Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-04 · Byla Nr. TS-81-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
TS-81-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63674-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
Byla Nr. TS-81-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63674-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 4 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 91-97 netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 91-97 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos nutarime nurodytos nuostatos, jog jis šiuo metu savo nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti, ne tik sukelia prieštaravimą vykdomai socialinės reabilitacijos programai, bei ir prieštarauja lygtinio paleidimo įstatymui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos imperatyviam teiginiui. Komisijos nutarime priimtas įpareigojimas iki bausmės pabaigos vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra teisiškai nepagrįstas bei pažeidžia socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo motyvacinę sistemą. Kintantys arba dinaminiai rizikos veiksniai, kurie įvardijami kaip kriminogeniniai, daugiausia kinta dėl natūralaus gyvenimo pokyčių, tokių kaip laisvalaikio užimtumo, darbo, mokslų ir kitų. Būtent reintegruojantis į visuomenę laisvėje sprendžia lygtinio paleidimo institutas, tai nėra atleidimo nuo bausmės, o kitokia bausmės forma, ją atliekant švelnesnėmis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) birželio 22 d. nutarimu Nr. 91-97 nutarta netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotiniu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai yra 74 balai. Vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu, rizika yra vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos šiuo metu nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nustatomi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidabinti, lėšų tvarkymas, mąstymas ir elgesys, kas rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti vėl nusikalsti ir suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dėl nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, teigiami nuteistojo taisymo procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 1 mėn. 10 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėn. 25 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. birželio 18 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. A. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. birželio 22 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. A. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis A. A. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, A. A. nustatoma vidutinė – 74 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. A. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis, būdamas nuteistas už sukčiavimą, sistemingai darė su sukčiavimu susijusius administracinius nusižengimus ir nepaisė įspėjimo dėl tokio elgesio pasekmių, dėl ko jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, anksčiau ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam ne kartą buvo atidėtas, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. A. teisės pažeidimai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones iš esmės vykdo – laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą paskatintas, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja įstaigos ir būrio organizuojamose veiklose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, darbine veikla užsiima visuomeniniais pagrindais ir toks nuteistojo elgesys yra toleruotinas, rodantis nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau neformuojantis neabejotinos išvados, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami A. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėti teisės pažeidimai; mąstymas ir elgesys; nuostatos į priežiūros apribojimus; azartinių lošimų namų lankymas, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis tik iš dalies geba įvardinti naujus sprendimo būdus, tačiau jiems trūksta konkretumo ir gilesnės analizės, akcentuojant, kaip būtų galima įgyvendinti alternatyvius planus; suvokia, kad sukčiavimai sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes (patekimą į pataisos namus, atsiskyrimą nuo šeimos); geba keisti savo mąstymą priklausomai nuo naujos informacijos, tačiau priimant sprendimą, yra linkęs naudotis savo asmenine patirtimi; apskritai remia visuomenės vertybes, bendras moralines nuostatas, tačiau išryškėja dviprasmiškumas pinigų gavimo atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 74 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat riziką pakartotinai nusikalsti sudaro ne tik statiniai, tačiau ir dinaminiai, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo A. A. skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 91-97 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 91-97 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis