- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- 1-98-655/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02473-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- J. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbis, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. P. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2008-10-27, 17.35 val., Geležinio Vilko g. ir Goštauto g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nesilaikė atstumo ir, nesugebėjęs sustabdyti automobilio, atsitrenkė į S. J. vairuojamą automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, po smūgio, atsitrenkė į M. S. vairuojamą automobilį Mazda 323 F, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis, po smūgio, atsitrenkė į K. S. vairuojamą automobilį VW Passat, valst.Nr (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu J. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 133 punktų reikalavimus, sukėlė S. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei apgadino keturis automobilius.
Kaltinamasis J. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną važiavo po darbo su bendradarbiais. Vairavo VW Transporter (duomenys neskelbtini) ir važiavo kažkur 60 – 70 km/val. greičiu. Eismas buvo intensyvus, temo. Gatvių apšvietimas dar nebuvo įjungtas. Prieš įvykį išgirdo staigų stabdymo garsą. Nuėmė nuo greičio pedalo koją ir ją padėjo ant stabdymo pedalo, ruošėsi jį spausti, tačiau priekyje už 3 metrų važiavęs automobilis Opel Astra nerodė jokių stabdymo ženklų. Kaltinamasis nematė, kad jis stabdytų, atstumas tarp automobilių išliko tolygus. Girdėjosi tik garsas. J. P. paklausė kartu su juo važiavusių asmenų ar kas nors mato, kas vyksta priekyje. Tačiau niekas nieko nematė iki tol, kol Opel Astra trenkėsi. Nuo smūgio jį net užmetė į šoną. Kaltinamasis pažymėjo, kad girdėjo tris smūgius: iš pradžių nedidelį trinktelėjimą, vėliau smūgio garsą kai Opel Astra įvažiavo į Mazda automobilį ir galiausiai, kai jis pats įvažiavo į Opel Astra automobilį. J. P. nurodė, kad Opel Astra įvažiavus į Mazda automobilį, smūgis buvo daug stipresnis nei tas, kuris įvyko tuo metu, kai jis pats įvažiavo į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Kaltinamojo nuomone, taip yra todėl kad nukentėjusysis nestabdė prieš susidūrimą su Mazda automobiliu. Jo vairuojamo automobilio galas net pakilo nuo smūgio. Būtent nuo to smūgio jis ir patyrė sužalojimus. Jo automobilio priekinė dalis buvo apgadinta labiau. Po įvykio automobilis nebegalėjo važiuoti sava eiga Tuo tarpu nukentėjusiojo teiginiai, kad oro pagalvė išsiskleidė nuo antro smūgio yra niekuo nepagrįsti. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas parodė, kad oro pagalvės negali išsiskleisti nuo smūgio į automobilio galą. Jos išsiskleidžia tik automobiliui atsitrenkus į kliūtį, esančią priekyje. Taip pat kaltinamasis pažymėjo, kad jo automobilyje esančios dvi oro pagalvės, jam atsitrenkus į automobilį Opel Astra, neišsiskleidė, o tai reiškia, kad smūgis nebuvo toks stiprus. Duodamas parodymus, J. P. atkreipė dėmesį į tai, kad jo nuomone ikiteisminis tyrimas buvo atliktas aplaidžiai: policijos pareigūnai netinkamai ištyrė eismo įvykio aplinkybes iš karto po avarijos, nebuvo išmatuoti automobilių stabdymo keliai, apklausti liudytojais kartu su kaltinamuoju važiavę asmenys. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų teismo posėdžių metu duoti parodymai skiriasi nuo jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tarp jų yra esminių neatitikimų. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis sutiko, kad tuo atveju jei tarp jo ir nukentėjusiojo vairuojamo automobilio būtų didesnis atstumas, jis galėtų išvengti susidūrimo.
Nukentėjusysis S. J. teisme parodė, kad 2008-10-27 jis vairavo automobilį Opel Astra. Važiavo Geležinio Vilko gatve, link Savanorių prospekto antra eismo juosta apie 70 km/val. greičiu. Priekyje važiavęs automobilis Mazda stabdė ir sustojo. Jis sustoti nesuspėjo ir į jį nestipriai atsitrenkė. Pagalvė nuo smūgio neišsiskleidė. Automobilio salone kūnu į nieką neatsitrenkė ir nesusižalojo. Po susidūrimo nukentėjusiojo automobilis pariedėjo šiek tiek atgal, kadangi avarija įvyko įkalnėje, o po smūgio jis atleido stabdį. Tarp jo ir priekyje stovėjusio automobilio Mazda atsirado kažkur pusės metro atstumas. Pavažiavus atgal, nukentėjusysis nuspaudė stabdžio pedalą ir kažkur už kelių sekundžių pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. Jo vairuojamas automobilis, šoktelėjęs į priekį, dar kartą trenkėsi į priekyje sustojusį automobilį Mazda. S. J. prarado sąmonę. Tokią išvadą daro dėl to, kad po smūgio atsigavo tik lauke. Prisimena tik šią akimirką. Kas vyko iš karto po antro smūgio nurodyti negali, nes nieko neprisimena. Tada pastebėjo, jog į jo automobilį Opel yra atsitrenkęs automobilis VW Transporter. Jam svaigo galva, tačiau į medikus tą dieną nesikreipė. Kai išlipo, pamatė, kad jo automobilyje rūksta dūmai iš išsiskleidusios oro pagalvės., bei tai, kad ant jo galvos nebėra kepurės. Savo kepurę rado ant automobilio Opel galinės sėdynės. Autoįvykio metu jo automobilis nukentėjo labiausiai, jis negalėjo važiuoti. Visi kiti automobiliai iš įvykio vietos išvažiavo savo eiga. Mano, kad po pirmo smūgio oro pagalvė nebuvo išsiskleidusi, kadangi priešingu atveju jis nebūtų matęs priešais esančio automobilio Mazda galo. Oro pagalvė jam būtų viską užstojus. Atvažiavę policijos pareigūnai įformino įvykį. Kadangi jam pradėjo skaudėti kaklą, 2008-10-28 jis kreipėsi į Naujininkų polikliniką. Čia medikai jį apžiūrėjo ir nusiuntė į VGPU ligoninę, kur jam nustatė kaklo traumą. Iš karto po įvykio nieko neminėjo apie patirtus sužalojimus, kadangi jautėsi gerai. Tik kitą dieną pajuto, kad negali pakelti galvos. Tuomet buvo pradėta detalizuoti įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jo manymu, jis sužalojimus patyrė nuo antro smūgio, kadangi nuo pirmo smūgio jis turėtų atsitrenkti į vairą. Tokiu atveju jis turėjo susižaloti veidą, kaklo sužalojimų atsitrenkant į vairą patirti neįmanoma. Be to, po antro smūgio jo sėdynė buvo sulūžusi, buvo iššokę fiksatoriai ir pagalvės, magnetola buvo galinėje automobilio dalyje. Dėl autoįvykio metu patirtos žalos kaltinamajam pretenzijų neturi. Prašys draudimo atlyginti visą patirtą žalą.
Liudytoja M. S. teisme parodė, kad 2008-10-27, po darbo, ji automobiliu Mazda 323F važiavo Geležinio Vilko gatve. Ties susikirtimu su Goštauto gatve susidarė automobilių spūstis, todėl liudytoja sustojo Už kelių sekundžių pajuto smūgį iš galo. Dar po maždaug 2 sekundžių pajuto dar vieną smūgį. Kuris iš smūgių buvo stipresnis vienareikšmiškai nurodyti negali, tačiau jai atrodo, kad pirmas smūgis buvo stipriausias. Jos vairuojamas automobilis, po kažkurio iš šių smūgių, pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį VW Passat. Tiek pastarasis, tiek jai priklausantis automobiliai buvo sugadinti. Šiuo metu jos automobilis yra sutaisytas, visą žalą atlygino draudimas, todėl jokių pretenzijų kaltinamajam liudytoja neturi. Po įvykio vairuotojai išlipo iš automobilių ir pradėjo aiškintis kas kaltas, tačiau ji nieko negirdėjo, kadangi tuo metu skambino policijai.
Liudytoja R. S. teisme iš esmės davė analogiškus liudytojos M. S. duotiems paaiškinimams parodymus. Papildomai nurodė, kad į jos dukros, M. S., vairuojamą automobilį Mazda, atsitrenkė šviesus Opel Astra automobilis. Liudytoja nurodė, kad pajuto du smūgius, tačiau nei kuris iš jų buvo stipresnis, nei nuo kurio smūgio jos dukros vairuojamas automobilis atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį nurodyti negalėjo, nes, pasak jos, įvykio metu buvo ištikta šoko ir nieko neprisimena.
Liudytojas K. S. teisme parodė, kad 2008-10-27 jis vairavo automobilį VW Passat. Važiavo Geležinio Vilko gatve. Priešais susidarė automobilių spūstis, todėl jis sustojo. Netrukus išgirdo stabdymo ir susidūrimo garsus iš galo. Liudytojas pamatė, kad susidūrė du automobiliai. Jo automobilio tas smūgis nepalietė. Dar po maždaug 2 sekundžių išgirdo dar stipresnį susidūrimo garsą iš galo, po kurio pajuto smūgį ir į savo automobilį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jo automobilį stovi atsitrenkęs automobilis Mazda, už jo automobilis Opel, o už jo automobilis VW Transporter. Liudytojas pažymėjo, kad automobilis Mazda į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė po antro smūgio, kuris vienareikšmiškai buvo stipresnis nei pirmas. Autoįvykio metu jo automobilis buvo stipriai apgadintas. Galinės durelės lietė galinį sparną, į ką net draudimo ekspertai atkreipė dėmesį. Pasak liudytojo, automobilis VW Transporter važiavo dideliu greičiu ir visai nestabdė. Po įvykio Opel automobilio vairuotojas jam prasitarė, kad po to didžiojo smūgio nuo jo galvos ant galinės sėdynės nukrito jo sportinio tipo, aptemta kepurė. Opel Astra automobilio oro pagalvės buvo išsiskleidusios.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad automobilio Opel Astra Caravan oro pagalvė, patalpinta vaire, suveikia po smūgio į nejudantį daiktą ar kliūtį priekyje, automobiliui judant ne mažesniu kaip 30 km/val. greičiu, atakuojant kliūtį iki 30 laipsnių kampu. Kai pagalvė išsipučia, jos dydis nuo vairo nutolsta apie 20 cm. Po smūgio iš galo pagalvė neišsiskleidžia, kadangi tokiu atveju automobilis įgyja priešingą pagreitį. Norint, kad išsiskleistų oro pagalvė, reikia, kad automobilis įsibėgėtų iki 30km/val. greičio. Išsipūsdama oro pagalvė negali vairuotojo nublokšti atgal. Apie smūgių stiprumą negalima spręsti pagal tai, kad vienam automobiliui išsiskleidė oro pagalvė, o kitam ne, kadangi automobilių masės ir konstrukciniai standumai yra skirtingi.
Specialistas V. K. teisme parodė, kad palaiko savo duotą išvadą. Specialistas nurodė, kad išvadoje nėra vienareikšmiškai teigiama, kad sužalojimai buvo padaryti nuo VW Transporter atsitrenkimo, tačiau pagal sužalojimų lokalizaciją tokia išvada yra labiausiai tikėtina. Nustatyti slankstelių lūžiai gali atsirasti tik atsitrenkiant į sėdynės atlošą ir jokiu būdu negalėjo atsirasti po smūgio į automobilio vairą ar į iššokusią pagalvę, kadangi būtų kitokia jų lokalizacija. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus dėl kitų autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų kaltės, specialistas paaiškino, kad gautoje užduotyje buvo nurodytas tik vienas autoįvykyje dalyvavęs kaltininkas ir vienas nukentėjusysis, tačiau jokių kitų duomenų specialistui ir nereikėjo. Svarbu buvo patikslinti kaip susidūrimo metu automobilyje judėjo nukentėjusiojo kūnas, todėl tai ir buvo padaryta remiantis nukentėjusiojo paaiškinimais.
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 5880/08 (01) matyti, kad S. J. sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Išklausęs nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei specialisto paaiškinimus ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. P. kaltė dėl jam įkaltinamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 132 ir 133 punktuose, t. y. atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma ir, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Kaltinamojo teigimu, jis būtų galėjęs sustabdyti transporto priemonę, jei būtų važiavęs didesniu atstumu nuo nukentėjusiojo vairuojamo automobilio. Be to, J. P., esant intensyviam eismui ir blogam matomumui (įvykio metu temo), važiavo 60 – 70 km/val. greičiu, t. y. tame kelio ruože maksimaliai leistinu važiavimo greičiu ar net viršydamas jį. Dėl pastarųjų priežasčių, S. J. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į Mazda automobilį ir staigiai sustojus, J. P. nesugebėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į nukentėjusiojo vairuojamą Opel Astra automobilį. Kaltinamojo teiginiai apie tai, kad S. J. sveikatos sutrikdymą patyrė pirmo smūgio metu, t. y. jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į Mazda automobilį, yra paneigti teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto V. K. parodymais, kuris nurodė, kad nukentėjusiajam nustatyti slankstelių lūžiai gali atsirasti tik atsitrenkiant į sėdynės atlošą ir jokiu būdu negalėjo atsirasti po smūgio į automobilio vairą ar į iššokusią pagalvę dėl jų lokalizacijos. Tai reiškia, kad minėti lūžiai galėjo atsirasti tik nuo smūgio į automobilio galą, tačiau ne nuo smūgio, patirto automobiliui atsitrenkus į priekyje esančią kliūtį, kaip kad teigia kaltinamasis, kadangi tokiu atveju lūžių lokalizacija būtų visiškai kitokia. Be to, kaltinamojo teiginiai apie tai, kad pirmas smūgis - nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į Mazda automobilį, buvo daug stipresnis nei antras – jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į Opel Astra automobilį, yra paneigti liudytojo K. S. duotais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Minėtas liudytojas labai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad Mazda automobilis į jo vairuojamą VW Passat automobilį atsitrenkė po antro smūgio, kuris buvo stipresnis. Teismo manymu, smūgio stiprumą įrodo dar ir tai, kad tarp liudytojo vairuojamo automobilio ir kaltinamojo J. P. vairuojamo VW Transporter stovėjo net du automobiliai. Nepaisant to K. S. automobilis avarijos metu buvo labai stipriai apgadintas.
Duodamas parodymus, kaltinamasis pažymėjo, kad labiausiai eismo įvykio metu apgadintas Opel Astra automobilio priekis ir todėl po avarijos jis negalėjo važiuoti savo eiga. Ši aplinkybė, pasak J. P., taip pat įrodo, kad pirmas smūgis buvo stipresnis nei antras. Teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po antro smūgio Opel Astra dar kartą priekiu trenkėsi į automobilį Mazda, kuris savo ruožtu atsitrenkė į automobilį VW Passat, todėl akivaizdu, kad Opel Astra automobilis aptariamo eismo įvykio metu buvo apgadintas labiausiai, tačiau pagal pastarosios transporto priemonės apgadinimo laipsnį negalima spręsti apie tai, kuris iš dviejų smūgių buvo stipresnis. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į byloje esančias minėtos transporto priemonės nuotraukas, padarytas po autoįvykio. Iš pastarųjų matyti, kad ne tik automobilio priekis, bet ir jo galas, į kurį atsitrenkė VW Transporter, vairuojamas J. P., yra labai stipriai apgadintas.
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 281 str. 1 d kvalifikuota teisingai – jis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 62, 64-65), VšĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“, Vilniaus priklausomybės ligų centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre į įskaitas neįrašytas.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, jos dydį vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmės vidurkio.
Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kardomoji priemonė J. P. neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,
nusprendė:
J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį 15 MGL, t.y. 2025 Lt ( du tūkstančiai dvidešimt penki litai) bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti J. P., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.