Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2007-07-12 · Civilinė byla Nr. 2-1550-178/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-12
Bylos Nr.
2-1550-178/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Microlink Lietuva“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1550-51/2007Procesinio sprendimo kategorija 69
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Adomui Kunčiui,atsakovo atstovui Sauliui Kerzai,trečiojo asmens atstovui Andžejui Čaikovskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Microlink Lietuva“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos supaprastinto atviro konkurso viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo pirkimo dokumentų (toliau - Konkurso dokumentai) 8 punkto eilės Nr. 5 numatytą minimalią kvalifikacinę sąlygą negaliojančia; 2) pripažinti, jog ieškovo pasiūlymas šiame konkurse pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 4 punktą atmestas neteisėtai: netinkamai aiškintas ir taikytas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 3) panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą bei įpareigoti atitinkamai pakoreguoti preliminarią pasiūlymų eilę: įrašyti ieškovą pirmu numeriu konkurso preliminarioje eilėje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dalyvavo atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo pirkimo supaprastintame atvirajame konkurse (toliau – konkursas). 2007 m. sausio 18 d. atsakovas pranešė apie konkurso preliminarią pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje buvo įrašytas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (vėliau konkurso eigoje šioje vietoje buvo įrašytas tretysis asmuo UAB „Microlink Lietuva“). Ieškovo pasiūlymas atmestas motyvuojant tuo, jog įmonė nepelninga, taip pat dėl pasiūlymo kainoje įsivėlusios aritmetinės klaidos, tačiau toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas.

Konkurso dokumentų 8 punkto eilės Nr. 5 nustatytas minimalus reikalavimas, nustatantis, kad tiekėjo vykdoma veikla per paskutinius 3 metus (o jei veiklą vykdo trumpiau, tai nuo įregistravimo dienos) turi būti pelninga, yra neteisėtas, dirbtinai ribojantis konkurenciją ir tuo pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 46 straipsnius, VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies ir kt. nuostatas. Ieškovas savo, kaip juridinio asmens veiklą pradėjo 2003 metais, tačiau pradėjo gauti pajamų iš telekomunikacijų veiklos tik 2006 metais. Apskritai situacija telekomunikacijų rinkoje pradėjo keistis tik 2006 m. įdiegus numerių perkėlimo sistemą. Ieškovo pajamos vien per pirmuosius dešimt 2006 metų mėnesių tris kartus viršijo visų ieškovo 2005, 2004 ir 2003 metų pajamų sumą. Nors atsakovas 2006 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 2-18-1-5649 pažymėjo, kad konkurso dalyvių pelningumą vertins iš bendrų išlaidų atimdama investicijas į telekomunikacijų tinklo infrastruktūrą, pelningumo reikalavimo neformalus modifikavimas (nebuvo pakeisti Konkurso dokumentai), nepašalino antikonkurencinio poveikio fiksuoto telefoninio ryšio rinkai. Pagal konkurso preliminarią eilę tik du ūkio subjektai atitiko minėtą reikalavimą. Atsakovas, nustatydamas ir taikydamas ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą, sudaro realias galimybes dominuojančiam operatoriui, taip pat neprofesionaliems operatoriams už didesnę negu konkurencinėje rinkoje esama kaina teikti atsakovui paslaugas, užkerta kelią teikti minėtas paslaugas profesionaliems alternatyviems operatoriams už kainą, įprastą konkurencinėje rinkoje. Nors pateikiant pasiūlymą buvo padaryta formali aritmetinė klaida, ji nevertintina kaip tyčinė ir nesąžininga, nes yra pateikti pirminiai duomenys, reikalingi kainai paskaičiuoti, o ištaisius aritmetinę klaidą kaina išlieka žymiai mažesnė už kitų dalyvių pasiūlytą kainą.

Atsakovas atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodo, kad visi konkurso dalyviai privalėjo pateikti 2003-2005 metų (o jei veiklą vykdė trumpiau, tai nuo savo įregistravimo pradžios) pelno (nuostolių) ataskaitas. Dauguma ieškovo nurodytų teisės normų, kurias tariamai pažeidžia ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas, visiškai nesusiję nei su prašomu panaikinti kvalifikaciniu reikalavimu, nei su konkurencijos ribojimu. Konkurso metu nė vienam konkurso dalyviui nebuvo daromos kokios nors nuolaidos ar privilegijos, jie nebuvo diskriminuojami, konkurencija nebuvo ribojama. Kadangi Konkurso dokumentai buvo rengiami 2006 metų rudenį, atsižvelgiant į tai, kad daugumos įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, Konkurso dokumentuose buvo paprašyta pateikti 2003-2005 metų (o jei veiklą vykdė trumpiau, tai nuo savo įregistravimo pradžios) pelno (nuostolių) ataskaitas. Siekiant konkurse leisti dalyvauti kuo didesniam paslaugos teikėjų skaičiui, nebuvo nustatytas nė vienas kvalifikacinis techninio pajėgumo reikalavimas, o reikalavimas, kad tiekėjo vykdoma veikla turi būti pelninga, yra logiškas ir išreiškia perkančiosios organizacijos norą sudaryti sutartį su patikimais ir ekonomiškai bei finansiškai pajėgiais paslaugos teikėjais. Atsakovas 2006 m. gruodžio 7 d. konkurso dalyvius informavo, kad siekiant leisti Konkurse dalyvauti kuo didesniam paslaugos teikėjų ratui ir siekdamas sudaryti kuo didesnę konkurenciją, vertinant Konkurso dalyvių pateiktus dokumentus ir nustatant įmonės veiklos pelningumą, įmonės išlaidos, skirtos investicijoms į infrastruktūrą, bus atimamos iš bendros išlaidų (sąnaudų) sumos. Šis Konkurso dokumentų išaiškinimas parodo, kad atsakovas atsižvelgė į dalyvių prašymą ir sušvelnino kvalifikacinį pelningumo reikalavimą, tuo tarpu ieškovas prašo iš viso panaikinti bet kokius finansinį-ekonominį pajėgumą nustatančius kvalifikacinius reikalavimus. Pagal pateiktus ieškovo finansinių ir ekonominių rodiklių dokumentus, matyti, kad net ir atėmus investicijas į infrastruktūrą, 2003, 2004 ir 2005 metais, ieškovo veikla buvo nuostolinga. Dėl tos priežasties ieškovas neatitiko Konkurso dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Konkurso dokumentų 43.2 punktu, jo pasiūlymas buvo atmestas. Viešųjų pirkimų komisija du kartus tikrino Konkurso dokumentus ir įvykdytas procedūras, tačiau nė vieną kartą nebuvo nurodyta, kad ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra nepagrįstas, neleistinas ar diskriminuojantis. Dėl ieškovo neteisingai apskaičiuotos pasiūlymo kainos atsakovas nurodo, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimas yra privalomas visiems ir nėra numatyta jokių jo negaliojimo išimčių (nei dėl neatitikimo dydžio, nei dėl kaltės formos, nei dėl klaidos įtakos galutiniams rezultatams). Atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, teisingai vykdė VPĮ 98 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto reikalavimus.

Tretysis asmuo UAB „Microlink Lietuva“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad byla toje dalyje, kurioje ieškovas prašo pripažinti Konkurso dokumentų 8 punkto eilės Nr. 5 numatytą minimalią kvalifikacinę sąlygą negaliojančia, nutrauktina, nes ieškovas per VPĮ nustatytą terminą ir pasibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo laikui nepateikė atsakovui pretenzijos, dėl konkurso sąlygų, t.y. nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o šiuo metu šia tvarka pasinaudoti nebegalima, arba šį reikalavimą atmesti suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovas bando sumenkinti veiklos pelningumo kaip minimalaus kvalifikacinio reikalavimo reikšmę, siūlo vertinti veiklos rezultatus ne už pirkimo dokumentuose nustatytą laikotarpį (2003-2005 metai), bet už 2006 metus, kai tuo tarpu atsakovas neturi teisės nukrypti nuo konkurso sąlygų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikto jų aiškinimo. Ieškovo pasiūlymas pagrįstai atmestas ir dėl to, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad „perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlyme nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos“. Trečiasis ieškovo reikalavimas apskritai teisme nenagrinėtinas.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Konkurso dokumentų 8 punkto eilės Nr. 5 numatytą minimalią kvalifikacinę sąlygą negaliojančia byla nutrauktina, likusi ieškinio dalis atmestina.

Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo.

Ieškovas šiuo reikalavimu ginčija Konkurso dokumentų 8 punkto eilės Nr. 5 numatytą minimalią kvalifikacinę sąlygą – teikėjo vykdoma veikla per paskutinius 3 metus (o jei veiklą vykdo trumpiau, tai nuo įregistravimo dienos) turi būti pelninga. Šiai kvalifikacinei sąlygai įrodyti buvo reikalaujama pateikti teikėjo 2003 - 2005 m. m. pelno (nuostolių) ataskaitą (jei įmonė veikia trumpiau nei 3 metus, ji pateikia duomenis nuo savo įregistravimo datos) (b.l. 35).

Nustatyta, kad konkursas buvo paskelbtas 2006 m. lapkričio 22 d., ieškovas Konkurso dokumentus gavo 2006 m. lapkričio 30 d. Taigi, ieškovas, gavęs Konkurso dokumentus ir nesutikdamas su juose numatytomis sąlygomis, turėjo teisę ginčyti jas per 5 dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 120 str. 1 d., 121 str. 1 d.). Tai, kad ieškovas jau tada manė esant ginčijamą sąlygą pažeidžiančia nediskriminavimo principą, matyti iš to, kad jis 2006 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovui prašymą Nr. 001, nurodydamas šią sąlygą kaip pažeidžiančią vieną iš esminių viešojo pirkimo principų (civ. b. Nr. 2-948-43/07 b.l. 20). Taigi, akivaizdu, kad jau tuo metu ieškovas suvokė šią sąlygą, kaip pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas 2006 m. gruodžio 7 d. raštu ieškovui (ir kitiems tiekėjams) pateikė paaiškinimus, kuriame inter alia nurodė, kad minėta sąlyga nėra diskriminuojanti, nurodė savo pozicijos argumentus (civ. b. Nr. 2-948-43/07, b.l. 25-27). Iš šio rašto turinio neabejotinai galima suprasti, kad atsakovas su ieškovo argumentacija dėl minėtos sąlygos nesutiko. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas, jei laikyti jo minėtą prašymą VPĮ 120 straipsnio 1 dalyje numatyta pretenzija, turėjo per 10 dienų nuo atsakovo rašto gavimo kreiptis į teismą ginčydamas šią sąlygą, tačiau to nepadarė. Tokiu atveju būtų galima kalbėti apie ieškinio senaties termino praleidimą, kuriuo remiasi tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo, ir ieškinio šioje dalyje atmetimą dėl praleisto senaties termino: priešinga šalis prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovas termino atnaujinti neprašo ir nenurodo jokių tam svarbių priežasčių (CK 1.131 str.). (Pažymėtina, kad teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškinio senaties terminas negalėtų būti taikomas, nes atsakovas to nesuformulavo raštu – parengiamajame posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad remsis šiuo institutu, o pats ieškovo atstovas nurodė, kad šiam argumentui paneigti jam reikia pasiruošti ir dėl to nesutiko pradėti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės). Tačiau nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad minėto savo prašymo ieškovas apskritai nelaiko pretenzija VPĮ prasme, tikėjosi, kad susirašinėjimo eigoje atsakovas pakeis savo poziciją. Pastebėtina, kad ir atsakovo atstovas nurodo, kad gavus ieškovo 2006 m. gruodžio 1 d. prašymą buvo neaišku, ar jį reikia nagrinėti kaip pretenziją. Tokiu atveju - ieškovui pačiam pripažįstant, kad tai nebuvo pretenzija, - darytina išvada, kad, vertindamas sąlygą kaip diskriminacinę jo atžvilgiu, taigi, jau 2006 m. gruodžio mėn. žinodamas apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ieškovas privalėjo laikytis VPĮ nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t.y. pareikšti per 5 dienas būtent pretenziją. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas, nepareiškęs pretenzijos, apskritai ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo, šiuo metu ja pasinaudoti jau nebegalima. Todėl byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad teismas mano esant nepagrįstu ieškovo teiginį dėl ginčijamos sąlygos diskriminacinio pobūdžio ir iš esmės. Įstatymas - VPĮ 32 straipsnio 1 dalis – nustato perkančiajai organizacijai pareigą išsiaiškinti tiekėjo kompetenciją, pajėgumą, patikimumą, tuo tikslu suteikia teisę reikalauti atitinkamų įrodymų, nes kiekviena perkančioji organizacija yra suinteresuota pirkti prekes ar paslaugas iš tinkamai šias paslaugas/prekes galinčio pateikti asmens. Be to, atsakovas, reaguodamas į ieškovo raštą, netgi sušvelnino šį kvalifikacinį reikalavimą, nurodydamas, kad vertinant veiklos pelningumą bus atsižvelgiama į išlaidas, kurios skirtos investicijoms į infrastruktūrą jas atmetant iš bendrų išlaidų. Taigi, jau vien iš šios aplinkybės galima manyti, kad atsakovas nesiekė dirbtinai riboti konkurenciją, priešingai, reaguodamas į dalyvių nuomones, sudarė jiems platesnes galimybes atitikti kvalifikaciniams reikalavimams. Bet netgi ir tokiu atveju ieškovo veikla neatitiko ginčijamos sąlygos reikalavimų. Todėl, teismo manymu, nustatydamas tokią kvalifikacinę sąlygą ieškovas VPĮ reikalavimų nepažeidė.

Dėl antrojo ieškinio reikalavimo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pateikė pasiūlymą, kurio galutinė kaina nesutapo su pasiūlymo sudedamųjų dalių kaina.

VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jei jame pasiūlyta kaina neatitinka jos sudėtinių dalių sumos. Taigi, iš šios įstatyminės nuostatos akivaizdu, kad perkančioji organizacija, konstatavusi tokias aplinkybes, iš esmės ir neturi pasirinkimo pasielgti kitokiu būdu negu atmesti pasiūlymą. Akivaizdu, kad priešingu atveju būtų pagrindas apkaltinti ją įstatymo nevykdymu, o ir tokio pasiūlymo priėmimo atveju labai reali ginčo dėl to, kokiomis kainomis - sudėtinių dalių kainų suma, kuri nesutampa su galutine kaina, ar bendrąja galutine kaina - reiktų vadovautis sudarant pirkimo sutartį.

Dėl trečiojo ieškinio reikalavimo.

Bent vieno iš pirmųjų dviejų reikalavimų atmetimas būtų pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju netenkinamas nė vienas iš pareikštų dviejų reikalavimų, kuriais remiantis pasiūlymas buvo atmestas. Todėl trečiasis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos supaprastinto atviro konkurso viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo pirkimo dokumentų 8 punkto eilės Nr. 5 numatytą minimalią kvalifikacinę sąlygą nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį dėl uždraudimo vykdyti tolesnes pirkimo procedūras atvirajame konkurse (pirkimo Nr.46484).

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.

Teisėjas Alvydas Poškus