Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjoms R. N. ir H. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. N. ir H. A. prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme pareiškėjos paaiškina, kad 2007-10-27 tvarkė motinos J. M. namus motinos prašymu. Motina norėjo daryti remontą. Kraustydamos komodą rado senus dokumentus, tarp kurių buvo lenkų kalba rašytas pirkimo-pardavimo aktas. Perskaičiusios šį aktą suprato, kad motinos anyta, o pareiškėjų senelė H. G. M., turėjo penkis su puse hektarų žemės Šeškinių vienkiemyje, Kiemeliškių valsčiuje, Švenčionių poviate. Pareiškėjos iš Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus sužinojo, kad žemė yra laisva, kad niekas į šią žemę nepretendavo, taip pat joms buvo paaiškinta, kad jos praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir reikalingiems dokumentams pateikti. Paaiškina, kad senelė H. M. (M.) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo iki 2007-10-27 nežinojo apie senelės turėtą žemę. Mano, kad nežinojimas yra svarbi priežastis terminui atnaujinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos palaikė prašymą ir prašė tenkinti.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Prašymą atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus teismui pateikė R. N. ir H. A.. Iš pareiškėjų paaiškinimų prašyme galima spręsti, kad pareiškėjų motina J. M. yra H. M. marti, o pareiškėjų tėvas M. K. (b. l. 13, 17), H. M. sūnus, yra miręs (b. l. 21). Todėl pareiškėjos, vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 d. 4 p., turi teisę į nuosavybės teisių į senelės H. M. turėtą žemę atkūrimą.

Įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003-12-31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Faktiniai bylos duomenys (pareiškėjų paaiškinimai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus atsiliepimas) rodo, kad dėl nuosavybės teisių į H. M. nuosavybės teise turėtą žemę Šeškinių kaime, Švenčionių rajone atkūrimo kreiptasi nebuvo. Pareiškėjos nurodo, kad tik 2007-10-27 radusios pirkimo-pardavimo aktą sužinojo, kad senelė H. M. turėjo žemės, ir mano, kad ši priežastis yra svarbi termino praleidimo priežastis. Spręstina, ar pareiškėjų faktinės padėties nežinojimas gali būti pateisinamas.

Žemės savininkė H. M. (b. l. pirkimo-pardavimo aktas, b. l. 5-8) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), pareiškėjų tėvas K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), kai dar nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo prasidėjęs ir net nebuvo galima manyti, kad kada nors bus galimybių susigrąžinti nuosavybės teises į 1940 m. nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjų motina J. M. yra H. M. marti, todėl ji galėjo nežinoti apie H. M. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Tačiau šiuo atveju giminystės ryšiai „seneliai-tėvai-vaikai“ nebuvo nutrūkę ir pareiškėjos elgdamosi rūpestingai ir apdairiai galėjo tinkamai ir laiku realizuoti savo subjektines teises - byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos, žinodamos savo kilmę, tėvų ir senelių vardus bei pavardes, neturėjo galimybių kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti joms reikšmingus faktus iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti pripažįstamas svarbia aplinkybe tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos bandė rinkti informaciją apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Kitų priežasčių, kurios galėtų būtų pripažintos objektyviomis (t.y. nuo asmenų valios nepriklausančiomis) ir svarbiomis Įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežastimis pateisinančiomis pareiškėjų elgesį laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2001-12-31 ir 2003-12-31, neteikiant prašymo ir dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

netenkinti pareiškėjų R. N. ir H. A. prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į senelės H. M. (M.) iki nacionalizacijos Šeškinių kaime, Švenčionių rajone nuosavybės teisėmis valdytą 5,5 ha žemės sklypą paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.