Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo B. V. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 93-258 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo B. V. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. B. V. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 25 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo B. V. N. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. V. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. V. N., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog B. V. N. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš 43 pagal OASys nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų tik 5 balai yra statiniai, tuo tarpu likusius 38 dinaminius balus nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti, taip pat, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 5 kartus nesilaikė įstaigoje numatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – menka darbinė patirtis, ko pasekoje atsirandantis finansinis nestabilumas; praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato. Taip pat, buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje, siekdamas finansinės naudos, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Galiausiai, teismas pažymėjo, kad likusi neatlikta bausmės dalis - 1 metai 1 mėnuo 29 dienos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti

9. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis B. V. N., šioje bausmės vykdymo stadijoje, jau atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Komisija tinkamai įvertino B. V. N. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistojo elgesį toliau koreguoti neizoliavus nuo visuomenės, taikant lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė formalius ir deklaratyvius savo sprendimą pagrindžiančius motyvus, kurie negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, jų skaičius, ankstesni teistumai bei likusios neatliktos bausmės dydis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

10. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu B. V. N. yra atlikęs 9 metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2012 m. sausio 25 d.), todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta itin žymų laikotarpį, todėl priešingai nei tai skundžiamoje nutartyje nurodo apylinkės teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika – 43 balai iš 168 galimų. Visgi pažymėtina, kad OASys įvertinimas buvo atliktas 2020 m. balandžio 22 d., todėl neatmestina galimybė, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu šį pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvartį yra sumažinęs. Tuo labiau, kad iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad pastaruoju metu nuteistasis elgiasi nepriekaištingai. Visų šių duomenų visumoje, sprendžiant B. V. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad B. V. N. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip pagrįstai pabrėžiama ir skunde, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo, vertinant ją visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

11. Tinkamos B. V. N. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Nors teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padaryti pažeidimai ir skirtos drausminės nuobaudos rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta daugiau kaip prieš dvejus metus (2018 m. spalio 26 d.), be to, savo pobūdžiu padarytas įstaigos taisyklių pažeidimas nebuvo ypatingai šiukštus, kadangi asmeniui buvo pareikštas papeikimas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tas faktas, kad nuteistasis pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bausmės atlikimo metu buvo pažeidęs, savaime neleidžia daryti išvados, jog B. V. N. požiūris į nustatytų taisyklių laikymąsi yra neigiamas, ir dėl to abejoti nuteistojo galimybėmis laisvėje sėkmingai laikytis probacijos sąlygų. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, psichologinio vertinimo metu nuteistasis išsako konkrečius ateities planus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas klaidingai nurodo, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kadangi iš Komisijos nutarimo matyti, jog B. V. N. yra perkeltas į lengvąją grupę. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat neįvertino to, kad nuteistasis, svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo du kartus paskatintas, visi paskatinimai gauti jau po 2018 m. spalio 26 d. drausminės nuobaudos. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, iš esmės geba laikytis įstatymų ir jam kaip nuteistajam priskirtų pareigų.

12. Nors 2020 m. lapkričio 6 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami keli nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai (menka darbinė patirtis ir praeityje pasirinktos rizikingos situacijos), tačiau jie nesudaro neabejotino pagrindo lygtinio paleidimo netaikymui. Pažymėtina, kad su nuteistojo anksčiau įvykdytais nusikaltimais susijęs kriminogeninis veiksnys iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki jo nuteisimo, kurių nuteistasis jau negali įtakoti. Dėl su menka darbine patirtimi susijusiu kriminogeniniu veiksniu pažymėtina, kad nuteistasis nuo 2018 m. pataisos namuose dirba, už gerą darbą buvo ne kartą skatintas. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog dėl apsunkinto bendravimo (B. V. N. yra (duomenys neskelbtini) ir kalba tik savo kalba) diskusija ir gilesnis pokalbis su nuteistuoju yra neįgyvendinamas, todėl kategoriškai išvadai dėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių Socialinio tyrimo išvados nepakanka.

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai B. V. N. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisija, nutardama taikyti nuteistajam B. V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai (tinkamai) atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

14. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo B. V. N. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2020 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-258 dėl B. V. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

15. Pažymėtina, kad pagal 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BVK 157 straipsnio redakciją (TAR, 2020, Nr. 2020-13460; TAR, 2019, Nr. 2019-11180) teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutartį ir tvirtindamas Komisijos nutarimą, tik patvirtina Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau netvirtina lygtinio paleidimo sąlygų. Šias sąlygas, priemones ir pareigas taiko probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo B. V. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Antrajame sektoriuje 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 93-258 taikyti nuteistajam B. V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.