- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- A-117-756/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02817-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.3) VPE_SP5-1264 ir VSDFV 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4804.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo Lietuvoje stažas yra 6,2528 metai. Pareiškėjas 1990 m. balandžio 1 d. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), pensinis amžius suėjo (duomenys neskelbtini), todėl nuo šio laiko jis turi gauti proporcingą pensijos dalį – 135,48 Eur, kuri skaičiuojama nuo kultūros darbuotojų bazinio pensijos dydžio (390 Eur). Nors ne visas darbo stažas sukauptas Lietuvoje, dirbdamas Vokietijoje pareiškėjas visuomet veikė Lietuvos naudai, gynė jos interesus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad patiria progresuojančios profesinės ligos, kuri turi būti pripažinta 100 proc., simptomus. Jo netekto darbingumo pensija turi būti skaičiuojama nuo Vokietijoje paduotos paraiškos dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 13 d., ir skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini) bazinio pensijos dydžio, atsižvelgiant į proporcingai Lietuvoje ir Vokietijoje dirbtą laiką. Tačiau netekto darbingumo pensija pareiškėjui skaičiuojama tik nuo 2019 m. kovo 4 d., tai yra visiškai neteisinga.
4. Pareiškėjas teigė, kad jo finansinė padėtis yra labai bloga, jis negauna jokių pajamų, išskyrus netekto darbingumo pensijos dalį (paskirtą Lietuvoje).
5. Pareiškėjas dėl netekto darbingumo pensijos dydžio 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į VSDFV.
Atsiliepimas
6. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo stažo, reikalingo pensijai skirti, yra įgijęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje (kitose) Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybėje (valstybėse) ar Šveicarijoje, skiriant netekto darbingumo pensiją vadovaujamasi ne tik nacionaliniais teisės aktais, bet ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas) bei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu reglamento įgyvendinimo tvarką.
8. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose įtvirtintos nuostatos užtikrina, kad asmeniui, įgijusiam stažo daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kiekviena valstybė skiria ir moka pensiją už toje valstybėje įgytą stažą vadovaudamasi savo nacionaline teise, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tas asmuo gyvena. Skirtingose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje įgytas stažas yra sumuojamas. Įvertinus visose valstybėse įgytą stažą nustatoma, ar asmuo turi teisę į pensiją. Jei taip, kiekviena valstybė paskiria pensijos dalį ir moka ją pagal savo nacionalinę teisę.
9. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2480, pareiškėjui R. V. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) netekto darbingumo lygis.
Žemesnės instancijos teismas
10. VSDFV Užsienio išmokų tarnybos (nuo 2020 m. liepos 1 d. – VSDFV Vilniaus skyrius) 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. UI_PS2E-167 pareiškėjui, vadovaujantis Reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, buvo paskirta 30,71 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Nustačius neženklią pareiškėjui paskirtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo klaidą, VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (10.3) VPE_SP5-1264 buvo perskaičiuotas netekto darbingumo pensijos dydis, o VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. UI_PS2E-167 pripažintas netekusiu galios. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (10.3) VPE_SP5-1264 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d., pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 52 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, paskirtos 30,52 Eur netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjo Lietuvoje ir Vokietijoje įgytą 26,9194 metų trukmės stažą (Lietuvoje įgytas 6,2528 metų stažas, o Vokietijoje – 20,6666 metų stažas), 27,88 įgytus apskaitos vienetus ir (duomenys neskelbtini) netekto darbingumo procentus, pagal kuriuos, remiantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 priedu, netekto darbingumo lygio daugiklis lygus 0,5.
11. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, už pareiškėjo R. V. Lietuvoje įgytą 6,2528 metų stažą jam nuo 2019 m. kovo 4 d. paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis – 30,52 Eur – apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Reglamento nuostatomis, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.3) VPE_SP5-1264 bei VSDFV 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4804 nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
13. Atsiliepime nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 8 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2645 nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. R. V. pripažino iš dalies darbingu, netekusiu (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo. Pareiškėjo Lietuvoje įgytas stažas – 6,2528 metų (6 m. 3 mėn. 1 d.), pareiškėjo Vokietijoje įgytas stažas – 20,6666 metų (20 m. 7 mėn. 30 d). Bendra Lietuvoje ir Vokietijoje įgyto stažo trukmė – 26,9194 metų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjui nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. pagal Reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas paskirtos 30,52 Eur netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į jo Lietuvoje ir Vokietijoje įgytą 26,9194 metų trukmės stažą (Lietuvoje įgytas 6,2528 metų stažas ir Vokietijoje įgytas 20,6666 metų stažas), 27,88 įgytus apskaitos vienetus ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytus (duomenys neskelbtini) netekto darbingumo procentus, pagal kuriuos netekto darbingumo lygio daugiklis – 0,5.
14. VSDFV nustatė, kad už pareiškėjo Lietuvoje įgytą 6,2528 metų stažą jam nuo 2019 m. kovo 4 d. paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis – 30,52 Eur – apskaičiuotas teisingai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuotas šios pensijos dydis yra 33,36 Eur. Todėl VSDFV konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. R. V. paskirta 30,52 Eur dydžio netekto darbingumo pensija apskaičiuota teisingai. VSDFV taip pat nustatė, jog skirti pareiškėjui netekto darbingumo pensiją nuo ankstesnės nei pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. prašyme nurodytos 2018 m. lapkričio 13 d. datos, t. y. anksčiau nei jis buvo pripažintas netekusiu (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo, nėra teisinio pagrindo.
15. Pareiškėjo netekto darbingumo pensijos dydis už stažą, įgytą pagal Lietuvos teisės aktus, nuo 2019 m. kovo 4 d. yra 30,52 Eur (19,12 Eur (netekto darbingumo pensijos bendrosios dalies faktinis dydis) + 11,40 Eur (netekto darbingumo pensijos individualiosios dalies faktinis dydis). Todėl VSDFV nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad netekto darbingumo pensija turi būti skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini) bazinio pensijos dydžio.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1991 m. birželio 2 d. dirbo pagal sutartį (duomenys neskelbtini), likusį pensijų socialinio draudimo stažą pareiškėjas įgijo Vokietijoje ir šios aplinkybės neginčija. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo Lietuvoje įgytas stažas yra 6,2528 metų, o Vokietijoje – 20,6666 metų.
18. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 8 d. darbingumo lygio vertinimo aktu nustatė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) proc. netektą darbingumą, pareiškėjui šio akto pagrindu 2019 m. rugpjūčio 9 d. išduota Darbingumo lygio pažyma, kurioje nurodytas (duomenys neskelbtini) proc. pareiškėjo darbingumo lygis.
19. Teismas nustatė, kad VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. UI-PS2E-167 paskyrė pareiškėjui netekto darbingumo pensiją nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d., mokama pensija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 52 straipsnio 1 dalies b punktą (proporcingoji išmoka) – 30,71 Eur.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į VSDFV, prašydamas netekto darbingumo pensiją skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 13 d. ir netektą darbingumą įvertinti 100 proc. VSDFV 2020 m. birželio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad prašymą dalyje dėl kompensacinės išmokos mokėjimo persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kultūros ministerijai, o dalyje dėl netekto darbingumo priežasties ir netekto darbingumo procentų pakeitimo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, paaiškino, kad į 2020 m. birželio 22 d. prašymo dalį dėl 2020 m. sausio 29 d. sprendimu paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžio pareiškėjui bus atsakyta atskiru sprendimu, patikrinus šios pensijos apskaičiavimo teisingumą.
21. VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 16 d. sprendimu paskyrė pareiškėjui 30,52 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d., o ankstesnį VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. UI-SP2E-167 pripažino netekusiu galios.
22. VSDFV 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4804 nustatė, kad pareiškėjui už Lietuvoje įgytą 6,2528 metų stažą nuo 2019 m. kovo 4 d. paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis – 30,52 Eur – apskaičiuotas teisingai, nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuotas šios pensijos dydis yra 33,36 Eur, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimas yra teisėtas. Paaiškino, kad skirti netekto darbingumo pensijos nuo ankstesnės nei 2019 m. kovo 4 d. (nei buvo pripažintas netekusiu (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo) datos, nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas rėmėsi Socialinio draudimo pensijų įstatymo (teisės ako redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 10 d.), Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 12 d.). Nurodė, kadangi pareiškėjas stažą pensijai gauti įgijo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, taikytinos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo bei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento įgyvendinimo tvarką, nuostatos.
24. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas netinkamai, o netekto darbingumo pensija nepagrįstai mokama nuo 2019 m. kovo 4 d., o ne nuo 2018 m. lapkričio 13 d. (kai pareiškėjas pateikė paraišką dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo). Teismas pažymėjo, kad teisė netekto darbingumo pensijai gauti įgyjama ne nuo prašymo pateikimo dienos, o nuo momento, kada asmuo įgyvendina sąlygas tokiai pensijai gauti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog netekto darbingumo pensija pareiškėjui turėjo būti skirta nuo 2018 m. lapkričio 13 d.
25. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė paraišką Vokietijos pensijų draudimo įstaigai dėl pensijos skyrimo sumažėjus darbingumui. Vokietijos pensijų draudimo įstaigos gydytojo 2019 m. kovo 14 d. išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas gali dirbti tik lengvus darbus skirtingose kūno padėtyse įvairiomis pamainomis, pajėgumas (duomenys neskelbtini) požiūriu nustatytas nuo 2019 m. kovo 4 d. atlikto įvertinimo, padėties pagerėjimo galima tikėtis po sėkmingo (duomenys neskelbtini). Pajėgumo įvertinimas medicininiu požiūriu nustatytas 2019 m. kovo 4 d., numatoma pajėgumo sumažėjimo trukmė mažiau nei 3 metai iki pilno (duomenys neskelbtini). VSDFV, apskaičiuodama pareiškėjui skiriamos netekto darbingumo pensijos dydį, vadovavosi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytu pareiškėjo netekto darbingumo lygiu ((duomenys neskelbtini) proc.), nurodoma teisės į pensiją nustatymo data – 2019 m. kovo 4 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. darbingumo lygio pažymoje Nr. 2480 darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) proc. (netektas darbingumas (duomenys neskelbtini) proc.) nustatytas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. Toks pats darbingumo lygio terminas nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. nurodytas ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus II teritorinio skyriaus sprendime dėl pareiškėjo darbingumo lygio.
26. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, ar pareiškėjas atitinka sąlygas netekto darbingumo pensijai skirti, tačiau Socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnyje ir 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga teisei į netekto darbingumo pensiją įgyti atsirado tik 2019 m. kovo 4 d., t. y. nuo dienos, kai pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis ir (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas. Pareiškėjo nurodoma 2018 m. lapkričio 13 d. data nėra siejama su teise įgyti netekto darbingumo pensiją, o su prašymo dėl tokios pensijos pateikimu, todėl vien prašymo dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo pateikimas savaime nesudaro pagrindo šią pensiją skirti, ji skiriama nuo visų Socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintų sąlygų atsiradimo dienos. Taigi atsakovas pagrįstai ginčijamais sprendimais apskaičiavo pareiškėjui netekto darbingumo pensiją nuo 2019 m. kovo 4 d., kuri buvo pirmoji diena, kai pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis.
27. Teismas pažymėjo, kad pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, asmens netekto darbingumo procentus nustato ne VSDFV ar jos teritoriniai skyriai, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, todėl būtent jos išduota darbingumo lygio pažyma ir joje nurodyti darbingumo procentai yra pagrindas skirti netekto darbingumo pensiją. Kadangi pareiškėjui išduotoje 2019 m. rugpjūčio 9 d. darbingumo lygio pažymoje Nr. 2480 nurodytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) proc. (netektas darbingumas (duomenys neskelbtini) proc.), nėra teisinio pagrindo skaičiuoti pareiškėjui skirtos netekto darbingumo pensijos dydį taikant 100 proc. rodiklį, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasikeitus asmens netekto darbingumo procentams ar nustačius naują darbingumo lygio terminą, netekto darbingumo pensija skiriama pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, taigi pasikeitus pareiškėjo netekto darbingumo procentui, jis turėtų teisę į netekto darbingumo pensiją, apskaičiuotą pagal pasikeitusį darbingumo procentą.
28. Pareiškėjo ginčijamame VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimo priede pateiktas pareiškėjo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas atliktas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Reglamento nuostatas. Teismas nurodė, kad VSDVF Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas netekto darbingumo pensiją pareiškėjui, pirmiausia nustatė stažą įgytą Lietuvoje, taip pat stažą, įgytą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir, taikant pensijos bendrąją dalį ir individualiąją dalį, apskaičiavo konkretų pareiškėjui skirtinos nedarbingumo pensijos dydį. Socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Nuostatai, netekto darbingumo pensijos dydžio apskaičiavimą, taip pat jo indeksavimą sieja su bazinės pensijos dydžiu, o ne pareiškėjo nurodomu konkrečios jo profesijos atstovų baziniu pensijos dydžiu. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo atmetė kaip nepagrįstus.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (10.3) VPE_SP5-1264 ir VSDFV 2020 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4804 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą.
31. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
32. Pareiškėjo teigimu, skunde pirmosios instancijos teismui smulkiai išdėstė visas aplinkybes, faktus ir pateikė įrodymus, todėl nesupranta, kodėl jis negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
33. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
34. Atsakovas nurodo, kad teismas, sistemiškai išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančių nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas ir objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
35. Atsakovo teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti, kad netekto darbingumo pensija pareiškėjui turėjo būti skirta nuo 2018 m. lapkričio 13 d. (kai pareiškėjas pateikė prašymą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo), o ne nuo 2019 m. kovo 4 d. (diena, kai pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netekto darbingumo lygis). Pareiškėjo nurodoma 2018 m. lapkričio 13 d. nėra siejama su teise gauti netekto darbingumo pensiją, o tik su prašymo dėl tokios pensijos skyrimo pateikimu, todėl vien tik prašymo dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo pateikimas savaime nesudaro pagrindo šią pensiją skirti, tokia pensija skiriama nuo visų Socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintų sąlygų atsiradimo dienos.
36. Atsakovas akcentuoja, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo skunde išdėstytą reikalavimą skaičiuoti jam netekto darbingumo pensijos dydį taikant 100 proc. netekto darbingumo rodiklį, teisingai pažymėjo, kad asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, o ne VSDFV ar jos teritoriniai skyriai. Todėl būtent Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio pažyma ir joje nurodyti asmens netekto darbingumo procentai yra pagrindas skirti netekto darbingumo pensiją. Remiantis tarnybos išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2480, pareiškėjui R. V. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netekto darbingumo lygis, todėl skaičiuoti jam netekto darbingumo pensijos dydį taikant 100 proc. netekto darbingumo rodiklį nėra teisinio pagrindo.
37. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei apeliacinio skundo juridinio pagrindo, t. y. įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nei apeliacinio skundo dalyko, nepateikia įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais apie socialinį teisingumą, sveiko mąstymo logiką, meilę Tėvynei ir pasiaukojantį pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), gyvenimą.
38. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, detaliai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei, sistemiškai išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai jas pritaikė nagrinėjamoje byloje. Teismas motyvavo pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą bei pagrindė savo išvadas byloje surinktais duomenimis, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad teismas turėjo padaryti kitokias išvadas ir priimti sprendimą jo naudai, negali būti pagrindas konstatuoti, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas.
Atsiliepimas
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
40. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Be to, pareiškėjas nei pradiniame skunde, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs, kad apskaičiuojant ir skiriant jam socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, buvo pažeisti kokie nors teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo pensijų skyrimo, mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką.
41. Pareiškėjo nesutikimas su jam paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžiu grindžiamas jo subjektyvia nuomone, kad teisės aktuose nustatyta pensijų apskaičiavimo tvarka „prieštarauja socialinio teisingumo principams ir sveiko mąstymo logikai“. VSDFV nuomone, pareiškėjo argumentai, kad jam apskaičiuota netekto darbingumo pensija yra per maža, nesudaro pagrindo apskaičiuoti pensiją kitaip, nei nustatyta socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
42. VSDFV nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad asmeniui skiriamos netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto stažo trukmės, įgytų apskaitos vienetų skaičiaus bei asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų, pagal kuriuos nustatomas netekto darbingumo lygio daugiklis. Pirmosios instancijos teismas patikrino faktinius duomenis, kurių pagrindu pareiškėjui apskaičiuota netekto darbingumo pensija, ir padarė teisingą išvadą, kad netekto darbingumo pensijos dydis pareiškėjui apskaičiuotas teisingai, tinkamai atsižvelgta į pareiškėjo Lietuvoje ir Vokietijoje įgytą 26,9194 metų trukmės stažą, 27,88 įgytus apskaitos vienetus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2019 m. rugpjūčio 8 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2480 nustatytus (duomenys neskelbtini) netekto darbingumo procentus, pagal kuriuos netekto darbingumo lygio daugiklis – 0,5, bei netekto darbingumo terminą.
43. VSDFV teigimu, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir visus byloje esančius įrodymus, teisingai nurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja ginčo teisinius santykius, sistemiškai išanalizavo šių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų ribose, tinkamai išnagrinėjus ir pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija, ir VSDFV 2020 m. liepos 17 d. sprendimo, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. paskirta 30,52 Eur, taip pat VSDFV 2020 m. liepos 17 d. sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuriame konstatuota, jog pareiškėjui pagrįstai nuo 2019 m. kovo 4 d. (o ne nuo 2018 m. lapkričio 13 d. kaip teigia pareiškėjas) paskirta nurodyto dydžio netekto darbingumo pensija, pareiškėjo skundą atmetė.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad skunde pirmosios instancijos teismui smulkiai išdėstė visas aplinkybes, faktus ir pateikė įrodymus, todėl nesupranta, kodėl skundas negali būti tenkinamas.
47. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
49. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamus VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus.
51. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 1991 m. birželio 2 d. pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo Lietuvoje įgytas stažas yra – 6,2528 metų, o Vokietijoje – 20,6666 metų.
52. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 8 d. darbingumo lygio vertinimo aktu nustatė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) proc. netektą darbingumą, šio akto pagrindu 2019 m. rugpjūčio 9 d. išduota Darbingumo lygio pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d. pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – (duomenys neskelbtini) procentai.
53. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau šiame straipsnyje – Tarnyba). Socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
54. Pagal Reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, kompetentinga įstaiga mokėtinos išmokos apskaičiuoja apskaičiavus teorinę sumą, o vėliau – faktinę sumą (proporcingoji išmoka) taip: i) teorinis išmokos dydis yra lygus išmokai, dėl kurios atitinkamas asmuo galėtų kreiptis, jeigu visi draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpiai, kurie buvo įgyti pagal kitų valstybių narių teisės aktus, būtų įgyti pagal jos taikomus teisės aktus išmokos skyrimo dieną. Jeigu pagal šiuos teisės aktus išmokos dydis nepriklauso nuo įgytų laikotarpių trukmės, toks dydis laikomas teoriniu dydžiu; ii) tada kompetentinga įstaiga, remdamasi apskaičiuotu teoriniu dydžiu, nustato faktinį proporcingosios išmokos dydį, pagal santykį tarp laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal tos įstaigos taikomus teisės aktus, trukmės ir bendros laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmės.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualių teisės aktų nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuoja, kad, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, netekto darbingumo pensija šiuo atveju skiriama ne nuo asmens prašymo ją skirti pateikimo dienos, bet nuo tada, kai asmuo įgyvendina sąlygas tokiai pensijai gauti, viena iš jų – nustatytas ne mažesnis negu (duomenys neskelbtini) procentų netekto darbingumo lygis. Šiuo atveju pareiškėjui (duomenys neskelbtini) procentų netekto darbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2019 m. kovo 4 d., todėl VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai nusprendė skirti pareiškėjui netekto darbingumo pensiją ne nuo jo prašymo padavimo dienos, bet nuo netekto darbingumo lygio nustatymo dienos.
56. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kuriais kvestionuojamas jam paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjui paskirtą netekto darbingumo pensijos dydį apskaičiavo nustatęs pareiškėjo stažą, įgytą dirbant Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėje narėje (šiuo atveju Vokietijoje), ir taikant pensijos bendrąją dalį ir individualiąją dalį. Socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Nuostatai netekto darbingumo pensijos apskaičiavimą bei jos indeksavimą sieja su bazinės pensijos dydžiu, o ne su pareiškėjo nurodomu konkrečios jo profesijos atstovų baziniu pensijos dydžiu, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-384-624/2021 ir kt.).
58. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė, kokias faktines aplinkybes ar įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė ar įvertino neteisingai, kokius teisės aktus taikė netinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik išdėstė savo samprotavimus apie socialinį teisingumą, savo, kaip (duomenys neskelbtini), gyvenimą ir darbą, t. y. apeliacinį skundą grindė bendro pobūdžio teiginiais, jų niekaip nesusiedamas su šioje byloje nagrinėjamais pareiškėjo reikalavimais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.