą elgesį, į tai, kad pataisos namuose neskatintas, nesimoko, nedirba, į kintančią darbinę motyvaciją, darbinės patirties laisvėje nebuvimą, mažą darbinę patirtį laisvėje, motyvacijos keistis stoką bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo skundas dėl minėto 2017 m. rugpjūčio 09 d. Komisijos nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, nekorektiškas, neargumentuotas. Nurodė, kad visą kalinimo laikotarpį jis stengėsi vykdyti jam teikiamas rekomendacijas, išmoko pripažinti savo kaltę, suvokė, kad pasirinkta bloga kompanija darė jam neigiamą įtaką. Išmoko kritiškai vertinti savo elgesį. Skunde nurodė, kad Komisija, remdamasi jo praeities teistumais, gyvenimo stiliumi laisvėje – netinkamos kompanijos pasirinkimu, pakartotinio nusikalstamumo rizika, padarė išvadą, kad jis būdamas laisvėje nesilaikys įstatymų ir vėl nenusikals. Komisija, nutardama netaikyti lygtinio paleidimo dėl ankstesnių jo teistumų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Mano, kad netaikydama lygtinio paleidimo, Komisija pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos Konstituciją, tačiau ir tarptautinius susitarimus. Jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą – yra atlikęs vieną trečdalį paskirtos bausmės. Prašo panaikinti Komisijos nutarimą, taikant jam lygtinį paleidimą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Susipažinus su T. S. asmens bylos medžiaga nustatyta, kad jis šiuo metu atlieka bausmę pagal 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam už LR BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia 2016-02-04. Bausmės vykdymo pabaiga 2019-02-04. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017-02-04. Neatliktos bausmės dalis 2017-08-02 buvo 1 metai 6 mėnesiai 2 dienos.

Pažymėtina, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymui turi atitikti visų privalomų LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų visumą, o ne tik tam tikras iš jų pasirinktinai. T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, todėl jo lygtiniam paleidimui taikyti turi būti nustatyta šių keturių sąlygų visuma: 1) jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2) yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, 3) yra jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, 4) šiai dienai yra atlikęs ne mažiau kaip 1/3 paskirtos bausmės.

Atsižvelgtina į tai, kad T. S. priklauso vidutinei rizikos grupei, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama 96 balais, nuo praeito svarstymo rizika sumažėjo nežymiai, tik 3 balais. Dėl aukščiau išdėstyto, pritartina Komisijos išvadai, kad vis dar egzistuoja viena neįvykdyta LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje reglamentuota sąlyga – manymas, kad T. S. toliau nesilaikys įstatymų ir nusikals. Tą iš esmės patvirtina nežymi nuteistojo pažanga, be to vis dar egzistuoja polinkis minimizuoti savo nusikalstamą elgesį, kurį suvokia kaip neteisingai įvertintą, labiau akcentuoja savo paties dėl nusikaltimo patirtą žalą, pataisos namuose neskatintas, nesimoko, nedirba, vien tą aplinkybę, jog nesenai susituokė nesudaro galimybės daryti kitokių išvadų.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padaryta nusikalstama veika (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į dar didelę likusios neatliktos bausmės dalį, Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis T. S. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad šiuo metu negalima padaryti neabejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukščiau paminėtos aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog T. S. būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

Remdamasis išdėstytu teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 09 d. nutarimas Nr. 59-145 netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo T. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

N. T. Staivos skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 09 d. nutarimo Nr. 59-145 netaikyti T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 09 d. nutarimą Nr. 59-145.

Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski