Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-953-908/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
1-953-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38241-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Anatolijus Svila, Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-953-908/2019Proceso Nr. 1-01-1-38241-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.5.2.; 1.1.6.3.; 2.1.15.3.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam S. G., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajai R. M., jos atstovui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, 2018-08-09. apie 12.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.51 promilių girtumas), bendrabučio tipo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiajai R. M. atsirakinus iš vidaus savo kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir bandant išeiti į bendro naudojimo patalpas, sugriebė ją už pečių ir stipriai pastūmė, įstumdamas ją atgal į jos kambarį, dėl ko R. M., neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito ant grindų, nukentėjusiajai bandant atsistoti, jis, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei grasindamas užmušti, reikalaudamas atiduoti pinigus už pakeistas bendro naudojimo koridoriaus duris ir šaukdamas: „tu man skolinga už duris“, „atiduok pinigus“, du kartus spyrė jai į pilvą, R. M. atsistojus, kartą spyrė jai į pilvą, po to, sugriebęs ją, stipriai pastūmė link fotelio, jai įkritus į fotelį, kumščiais ėmė mušti ją į įvairias kūno vietas bei delnais per veidą, padarydamas taškinį odos nubrozdinimą kairiame skruoste, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas pilve, kairiame šone, žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje šlaunyje, t. y. padarydamas sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-08-10 specialisto išvada Nr. G 2740/2018 (01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to, pagriebęs jos raktų ryšulį, nusegė du raktus nuo pagrindinių įėjimo durų ir pasišalino.

Kaltinamasis S. G. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino, nurodė, kad su nukentėjusiąja gyvena bendrabučio tipo name, viename bloke, atskiruose kambariuose. Jiedu naudojasi bendromis patalpomis: vonia ir tualetu. Jis gyvena vienas, o ji anksčiau gyveno su sūnumi, o dabar viena. Konfliktas prasidėjo po to, kai jis įstatė pagrindines duris į bloką, jos kainavo apie 3000 Lt. Tuo metu, kai įstatė duris, bloke jau gyveno R. M.. Pradžioje kalbėta, kad ji grąžins trečdalį sumos. Susitarta su nukentėjusiąja buvo žodžiu. Prieš tai duris buvo įstačiusi Regina, tačiau jos buvo medinės. Jis pakeitė nukentėjusiosios įstatytas duris kitomis. Davė jai naujus raktus nuo durų. Įvykio dieną jis buvo neblaivus po savo gimtadienio. 2018-08-09 paklausė R. M., kada ši grąžins pinigus. Jis buvo išgėręs, konfliktas vyko koridoriuje. Nukentėjusiajai apie 55 m., ji sunkiai vaikšto. Tą dieną jis užsipuolė R. M., kad nesumoka trečdalį sumos. Konfliktas vyko tarp durų, jis siekė paimti iš nukentėjusiosios raktus, sakė jai, kad ji lips per 4 aukšto langą. Susistumdymas vyko prie lovos, jis užsuko nukentėjusiajai rankas, ši nukrito. Vėliau kaltinamasis patikslino, kad jis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Tiek Regina, tiek jis abu gyvena be šeimų. Anksčiau vienas kitam padėjo, tuo skyrėsi nuo kitų bendrabučio kaimynų. Tos durys juos supykdė. Atsiprašo Reginos už savo padarytus veiksmus. Susitaikė su nukentėjusiąja, jai sumokėjo dalį moralinės žalos atlyginimo – 500 Eur, o kitą pusę mokės dalimis po 100 Eur į mėnesį (b. l. 129-131, 134-136).

Nukentėjusioji R. M. teisme nurodė, kad ji sutinka su 1000 Eur žalos atlyginimu. Su kaltinamuoju susitaikė, šis sumokėjo j ai dalį žalos atlyginimo, o kitą dalį įsipareigojo mokėti dalimis, jam pretenzijų neturi, susitaikymo pasekmės jai išaiškintos (b. l. 130-131).

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. G. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrabučio tipo name. Jos kaimynas yra S. G., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu turi bendro naudojimo koridorių, bendras vonios ir tualeto patalpas. 2018-08-09, apie 12.15 val., ji grįžo į namus iš parduotuvės. Atsirakino savo bendrabučio kambarį, užėjo į vidų. Įėjusi paskui save uždarė kambario duris, kurias iškart po savęs užrakino, nes labai bijo savo kaimyno S. G.. Ketino iš karto eiti į bendro naudojimo vonios patalpą, todėl pasidėjo krepšį su pirkiniais ant orkaitės, esančios šalia šaldytuvo. Vos tik atrakino savo kambario duris, panaudojęs fizinę jėgą jas atidarė S. G., sugriebė ją už pečių ir nieko nesakęs staigiai ir stipriai ją pastūmė. Ji neišlaikė pusiausvyros ir parkrito ant kambario grindų, krisdama stipriai susitrenkė galvą ir veidą, pajuto stiprų fizinį skausmą. S. G. visą laiką garsiai šaukė: „Aš tave užmušiu“, keikė ją necenzūriniais žodžiais, taip pat garsiai šaukė: „Tu man skolinga pinigų už duris“, „atiduok pinigus“. Grasinimą nužudyti S. G. garsiai šaukė kelis kartus. Ji S. G. visiškai nieko nesakė. Bandydama atsikelti, atsistojo keturiomis, remdamasi rankomis ir keliais į grindis. S. G. du kartus stipriai spyrė su koja jai į pilvą. Ji yra neįgali, todėl po smūgių jai sunkiai pavyko atsistoti, juto stiprų fizinį skausmą. Vos tik ji atsistojo, S. G. su koja jai dar kartą spyrė į pilvą, vėl pajuto stiprų fizinį skausmą. S. G. sugriebė ją ir stipriai sviedė ją į fotelį, esantį jos kambaryje. S. G. atrodė sužvėrėjęs, akys buvo baltos, turėjo labai daug fizinių jėgų. S. G. visą laiką šaukė, kad ją užmuš. Ji niekaip negalėjo pasipriešinti, išsikviesti policijos, nes mobiliojo ryšio telefonas buvo rankinėje. Ji nukrito į fotelį, o S. G. kumščiais mušė ją į įvairias kūno vietas, taip pat rankų delnais mušė ją per veidą. Mušdamas ją S. G. visą laiką reikalavo pinigų, kuriuos ji jam neva yra skolinga. Ji visą laiką kartojo, kad kvies policiją, bet S. G. tik dar stipriau ją mušė. Tuomet staiga S. G. liovėsi ją mušęs, nubėgo į savo kambarį, pasiėmė šunį ir su šuniu pabėgo į lauką ir slapstėsi, kad atvykę policijos pareigūnai jo nerastų. Atvykę policijos pareigūnai S. G. nerado. Vėliau jis grįžo į namus ir neblaivus nuėjo miegoti, ji tyliai buvo bute ir bijojo ką nors daryti, net neiškrovė iš krepšio pirkinių. Nori pareikšti, kad ji S. G. niekada nebuvo skolinga pinigų ir niekada iš jo pinigų nesiskolino. S. G. maždaug prieš 3 metus savarankiškai, su ja nepasitaręs, pakeitė bendro naudojimo koridoriaus duris, kurios skiria koridorių ir laiptinę. Nuo tada nuolat iš jos reikalauja beveik 200 eurų už įstatytas duris. Kadangi S. G. duris pakeitė savavališkai, su ja nepasitaręs, todėl ji nesijaučia jam skolinga, su ja dėl naujų durų nebuvo tartasi. S. G. išmetė senąsias duris, kurios buvo jos ir jai jų negrąžino. Nuo tada S. G. nuolat ir pastoviai ją terorizuoja, reikalaudamas pinigų. Kadangi ji nesutinka mokėti S. G. pinigų, jis pradėjo prieš ją naudoti fizinę jėgą, ją mušti. Kreipėsi dėl sumušimų į policiją, tačiau jai nepadėjo, smurtas prieš ją nesiliauja, yra nuolat mušama ir terorizuojama dėl pinigų, todėl bijo S. G.. 2018-08-09 S. G. savavališkai paėmė jos raktus nuo durų ir jai jų negražino. Ji tiek įbauginta, kad bijo naudotis jiems bendra nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, stengiasi į vonią ir tualetą eiti tik tada, kai S. G. nėra namuose (b. l. 13).

Nukentėjusioji R. M. papildomos apklausos metu parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori pridėti, kad teisė pareikšti ieškinį šioje byloje jai yra išaiškinta. Tvirtina, kad raktus nuo buto durų, kuriuos savavališkai iš jos paėmė S. G., ji atgavo iš tyrėjos. Nori pridėti, kad kaimynas S. G. buvo ją sumušęs 2016-05-28, dėl to ji kreipėsi į policiją, tada buvo patyrusi galvos traumą, patvirtinimui pateikia medicininių dokumentų kopijas (b.l. 20).

Alkotesterio kvito duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d., 20.11 val. S. G. buvo nustatytas 1.51 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 40).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas CD diskas įrašytas iš Bendrojo pagalbos centro (b.l. 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-08-10 specialisto išvada Nr. G 2740/2018 (01) nustatyta, kad R. M. padaryta taškinis odos nubrozdinimas kairiame skruoste, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos pilve, kairiame šone, žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad S. G. savanoriškai pateikė du raktus, kuriuos savavališkai buvo paėmęs iš nukentėjusiosios R. M. (b. l. 55-56).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti S. G. pateikti nukentėjusiajai R. M. priklausantys raktai (b. l. 57).

2019-04-07 susitaikymo protokolu nustatyta, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė R. M., su ja susitaikė. Atlygino vieną antrąją, t. y. 500 Eur neturtinės žalos. Su nukentėjusiąja susitarė, kad likusią neturtinės žalos dalį, t. y. 500 Eur mokės kiekvieną mėnesį 20 d. po 100 Eur, pradedant nuo šių metų gegužės mėnesio. Nukentėjusioji R. M. atleido S. G.. Susitarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 133).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, naudojęs smurtą prieš R. M., reikalaudamas atiduoti pinigus už pakeistas bendro naudojimo koridoriaus duris. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, objektų ir daiktų apžiūros protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, alkotesterio kvito duomenys, specialisto išvada Nr. G 2740/2018 (01), kuria nustatyta, kad R. M. padaryta taškinis odos nubrozdinimas kairiame skruoste, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos pilve, kairiame šone, žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajai R. M. atsirakinus iš vidaus savo kambario duris ir bandant išeiti į bendro naudojimo patalpas, sugriebė ją už pečių ir stipriai pastūmė, įstumdamas ją atgal į jos kambarį, dėl to R. M., neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito ant grindų, R. M. bandant atsistoti, jis, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei grasindamas užmušti, reikalaudamas atiduoti pinigus už pakeistas bendro naudojimo koridoriaus duris ir nuolat šaukdamas: „tu man skolinga už duris“ bei „atiduok pinigus“, du kartus spyrė jai į pilvą, R. M. atsistojus, vėl kartą spyrė jai į pilvą, po to, sugriebęs ją, stipriai pastūmė link fotelio, jai įkritus į fotelį, kumščiais ėmė mušti ją į įvairias kūno vietas bei delnais per veidą, padarydamas taškinį odos nubrozdinimą kairiame skruoste, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas pilve, kairiame šone, žastuose, dešinėje pėdoje, kairėje šlaunyje. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje.

S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisminio nagrinėjimo metu pateiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nes kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, dalį žalos pagal susitarimą kaltinamasis atlygino, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji su prokuroru. Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo susitarė, sudarė susitaikymo protokolą. Pagal susitarimą 500 Eur kaltinamasis jau yra sumokėjęs nukentėjusiajai neturtinė žalos.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis S. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 16 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė. R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, dalis žalos atlyginta. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turintis gyvenamąją vietą. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas S. G. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

S. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2018-08-09 20:01 val., paleistas 2018-08-10 14:51 (b.l. 38, 50).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. M., naikintinos.

Nukentėjusioji R. M. byloje pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį (b. l. 26). Teismui pateiktame 2019 m. balandžio 7 d. susitaikymo protokole nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė. Nukentėjusioji nurodo, jog sumažina prašomos neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur, kurių 500 Eur kaltinamasis jai atlygino šios sutarties pasirašymo metu. Nukentėjusioji priėmė kaltinamojo atsiprašymus, jam atleidžia ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir bylą nutraukti. Likusią sumą 500 Eur kaltinamasis įsipareigojo atlyginti dalimis mokant po 100 Eur kiekvieną mėnesį.

Susitaikymo protokolas laikytinas nukentėjusiosios ir kaltinamojo susitarimas dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo, todėl tvirtintinas susitaikymo protokolas šiuo teismo nuosprendžiu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską, palikti saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja R. M., ir baudžiamąją bylą S. G. atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. M., panaikinti.

Patvirtinti kaltinamojo S. G. ir nukentėjusiosios R. M. 2019 m. balandžio 7 d. susitaikymo protokolą, vertinant, kad padaryta neturtinė žala – 1000 Eur, kaltinamasis dalį žalos, t. y. 500 Eur atlygino 2019 m. balandžio 8 d., ir įsipareigojo likusią neturtinės žalos dalį, t. y. 500 Eur, mokėti paštu kiekvieno mėnesio 20 d. po 100 Eur, pradedant nuo 2019 metų gegužės mėnesiu.

Daiktinius įrodymus – CD diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.

Išaiškinti S. G., kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė