Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Kauno VGTPT dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu prašė panaikinti Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos nesuteikimo Nr.TP-2-(2,2)-11-N-1557-2274.

Skunde nurodė ir teisme patvirtino, kad 2011 m. gegužės 16d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-11-N-1557-2274 atsakovas Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ( toliau-Kauno VGTPT) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šios pagalbos prašė norėdamas paduoti skundą teismui dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ( toliau tekste-Lietuvos GGRTC) 2010 m. gegužės 6d. sprendimo Nr.38R-r-954, kuriuo atsisakė svarstyti prašymą suteikti jam Laisvės kovotojo statusą, panaikinimo. Nurodė, kad ginčijamame sprendime nurodytas motyvas, kad advokato atstovavimas byloje yra neperspektyvus, yra nepagrįstas, kadangi jis turi du liudytojus, kurie patvirtintų, kad jis buvo 1941 m. birželio 22-28 d. sukilimo Kaune dalyvis. Būdamas sukilimo dalyviu bei iki 1949 m. balandžio 26d.Dainavos apygardos laisvės kovotojų būryje, jokios priesaikos nepriėmė, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokią priesaiką sulaužė.

Atsakovas atsilipime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagrįstai, kadangi 2010 m. gegužės 6d. LGGRTC raštas nėra administracinis aktas, tai informacinio pobūdžio raštas, o tokio pobūdžio bylų administracinis teismas nenagrinėja.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 19 d. skundu kreipėsi į Lietuvos GGRTC generalinę direktorę prašydamas panaikint Pasipriešinimo dalyvių ( rezistentų) teisių komisijos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta dar kartą svarstyti pareiškėjo prašymą dėl kario savanorio teisinio statuso suteikimo, kadangi sulaužė partizano priesaiką. Nurodė, kad priesaikos nedavė, todėl jos nesulaužė ir prašė pripažinti jam laisvės kovotojo statusą (b.l.15).

Lietuvos GGRTC 2010 m. gegužės 6d. raštu Nr.38R-r-954 pareiškėją informavo, kad prašymas suteikti jam Laisvės kovotojo statusą nebuvo ir nebus svarstytas, kadangi tokio statuso nenumato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijai dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažįstamas Kario savanorio (ginkluoto pasipriešinimo) arba Laisvės kovų dalyvio ( neginkluoto pasipriešinimo) teisinis statusas. Kariai savanoriai skirstomi į sukilėlius, partizanus, Vietinės rinktinės ir Tėvynės apsaugos rinktinės karius. Partizanams ir kitų slaptųjų ginkluoto pasipriešinimo struktūrų nariams sulaužius priesaiką, Kario savanorio statusas nepripažįstamas, o asmenys, nepriėmę priesaikos, nebūdavo priimami į partizanus, ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją 1944-1953 metais ir vėliau. Kartu nurodė, kad apie sprendimus šiuo klausimu pareiškėjas informuotas jau daug kartų (b.l.18). Pareiškėjas 2011 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą atsakovui suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga apskųsti teismui šį Lietuvos GGRTC 2010 m. gegužės 6 d. raštą (b.l.7-11).

Kauno VGTPT 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-11-N-1557-2274 atsisakė pareiškėjui suteikti tokią pagalbą vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 1 ir 2 punktais, kadangi pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Tokią išvadą padarė dėl to, kad norimas ginčyti 2010 m. gegužės 6d. Lietuvos GGRTC raštas yra informacinio pobūdžio ir teisių bei pareigų pareiškėjui nesukeliantis (b.l.14).

Lietuvos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ( toliau tekste-Lietuvos VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ( 1 punktas), taip pat atstovavimas byloje neperspektyvus ( 2 punktas). Atsakovas savo poziciją grindė tuo, kad norimas ginčyti Lietuvos GGRTC 2010 m. gegužės 6d. raštas yra informacinio pobūdžio ir tai nėra Iš šio rašto turinio matyti, kad institucija atsisakė atlikti veiksmus, kurių prašė pareiškėjas spręsti jo klausimą. ABTĮ 15 straipsnio o 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę skųsti šį atsisakymą, todėl atsakovo motyvai, kuriais jis atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nepagrįsti. Nežiūrint to, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir atstovavimas yra nepagrįstas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2001 m. kovo 14 d. įsakymu Nr.37 pareiškėjui nepripažintas kario savanorio statusas, kadangi nustatyta, kad jis sulaužė partizano priesaiką (b.l.31). Tos pačios institucijos generalinės direktorės 2004 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr.1V-76 pareiškėjui nepripažintas kario savanorio statusas, kadangi trūko įrodymų, kad jis dalyvavo 1941 m. birželio 22-28 d. sukilime (b.l.33). Įsiteisėjusius 2003 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmestas pareiškėjo skundas panaikinti 2001 m kovo 14 d. Lietuvos GGRTC generalinės direktorės įsakymą Nr.37 nesuteikti kario savanorio statuso, kadangi pareiškėjas būdamas partizanu ir 1945-1949 metais su ginklu dalyvaudamas rezistencinėje kovoje bei nelegaliai ir sulaužė partizano priesaiką-suimtas išdavė partizanų vardus ir slapyvardžius, nurodė partizanų dislokacijos vietas ir jų rėmėjus (b.l.36-42). Taip pat įsiteisėjusius 2006 m. birželio 1d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti ir 2004 m. gegužės 11 d. Lietuvos GGRTC generalinės direktorės įsakymą Nr.1V-76, kuriuo vėl atsisakyta suteikti pareiškėjui kario savanorio statusą, kadangi nepateikta duomenų, kad pareiškėjas dalyvavo 1941 m. birželio 22-28 d. sukilime (b.l.64-69). Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas prieš šių sprendimų priėmimą ir po jų nekartą kreipėsi tuo pačiu klausimu į Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir buvo duodami išsakūs atsakymai (b.l.34, 35,60,70-76). Šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuotas nepripažinimo pareiškėjui kario savanorio statuso teisėtumas. Ginčydamas Kauno VGTPT sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą teismine tvarka apskųsti Lietuvos GGRTV 2010 m. gegužės 6d. atsisakymą jau ne pirmą kartą nagrinėti tą patį klausimą, nurodo tuos pačius motyvus, t.y. kad būdamas partizanu ir ginklu kovodamas prieš okupaciją, partizanų priesaikos nesulaužė, kadangi nereikėjo tokios priesaikos priimti. Šios aplinkybes leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jo atstovavimas neperspektyvus. Atsakovas atsisakymą suteikti tokią pagalbą teisiškai įvertino pagrįstai, t.y. vadovavosi Lietuvos VGTP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, o nuodyto motyvo netinkamumas nedaro ginčijamo sprendimo neteisėtu. Esant tokiai situacijai pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniu 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiai per Kauno apygardos administracinį teismą.