Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-113-356/2022 pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir kitų susijusių reikalavimų; suinteresuotas asmuo G. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. S. pareiškimu prašė: panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jai neterminuotai apribotą motinos valdžią nepilnamečio sūnaus R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; panaikinti šiuo sprendimu R. M. nustatytą nuolatinę globą ir nustatyti jo nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja.

Faktines aplinkybes ir įrodymus pareiškėja nurodė pareiškime, prašė pareiškimą tenkinti, kartu su atstovu paaiškino, kad po teismo sprendimo, kuriuo motinos valdžia sūnaus R. atžvilgiu apribota neterminuotai, priėmimo (duomenys neskelbtini) m. ji iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, beveik vienerius metus nebevartoja alkoholio, atsižvelgdama į savo sveikatos būklę dirba, todėl nuolat gauna pajamų, iš kurių dalis atskaičiuojama vaiko išlaikymo skolai ir einamiesiems mokėjimams dengti, nuomojasi pakankamo dydžio gyvenamąjį būstą vaikui kartu su ja ir jos sutuoktiniu gyventi. Su vaiku nuolat bendrauja, vaikas svečiuojasi pas ją, t.t., leidus rūpintojai, ir su nakvyne, sūnus nori kartu gyventi. Pateikti įrodymų, kad yra užsikodavusi nuo priklausomybės alkoholiui, ar kad nuolat (duomenys neskelbtini) susirinkimus pateikti negali. Tuo atveju, jeigu ji gydytųsi gydymo įstaigoje, negalėtų dirbti, negautų darbinių pajamų, o jai yra svarbu gauti pajamų, nes kartu su sutuoktiniu bandytų gauti paskolą nuosavam gyvenamajam būstui įsigyti, šiuo metu už nuomojamą būstą tenka labai brangiai mokėti. Neneigia, kad kartais jos sutuoktinis vartoja alkoholinius gėrimus, kad ji pati ne kartą ilgesnį laiką nevartodavo alkoholio, tačiau vėl imdavo vartoti. Tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo panaikinti taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą, mano, kad galima būtų spręsti dėl laikino apribojimo, nes bet kuriuo atveju pareiškėja visomis išgalėmis sieks susigrąžinti sūnų.

Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, bylą nagrinėjant iš esmės paaiškino, kad ji yra pareiškėjos sesuo, tačiau mano, kad vaiko, kuris vaikystėje jau yra patyręs skaudžių išgyvenimų dėl motinos girtavimo, interesas turėti tinkamas gyvenimo sąlygas yra svarbesnis, todėl dėl pareiškimo tenkinimo reikėtų spręsti vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, atsižvelgiant į jo amžių. Nepilnamečio vaiko rūpintoja G. M., atsižvelgusi į jai žinomas aplinkybes, vertina, kad faktas, jog pareiškėja beveik vienerius metus nevartoja alkoholio, dar nieko nereiškia, nes 20 metų laikotarpiu jau buvo ne vienas toks laikotarpis, kuomet pareiškėja užsikoduodavo nuo priklausomybės alkoholiui ir nevartodavo alkoholio metus ar dvejus, tačiau paskui visada sekė atkryčiai. Dėl tokio gyvenimo būdo pareiškėja ilgesnį laiką nėra dirbusi nei vienoje darbovietėje. (duomenys neskelbtini)susirinkimus pareiškėja lankė ir (duomenys neskelbtini) metais. Negerai yra tai, kad pareiškėjos sutuoktinis vartoja alkoholį. Pareiškėjos sūnus kelia reikalavimus turėti brangesnius ir geresnius daiktus, rūpintoja vis dažniau susiduria su jo manipuliacijomis, kurioms nepasiduoda, tokiu atveju vaikas pareiškia norą gyventi kartu su motina. Mano, kad pareiškėja negebėtų patenkinti sūnaus augančių poreikių.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, atstovė ją palaikė ir paaiškino, kad, institucijos nuomone, būtina atsižvelgti, kad R. nori grįžti gyventi pas mamą, tačiau nesant objektyvių duomenų apie motinos gyvenimo būdo esminius pasikeitimus, negalima teigti, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo apribota motinos valdžia, todėl nepilnamečio noras grįžti pas mamą gali prieštarauti jo interesams. Pareiškėja, nors nurodė, kad užsikodavo nuo priklausomybės alkoholiui, lanko (duomenys neskelbtini) susirinkimus, tokių įrodymų pateikti negali, nes dėl medicininių paslaugų gavimo į gydymo įstaigą oficialiai nesikreipė. Vertina, kad kol kas nėra aiški ir materialinė padėtis, nes darbo sutartis yra sudaryta terminuota, praeityje dirbdavo tik periodiškai, nurodė aplinkybes, kad svarsto keisti gyvenamąjį būstą, nes nuomotis 2 kambarių butą yra brangu. Nagrinėjamu atveju, siekiant nepaneigti pareiškėjos dedamų pastangų susigrąžinti vaiką, galima būtų svarstyti tik klausimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pakeitimo terminuotu.

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nesilaikant minėtuose įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaiku ir dalyvaujant jo auklėjime, t. y. pareiškėjai piktnaudžiaujant alkoholiu ir visiškai nesirūpinant nepilnamečiu sūnumi, tuo metu nesant jokių duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai motinos valdžia sūnaus R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu buvo apribota neterminuotai (CK 3.180 straipsnis), sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, o sūnui nustatyta nuolatinė globa (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), jo globėja paskirta G. M., kartu su ja pareiškėjos sūnus gyvena iki šiol.

Tėvų valdžios apribojimo institutas įteisintas ne vien tam, kad tik nubausti tėvus, jis atlieka ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. CK 3.181 straipsnio nuostatos numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, vadovaujasi vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja paaiškino bei pateikė rašytinių įrodymų, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad ji po teismo sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) metais pakeitė ne tik savo mąstymą, bet ir gyvenimo būdą, nes užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, lanko (duomenys neskelbtini) susirinkimus, alkoholio nevartoja beveik metus laiko, sudarė reikiamas sąlygas vaikui kartu su ja gyventi, turi darbines pajamas, jos sutuoktinis taip pat dirba, ji siekia sūnų susigrąžinti, auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti pati, nuolat bendrauja su sūnumi, kuris pas ją svečiuojasi, jie abu gerai sutaria, sūnus nori kartu su ja gyventi.

Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas, nes terminuota sutartis pratęsiama. Darbdavio charakteristikos neteikė, nes nepageidauja, kad darbdavys sužinotų apie vykstantį teismo procesą ir jo pobūdį. Pareiškėja taip pat nepateikė ir nurodė negalinti pateikti įrodymų, kad lanko (duomenys neskelbtini) susirinkimus, kad užsikodavo ir beveik 1 metus nevartoja alkoholio, nes oficialiai dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui nesikreipė. Kad pareiškėja jos nurodytą laikotarpį nevartoja alkoholio iš dalies patvirtino suinteresuotas asmuo ir sūnus R. Kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjos nurodytą faktą, jos teigimu, nėra, nes jos šeima nėra bendraujanti. Pareiškėja pateikė patalpų nuomos sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad pareiškėja nuomojasi 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis – 200 EUR, o taip pat numatyta prievolė apmokėti kitus mokesčius, tačiau nagrinėjant bylą paaiškino, kad artimiausiu metu ieškos pigesnio būsto. Nors pareiškėja nurodė, kad augančio sūnaus poreikiai jai yra žinomi, tačiau konkrečiai jų neįvardijo, nurodė suprantanti, kad sūnus yra tokio amžiaus, kad nori brangesnių daiktų.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Pareiškėjos sūnaus R. nuomonė buvo išklausyta institucijos atstovo, vaikas išsakė savo pageidavimą gyventi kartu su motina, paaiškino, kad bendrauja telefonu su mama, ji jam po darbo paskambina paklausti kaip sekėsi, taip pat savaitgalį lieka pas mamą su nakvyne, žino apie mamos ieškinį, jis nori grįžti gyventi su ja; gerai sutaria ir su motinos vyru D. S., kartu važiuoja žvejoti ir šiaip kažką kartu veikia; nematė paskutiniu metu savo mamos išgėrusios ar vartojančios alkoholį; žino, kad mamos nuomojamame bute jam būtų skirtas atskiras kambarys, kuriame yra jam reikalingi baldai ir jam viskas tinka; jei mama vėl pradėtų gerti alkoholį, jis žino, kad visada gali grįžti pas savo tetą, kur jam gyventi yra gerai, bet: „mama yra mama ir aš noriu grįžti gyventi pas ją.“

Pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kiekvieną dieną.

Byloje nebuvo gauta duomenų, kad pastaruoju metu, t. y. beveik vienerius metus, pareiškėja nederamai elgtųsi, vartotų alkoholį, dirba pagal terminuotą darbo sutartį, šiuo metu nuomojasi vaikui gyventi tinkamą būstą, taigi, tikėtina, kad ji iš dalies pakeitė savo požiūrį ir gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju, netgi pripažįstant paskutiniu metu tam tikrus teigiamus pareiškėjos elgesio pokyčius, pagrindinė (duomenys neskelbtini) teismo sprendime akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą motinos pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaiko teisėms ir interesams. Suinteresuotas asmuo nurodė faktą, o pareiškėja jo nepaneigė, kad ji per 20 metų laikotarpį ilgesnį laiko tarpą nevartoja alkoholio nebe pirmą kartą, po to visada sekė atkryčiai, be to, dėl priklausomybės nuo alkoholio nesikreipia į gydymo įstaigą, o kartu gyvenantis sutuoktinis vartoja alkoholį. Tai, kad pareiškėja pradėjo keisti savo elgesį, dar nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų.

Nagrinėjant prašymą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima tokias sritis kaip rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir kt. bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios. Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi teisę, nustatęs CK 3.181 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kai matyti, jog tėvai stengėsi ir jų elgesys rodo juos siekiant vykdyti savo pareigas vaikams, tačiau aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad būtų galima konstatuoti tėvus galint jas vykdyti, ir nesant pagrindo riboti tėvų valdžią, neterminuotas tėvų valdžios ribojimas gali būti pakeistas laikinu ir spręsti dėl neriboto tėvų valdžios apribojimo pakeitimo laikinu savo iniciatyva (lot. ex officio). Toks minėtos teisės normos aiškinimas yra grindžiamas tėvų valdžios apribojimo išimtinumu ir geriausių vaikų interesų užtikrinimu.

Institucija teikianti išvadą nerekomendavo kol kas sūnų R. grąžinti pareiškėjai, nes jos deklaruojamas pasirengimas pačiai auginti, auklėti ir išlaikyti vaiką nėra patikrintas, kadangi pareiškėja oficialiai į gydymo įstaigą nesikreipė, todėl negali pateikti įrodymų, kurie patikimai patvirtintų, kad nebėra priklausoma nuo alkoholio. Institucijos nuomone, neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas sūnaus R. atžvilgiu šiuo metu dar neatitiktų vaiko geriausių interesų, galima būtų kalbėti tik apie neterminuoto motinos valdžios apribojimo pakeitimą terminuotu apribojimu.

Taigi byloje, nors yra patvirtinta pareiškėją dedant tam tikras pastangas, tačiau nenustatyta, kad šiuo metu vaikas, nors išreiškė norą grįžti gyventi kartu su motina, galėtų būti grąžintas į šeimą, o tai atitiktų jo geriausius interesus, kad pareiškėja būtų pajėgi vaiku tinkamai pasirūpinti, todėl šiuo metu turi būti priimtas geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog pareiškėja, nors priklausomybę nuo alkoholio pripažįsta, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė, todėl, turint omenyje ankstesnį jos gyvenimo būdą, nėra patikimų įrodymų, kad pareiškėja nebėra priklausoma nuo alkoholio.

Šioje byloje įvertinus įrodymus skyrium ir jų visetą bei kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (CK 3.184 straipsnis), atsižvelgus į nepilnamečio pareiškėjos sūnaus bei suinteresuoto asmens nuomonę, laikytina nustatyta, kad nors nuo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo iki šiol padėtis pasikeitė, tačiau motinos valdžios neterminuoto apribojimo panaikinimas ir vaiko grąžinimas motinai dar neatitiktų vaiko geriausių interesų, nes lieka abejonių, kad pareiškėja visiškai užtikrintų jo teises, numatytas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.

Pareiškimas tenkinamas iš dalies, nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad situacija iš dalies pasikeitė, jau yra viltis, kad ateityje pareiškėja galės pati auginti, auklėti ir pilnai išlaikyti savo sūnų, todėl nagrinėjamu atveju laikinas pareiškėjos valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu būtų suderinamas su pareiškėjos sūnaus geriausių interesų užtikrinimu ir būtų proporcingas pareiškėjos teisės į privataus (šeimos) gyvenimo apsaugą ribojimas.

Kitoje dalyje, t.t. ir dėl susijusių reikalavimų, pareiškimas atmetamas, nes reikalavimas visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nėra įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ji yra 50 proc. atleista nuo pareiškimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 408 straipsniu, CK 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Atsižvelgiant į tai, teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Išlaidos – 8,12 EUR, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos, nors pareiškimas tenkinamas iš dalies, nepriteisiamos, nes jų suma – 2,03 EUR (8,12 EUR x 50 proc. = 4,06 EUR; 4,06 EUR x 50 proc. = 2,03 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268 - 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, terminuotu motinos valdžios apribojimu.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.