Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I.

K. L. nubaustas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 20 val., Šilalės r., kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 208 kilometre, sulaikytas vairuojantis lengvąjį automobilį neblaivus (1,22 promilių girtumas), esant leistinam iki 130 km/h greičiui, važiavo automobiliu 158 km/h greičiu (greičio matavimo prietaiso paklaida 2 km/h) ir viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde nesutinkama su miesto apylinkės teismo nutarimu ir manoma, kad miesto apylinkės teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Todėl prašoma panaikinti miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti K. L. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.

K. L. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą. Sunkesnis iš padarytų pažeidimų numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą numatyta atsakomybė – bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Ginčo dėl K. L. inkriminuotųjų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymo. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios subendrintosios galutinės administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skirta tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo nebegalėtų padaryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu.

K. L. padaryti pažeidimai – vairavimas automobilio neblaivaus ženkliai viršijant leistiną greitį – yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios subendrintosios galutinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kad asmuo gailisi dėl padarytųjų pažeidimų, įvertinama parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytuosius pažeidimus ribose. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta, toks teiginys prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. K. L. pažeidimo padarymo metu turėjo net tris galiojančias nuobaudas už tos pačios rūšies pažeidimus (b. l. 17-18). Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios rūšies pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai (šiuo atveju – 10 skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“, žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį N444-1504/2008). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad K. L. skirta subendrintoji galutinė nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota ir nebuvo pagrindo skirti nuobaudą be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones. Todėl miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir K. L. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimą K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir K. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.