Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, nevedusiam, baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-29 laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.00 val. V. Š. (V. Š.), (duomenys neskelbtini) atstovas, į Klaipėdos krovinių postą, adresu Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, atvyko automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prekėmis ir pateikė tranzitinę muitinės deklaraciją MRN 16NO11071C10B496F4. Deklaracijoje nurodyta, kad gabenamos prekės – gelbėjimosi plaustai, automobiliu VW CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Krovinys nebuvo plombuotas muitinės plomba. Atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad prekės perkrautos iš automobilio VW CRAFTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negavus muitinės pareigūno leidimo. Vairuotojas, perkraudamas prekes į kitą transporto priemonę be muitinės pareigūno raštiško leidimo, 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), 96 straipsnio l dalies b punktą ir 46 straipsnio l punktą. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

V. Š. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi. Parod4, jog tą dieną jo seneliui buvo insultas, buvo susijaudinęs, dėl ko nesumokėjo ir kelių mokesčių. Paaiškino, kad pastebėjo, jog automobilis VW CRAFTER prastai užsiveda ir yra skilęs stiklas, o kadangi muitinė nedirbo, jis nutarė persikrauti prekes į tvarkingą automobilį FIAT DUCATO. Automobilis VW CRAFTER buvo pateiktas remontui. Nurodė nežinojęs, kad turi gauti muitinės leidimą šiems veiksmams, o darbdavys su esama tvarka jo nesupažindino. Manė, kad esant neplombuotam automobiliui gali perkrauti prekes. Nurodė, kad prižiūri senyvus tėvus, kurie gyvena atskirai, turi įsipareigojimų bankui, pateikė duomenis apie gaunamą atlyginimą. Paaiškino, kad tokį pažeidimą padarė pirmą kartą. Prašo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir neskirti jam administracinės nuobaudos arba sušvelninti skirtiną nuobaudą.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinė atsakomybė kyla už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, t.y. muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Prekės yra muitinės prižiūrimos nuo jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momento (BMK 37 str. 1 d.).

BMK 96 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, t.y. jis atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. BMK 46 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė.

Administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir V. Š. kaltė jam inkriminuojamų pažeidimų padarymu įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), V. Š. prisipažinimu, jo parodymais teisme bei jo paaiškinimu (b.l. 4), CMR važtaraščiu (b.l. 5), kontroliniu leidimu (b.l. 6), tranzitine muitinės deklaracija (b.l. 9-10), bei kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudėtį. V. Š. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad V. Š. pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. Š. administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą, šis konkretus pažeidimas buvo padarytas ne veikiant tyčia, o dėl neatsargumo, kadangi jis nenumatė galinčių kilti pasekmių, nors pagal savo profesiją ir atliekamą darbą turėjo ir galėjo jas numatyti. Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonė turėjo būti keičiama, nes jos techninė būklė buvo prasta, dėl ko šie V. Š. veiksmai laikytini tinkamais ir atsakingais. Teismas pabrėžia, jog BMK 46 straipsnio 1 dalimi nustatyta išimtis leidžia prekes perkrauti į kitas transporto priemones ir be muitinės leidimo, tačiau tokiu atveju apie tai muitinė turėjo būti nedelsiant informuojama, o tai nebuvo atlikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Š. savo klaidą pripažino, suprato, teigia pasimokęs ir jos nebekartosiąs. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, nevedęs, išlaikytinių neturi, tačiau prižiūri senyvus tėvus, kurių vienam nustatyti specialieji poreikiai. Jo per mėnesį vidutiniškai gaunamos pajamos yra apie 1000 Eur, tačiau duomenys pateikti tik už tris mėnesius. Galiausiai, pažeidėjas turi įsipareigojimų bankui, dengia kreditą, dėl ko pragyvenimui lieka apie 600 Eur. Taip pat teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atliktų veiksmų motyvus, į V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos – minimalios baudos,– taikymas V. Š. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant ir mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas baudos minimumas (ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 16055730556 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.