Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. surašytas už tai, kad jis 2015-02-13 Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK 304 kab., policijos pareigūnui pareikalavus nurodyti kas 2014-09-07 14.28 val., Kaišiadorių r., Stasiūnų k., naudojosi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, melagingai nurodė, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone naudojosi Ukrainos pilietis S. D. P., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), nors šiam asmeniui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacinėje sistemoje apie išduotas Šengeno ir Nacionalines vizas. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti. Dėl to, kaip teisingai pažymėjo ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime, D. K., nagrinėjamu atveju, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. subjektas. Taikant analogiją su baudžiamuoju kodeksu, jo veiksmai duodant melagingus paaiškinimus negali būti vertinami kaip pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. padarymas.

Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje D. K. inkriminuoti veiksmai tiesiogiai susiję su išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje 2015-05-27 buvo priimtas nutarimas ir D. K. buvo nubaustas pagal ATPK 133¹ str. 1 d., todėl akivaizdu, jog paaiškinimo davimo metu, iškilus grėsmei būti patrauktam administracinėn atsakomybėn, D. K., duodamas šioje byloje jam inkriminuotus galimai melagingus parodymus, siekė tokios atsakomybės išvengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos dėl ATPK 187² str. taikymo, detaliai ir išsamiai išdėstė motyvus, kurių pagrindu ir buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylą D. K. atžvilgiu, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog yra neginčijamai nustatyta, kad D. K. 2015-02-13 paaiškinimo (b. l. 9) davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, todėl Institucijos D. K. pradėta administracinė teisena pagal ATPK 187² straipsnį – neteisėta ir negalima.

Atsižvelgiant į išdėstytą, D. K. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Esant šioms aplinkybėms Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-09 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.