- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-865-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-495-127/2009 pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui Ž. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti jo ir atsakovės V. S. 1998 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto CM skyriuje įregistruotą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Prašė nustatyti sūnaus D. S. , gimusio duomenys, neskelbtini, gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės V. S. sūnaus D. S. išlaikymui po 500 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovės V. S. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2004-09-24 iki 2007-09-24 10 800,00 Lt, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę S., atsakovei – L., santuokos metu V. S. vardu įgytą transporto priemonę automobilį TOYOTA CAMRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti Ž. S. , V. S. vardu įgytas UAB „Mobili sėkmė“ 50 paprastųjų vardinių akcijų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti V. S. , Ž. S. vardu įgytas UAB „Mobili sėkmė“ 50 vardinių akcijų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti Ž. S. , priteisti iš atsakovės visas teismo išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, o pasinaudojus advokato paslaugomis, ir išlaidas už advokato paslaugas. Ieškovas nurodė, kad praėjus keliems metams po santuokos sudarymo dingo bendrumas tarp jo ir atsakovės. Atsakovė kalta dėl iširusios santuokos. Vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškovu, nes atsakovė sūnaus neišlaiko, neprisideda prie jo auklėjimo ir ugdymo, sūnus labiau prisirišęs prie ieškovo. Prašė jam priteisti automobilį TOYOTA CAMRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nes jis reikalingas vaiko poreikiams tenkinti.
Atsakovė V. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo Ž. S. 1998 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto CM skyriuje įregistruotą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nustatyti sūnaus D. S. , gimusio, duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą su atsakove, suteikti atsakovei V. S. teisę naudotis butu, adresu, duomenys neskelbtini, iki sūnaus D. S. pilnametystės, priteisti iš ieškovo sūnaus D. S. išlaikymui 4 MGL dydžio per mėnesį periodines išmokas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavesti uzufrukto teise atsakovei tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, pripažinti automobilį TOYOTA CAMRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe, palikti atsakovei santuokinę S. pavardę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jau daugiau nei vienerius metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio, todėl santuoka yra faktiškai iširusi ir dėl to kaltas ieškovas. Jis ilgą laiką niekur nedirbo ir nerodė jokių pastangų susirasti darbą. Dirbo ir šeimą išlaikė viena atsakovė. Ieškovas šiuo metu dirba UAB „Bauer International“ kelionių organizatoriumi ir išvyksta į ilgos trukmės komandiruotes, taigi negali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Atsakovė dirba sėslų darbą UAB „Pakmarkas“ pardavimų grupės vadove, gauna aukštas pajamas (4 168 Lt per mėnesį), neturi žalingų įpročių, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Tačiau V. S. nurodo neturinti jokio gyvenamojo būsto, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, prašė suteikti teisę jai naudotis butu iki vaiko pilnametystės. Kadangi automobilis TOYOTA CAMRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas už jos tėvų dovanotus pinigus, prašė jį priteisti atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 1998-08-07 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr.1678) tarp Ž. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė L.). Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko atsakovei santuokinę pavardę S. Nustatė nepilnamečio sūnaus D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu Ž. S. . Priteisė iš V. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui Dž. po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti įstatyminiam nepilnamečio sūnaus atstovui – tėvui Ž. S. , priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė Ž. S. UAB „Mobili sėkmė“ 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Priteisė V. S. UAB „Mobili sėkmė“ 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Pripažino V. S. asmeninę skolą AB bankui Hansabankas pagal 2006-12-08 vartojimo kredito sutartį Nr. 06-101443-GV. Priteisė iš V. S. į valstybės biudžetą 180 Lt žyminį mokestį. Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad šalys nepalaiko santuokinių ryšių, netvarko bendrai ūkio ilgiau kaip dvejus metus ir neketina atnaujinti vedybinio gyvenimo, tokiu atveju šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.49 str. 2 d.). Abu sutuoktiniai pripažino, kad daugiau ar mažiau kiekvienas jų yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.61str. 2d.).Ieškovės pasirinkimu teismas po santuokos nutraukimo jai paliko santuokinę pavardę S. (CK 3.69 str. 1 d.).Vykdant įstatymo reikalavimą, šioje byloje nepilnametis D. S. buvo išklausytas dviejuose teismo posėdžiuose (l. 91-92, 157-158) ir abiejuose pareiškė norą gyventi su tėčiu. Teismas rėmėsi psichologinės ekspertizės (l. 121-127) išvadomis, pagal kurias vaikas nori gyventi su tėvu (išvadų 2 p.), jo ryšys su tėvu saugesnis ir artimesnis (išvadų 4 p.). Teismas taip pat rėmėsi Valstybės vaikų teisių apsaugos institucijos atstovės pateikta išvada, kad būtina atsižvelgti ir gerbti vaiko nuomonę, todėl nepilnamečio D. S. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu (CK 3.178 str.). Teismas nenustatė faktų, kad vaiko norai prieštarautų jo interesams. Tėvas Ž. S. dirba (l. 149-150), turi trijų kambarių butą, esantį, duomenys neskelbtini (l. 15), lankosi mokykloje, kurią lanko Dž., domisi jo pasiekimais moksle (l. 20), praleidžia su sūnumi laisvalaikį, neturi žalingų įpročių, ką patvirtino pati atsakovė. Darbo reikalais abiems Džiugo tėvams dažnai tenka išvykti į komandiruotes (l. 106-108). Ieškovas garantavo, jeigu sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo, tai jis pasiryžęs atsisakyti komandiruočių, nepalikti sūnaus be priežiūros (l. 155-156). Teismas akcentavo, kad nepilnamečio D. S. gyvenamąją vietą nustato su tėvu, atsižvelgdamas ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko norą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio D. S. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu Ž. S. bei išlaikymo sūnui priteisimo iš V. S. , patenkinti priešieškinio reikalavimų dalį dėl nepilnamečio D. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. S. , išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, uzufrukto nustatymo. Nurodė, kad teismas nevertino, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas, kad vaikas užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybė. Atsakovė pažymėjo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas turi trijų kambarių butą, lankosi sūnaus mokykloje, domisi jo pasiekimais moksle, praleidžia su juo laisvalaikį, neturi žalingų įpročių, bet neatsižvelgė, kad atsakovė taip pat lankosi sūnaus mokykloje, domisi jo pasiekimais moksle, neturi žalingų įpročių, praleidžia laisvalaikį su sūnumi, ir, nors neturi trijų kambarių buto, turi pakankamai lėšų būstą išsinuomoti ar įsigyti. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog psichologinės ekspertizės išvada, jog vaiko ryšys saugesnis ir artimesnis su ieškovu, sąlygota to, kad ieškovas daug metų nedirbo, todėl natūraliai praleisdavo daugiau laiko su vaiku. Tuo metu atsakovė turėjo rūpintis šeima, įskaitant ir tinkamų sąlygų nepilnamečiui sūnui sudarymu. Atsakovė pabrėžė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja svarbus vaiko auklėjimo aspektu, nes, kaip nurodyta išvados 4 lapo 1 pastraipoje, ieškovas mažiau akcentuoja griežtų taisyklių, nuoseklių reikalavimų svarbą, o tai ne visuomet atitinka vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovas daug metų nedirbo, yra uždaro būdo, dėl ko vaikui gyvenant su tėvu bus sunkiau pritapti visuomenėje. Ieškovas ilgam išvykdavo į komandiruotes užsienyje, kurių metu vaiku nesirūpino. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ieškovo pasiryžimu keisti darbą, tačiau sąlygos darbo pakeitimui šiuo metu yra nepalankios. Atsakovė pažymėjo, kad vaiko noras gyventi su tėvu paremtas smagiu laisvalaikio praleidimu su juo, tačiau tai neturėtų būti vienintelis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovė nurodė, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 176-185 straipsniuose. Teismas rėmėsi Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone, teikiant išvadą, tačiau tai yra tik vienas iš byloje esančių įrodymų, į kurią teismas gali neatsižvelgti. Vaiko noras, išreikštas paskutinio posėdžio metu, nebuvo vienareikšmis, o Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonė buvo grindžiama išimtinai išvada, kurioje nebuvo vertintas vaiko interesų užtikrintumas. Teismo išvada, kad vaiko noras neprieštarauja jo interesams, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, nes vaiko interesai šioje byloje apskritai nebuvo analizuojami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ž. S. prašė atsakovės V. S. apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą; iš atsakovės prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, rėmėsi vienareikšmiškai išsakytu D. S. noru gyventi su tėvu. Šis noras nepasikeitė per visą bylinėjimosi laikotarpį. Teismas tyrė, ar nėra aplinkybių, dėl kurių buvimo, siekiant užtikrinti vaiko interesus, nereikėtų atsižvelgti į vaiko norą, ir ar toks vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vertino visumą įrodymų vaiko interesų požiūriu, o ne rėmėsi vienu faktu. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas netinkamai rūpinasi ir auklėja vaiką. Jis turi pakankami geras gyvenimo sąlygas, o atsakovės nuomonė, kad vaikui bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos pas ją, nėra pagrindas teismo sprendimui panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės V. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Šioje civilinėje byloje skundžiama tik dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria išspręsta dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo, todėl teisėjų kolegija aplinkybių, susijusių su kitų pareikštais reikalavimais byloje, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Civilinio kodekso 3.174 str. nustato, kad teismas ginčą tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustato vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio D. S. gyvenamąją vietą su tėvu Ž. S. , rėmėsi vaiko išsakytu teismo posėdyje noru gyventi su tėvu, Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės išvada bei psichologinės ekspertizės išvada, patvirtinančia, kad vaikas geba išreikšti savo nuomonę.
Nagrinėjamo ginčo atveju abiejų tėvų materialinės sąlygos auginti vaiką yra panašios, abu gali vaikui sudaryti tinkamas materialines gyvenimo sąlygas, dirba, turi nuolatines pajamas, neturi žalingų įpročių, vaiku rūpinasi, lankosi jo mokykloje. Tokiu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, vertintina tiek paties vaiko pareikšta nuomonė, tiek jos susiformavimo motyvai, tiek vaiko pareikštos nuomonės atitikimas interesams atsižvelgiant į vaiko amžių. Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracija (paskelbta generalinės asamblėjos 1959 m. lapkričio 20 d. 1/86 (XIV) rezoliucija), priimta atsižvelgiant į tai, kad vaikui, turint galvoje jo fizinį ir protinį nesubrendimą, reikia ypatingos apsaugos, bei į kitas svarbias aplinkybes, nustatė principus, kuriais remiantis gintinos vaikų teises, tame tarpe ir draudimą mažametį vaiką, išskyrus išimtines aplinkybes, išskirti jį su motina (6 principas). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu aplinkybių byloje nevertino ir nepasisakė.
Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų po santuokos nutraukimo, didžiausią dėmesį skyrė vaiko pareikštam norui gyventi su tėvu ir psichologinės ekspertizės išvadai, kad ryšys su tėvu yra glaudesnis, saugesnis. Tačiau toks vaiko noras buvo pareikštas, tiek psichologo išvada buvo parengta vaikui faktiškai gyvenant su abiem tėvais ir liko neįvertinta mažo vaiko galima emocinė reakcija bei jo interesai ateityje, po to, kai motina apsigyvens atskirai, ir jis neteks kasdienio bendravimo ir ryšio su ja. Psichologo išvadoje akcentuojamos vaiko nerimo ir nesaugumo priežastys – tai neapibrėžta ateitis, kaip susiklostys tėvų santykiai ir santykiai su juo, vaiku, kur ir su kuo jis gyvens. Struktūriškai savo šeimą Džiugas šiuo metu suvokia kaip sudarytą iš trijų žmonių – jo, tėvo ir mamos. Vaikas dar nėra įsisąmoninęs tėvų skyrybų fakto, nori būti su jais abiem. Akcentuojamas vaiko geresnių, šiltesnių santykių su mama poreikis, jos dėmesio siekimas (Psichologinės ekspertizės išvadų tiriamosios dalies 2 sk., 3 sk.). Nors vaikas geba pareikšti savo nuomonę su kuriuos iš tėvų gyventi, vaiko lojalumą vienam iš suaugusiųjų tokioje situacijoje lemia tai, su kuriuo jis daugiau būna, bendrauja, jaučiasi artimesnis, (Psichologinės ekspertizės išvadų 1 p., 9 p.), nesąmoningas siekis išsaugoti situaciją tokią, kokia yra, nes pareikštas noras reiškia ir tos pačios gyvenamosios aplinkos (namų) išsaugojimą.
Bylą nagrinėjančiam teismui jokie įrodymai neturi iš ankšto nustatytos galios. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.). Psichologinės ekspertizės išvada apie vaiko norą gyventi su vienu iš tėvų negali būti vertinama vienareikšmiai, būtina analizuoti mažo vaiko tokio apisprendimo motyvus ir jų atitikimą vaiko interesams. Sudėtingoje gyvenimo situacijoje vaikas turėjo priimti suvokdamas, jog gyventi toliau su abiem tėvais gali būti nebeįmanoma. Iš esmės abu tėvai – tiek ieškovas Ž. S. , tiek atsakovė V. S. gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui auginti (l. 46-49, 15-16, 75-76), sūnus labiausiai norėtų bendrauti ir gyventi su abiem (Psichologinės ekspertizės išvadų 2 p.). Tokiu atveju teismas turėjo teikti prioritetą teisės ginamiems mažamečio vaiko interesams nebūti išskirtam su motina (Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracijos 6 principas). Šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų kliūtimi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina – atsakovės pajamos užtikrina jos materialinę padėtį (l. 49), ji neturi žalingų įpročių, ryšys su vaiku, nepaisant užimtumo darbe yra išsaugotas abipusis ryšys, vaikas jaučia didelį poreikį bendrauti su motina; ji auklėdama sūnų pabrėžia aiškių taisyklių, vertybių, dvasinio ugdymo svarbą, tokios nuostatos yra labai reikšmingos vaiko ugdymui. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvu nėra kliūtimi kitam bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime. Teisėjų kolegija, keisdama teismo sprendimą ir nustatydama nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgia ir dabartinį tėvų užimtumo pobūdį. Atsakovė V. S. dirba UAB „Pakmarkas“ vadybininke, būna užimta visą dieną, tačiau darbas nėra susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis, ji pati derina darbo grafiką, kasdien grįžta namo (l. 106-107), todėl turi galimybę kasdien bendrauti su vaiku ir juo rūpintis. Ieškovas Ž. S. dirba UAB „Bauer International“ kelionių vadovu, išvyksta į ilgalaikes, kelis mėnesius trunkančias komandiruotes, kurių metu vaiko priežiūra turės rūpintis kiti asmenys (l. 108, 109, liudytojas Z.J. L. l. 92, D. S. apklausa l. 158). Nors ieškovas pareiškė, kad ketina keisti darbo pobūdį, tačiau įrodymų, kad būtų pakeista darbo sutartis, teismui nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, prioritetą teikė vaiko išsakytam norui, tačiau per mažai dėmesio skyrė mažo vaiko nuomonės susiformavimo sąlygų vertinimui, motyvams, dėl to priimtas sprendimas neatitinka mažo vaiko interesų, taip pat ir teisės ginamų, nebūti išskirtam su motina, augti sveika, intelektualia, dorovinga bei tvirta asmenybe (CPK 329 str. 1 d., 185 str., 330 str.).
Keičiant skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, keistina ir jo dalis dėl išlaikymo – nepilnamečiui vaikui išlaikymas priteistinas iš ieškovo nuo šios nutarties priėmimo dienos, nes nė viena iš šalių neteikė teismui įrodymų, kad kita šiuo metu neskirtų lėšų išlaikymui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys nepilnamečio sūnaus D. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Ž. S. , priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. S. iš atsakovės V. S. ir išlaikymo lėšomis pavesta disponuoti ieškovui Ž. S. ir kuria priteista iš atsakovės V. S. į valstybės biudžetą 180 Lt žyminio mokesčio bei priimti šioje dalyje naują sprendimą, tenkinti dalį priešieškinio:
Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. S. gyvenamąją vietą su motina V. S. .
Priteisti iš ieškovo Ž. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-10-01 iki sūnaus pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti nepilnamečio sūnaus atstovei motinai V. S. , priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš ieškovo Ž. S. į valstybės biudžetą 180 Lt žyminį mokestį.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.