Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo N. R., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, neregistruoto darbo biržoje, 8 klasių išsilavinimo, neteisto, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 147 str. l d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. R. įtariamas tuo, kad 2006 m. lapkričio mėnesį, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. K., B. V., A. D., A. B., E. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais, Biržų rajone Pagervės kaime, turėdamas tikslą parduoti nukentėjusiąją A. G. prostitucijos tikslais, bei pelnytis iš jos prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusios A. G. pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, taip pat apgaule - melagingai žadėdamas gerai apmokamą darbą, užverbavo nukentėjusiąją A. G. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti valytoja, po to 2006 m. lapkričio 23 d. išgabeno A. G. į Jungtinę Karalystę ir ją perdavė albanų tautybės asmenims, kur A. G. atsisakius dirbti prostitute, ji pabėgo nuo šių asmenų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis N. R. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. spalio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi N. R. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Skunde neigiamas suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p,, buvimas, nurodant, kad nutartyje nurodytos aplinkybės - nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriami BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių" sąvokai, turėtų būti susiejama su kitomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtintos „Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalga".).

N. R. neigia ir kito suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 3 p., buvimą. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtinta Teismų praktikos, skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalga, pagal kurią BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė - suėmimas ar termino pratęsimas galimas tada, kai įtariamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Šias aplinkybes gali pasitvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veikos, o taip pat įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Suimtasis skunde pažymi, kad jis nėra teistas nei Lietuvoje, nei užsienyje, nėra baustas administracine tvarka. Nusikaltimas, kuriuo jis yra įtariamas, padarytas 2006 metų lapkričio mėnesį, o ikiteisminis tyrimas yra pradėtas tik 2008 metais. Šioje byloje buvo apklaustas liudytoju, o, pareiškus įtarimą, nuosekliai papasakojo visas jam žinomas aplinkybes apie tai, kaip pati nukentėjusioji išvyko kartu su A. B. į užsienį. Nieko neslėpė ir tyrimui netrukdė. Suimtasis atkreipia dėmesį į tai, kad tiek jam būnant užsienyje, tiek sugrįžus į Lietuvą, nukentėjusioji ne kartą lankėsi pas jo motiną, prašydama pinigų dėl minėtos veikos, nors jis buvo byloje tik liudytojas. Pinigų jai nedavė, todėl byloje tapo įtariamuoju. Šiuo metu motina yra mirusi, todėl minėtus faktus gali paliudyti sesuo R. R., gyv. Medeikių km., Biržų rajone. Įtariamasis mano, kad nukentėjusioji nori pasipelnyti iš jo, nors jis niekaip su nusikaltimu nėra susijęs. Teigia, kad pareiškėja yra laisvo elgesio mergina, o jis yra doras ir nelinkęs nusikalsti.

Skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą", kuriame nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimą ar pratęsdami suėmimo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d. nuostatą, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas ar tęsiamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė įtariamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas N. R. buvo paskirta pagrįstai.

Įtariamasis tvirtina esantis nekaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę suėmimą. Peržiūrėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių N. R. įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu - tai duomenys, esantys nukentėjusiosios A. G., liudytojų L. M., R. P., B. G. parodymuose, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

N. R. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 str. l d., padarymo, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta griežta – iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnis 8 dalis). Pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – tai įtariamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos aplinkybės. Nors, kaip nurodoma skunde, N. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvu, pragyvenimui užsidirba, dirbdamas pagal verslo liudijimą miško darbus bei kitus atsitiktinius darbus, tačiau šias aplinkybes akivaizdžiai nusveria, kaltinimo sunkumas ir BK 147 str. l d. sankcijoje numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktu, šių aplinkybių pakanka skirti suėmimui. Be to, įtariamasis yra tokio amžiaus, kai artimas ryšys su tėvu nėra labai svarbus, o savo šeimos nėra sukūręs. Pragyvenimo šaltinis – miško valymas ir kirtimas - nėra nuolatinio pobūdžio, nes verslo liudijimas tęsiamas kiekvieną mėnesį. Nevedęs, tačiau kaip nurodė posėdžio dėl kardomosios priemonės skyrimo metu, turi sūnų, kuris gyvena Anglijoje, šioje šalyje yra dirbęs, taigi, nėra abejonių, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.

Tačiau apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai skyrė suėmimą įtariamajam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, yra visiškai pagrįstas. Šiuo pagrindu kardomoji priemonė - suėmimas galimas tada, kai įtariamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Šias aplinkybes gali pasitvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veikos, o taip pat įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Iš pateiktos teismui ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nusikalstama veika padaryta 2006 metais, įtariamasis N. R. nei iki šios veikos padarymo, nei po jos teistas nebuvo, duomenų, kad jis galėtų gyventi iš nusikalstamos veikos byloje nėra, turi legalų pragyvenimo šaltinį, administracine tvarka nebaustas. Minėtos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl šis pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienai šiame įstatyme nurodytai aplinkybei.

Kaip ir nurodoma skunde, taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau be analizuojamos teisės suvaržymo šioje byloje nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Suimtasis teigia, kad dėl jo suėmimo artimi žmonės - tėvas ir sesuo, auginanti du mažamečius vaikus bei jo paties mažametis išlaikytinis – neteks jo teikiamos materialinės paramos ar pagalbos dirbant ūkio darbus. Tačiau, pažymėtina tai, kad noras padėti artimiesiems, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamas kaip išimtinai prioritetinis ir sąlygojantis įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog įtariamojo N. R. teisės suvaržytos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Kardomosios priemonės keitimo klausimas sprendžiamas BPK 139 str. numatyta tvarka, t.y. kardomąją priemonę, pasikeitus bylos aplinkybėms, kai BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti švelnesne kardomąja priemone, keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas.

Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Įtariamojo N. R. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.