- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- T-367-932/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- S. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį - 17 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2003 m. vasario 8 d. Bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 8 d., 3/4 bausmės dalį atliko 2016-08-08. Neatliktos bausmės dalis 2018-03-16 – 2 metai 10 mėnesių 23 dienos.
2018 m. kovo 19 d. priimtu nutarimu Nr. 59-56 nutarta taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad S. R. pristatomas trečią kartą, jis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2017-11-23. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 60 balų, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje - nusikaltimą, padarytą veikiant bendrininkų grupe, apsvaigus nuo alkoholio, į elgesį bausmės atlikimo metu, 44 kartus pažeistus režimo reikalavimus, tai, kad baustas 15 kartų, be to, įvertinta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, į mąstymą ir elgesį - didelius sunkumus identifikuojant kylančias problemas, negebėjimą jų spręsti, į galimą mąstymo sutrikimą, rigidiškus problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą, silpnus darbinius įgūdžius laisvėje ir darbo vietos nebuvimą, konkrečių planų trūkumą. Komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. S. R. dalinai įvykdė komisijos teikiamas rekomendacijas (siūlomose laisvalaikio užimtumo programose nedalyvavo, įvykdytas įpareigojimas - konsultuotis su įstaigos psichologais, atliko gerbūvio darbus). Nuteistasis dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies. Į Vilniaus pataisos namus atvyko 2003-11-28. Nuteistasis nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių pažiūrų, tačiau neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, jam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, turi daugybę drausminių nuobaudų, apie 6 mėnesius stengiasi laikytis pataisos namų nustatytų taisyklių. Nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą, asmens byloje nėra informacijos apie narkotikų vartojimą. Nors nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta, kad jo alkoholio vartojimas buvo žalingas ir tapęs nuolatiniu gyvenimo būdu, tačiau neigia savo agresyvumą apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis nėra bandęs nutraukti alkoholio vartojimo, gydytis nuo alkoholizmo, šiuo metu taip pat pateisina ir minimizuoja alkoholio vartojimo žalą, mano, kad gerti su saiku yra normalu. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Žalingas alkoholio vartojimas yra glaudžiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika.
Toliau nurodoma, kad nuteistojo mąstymas aplinkybiškas, neišlaikantis kryptingumo, esmės, stokojantis nuoseklumo, integralumo, stebima dalinai sutrikusi orientacija laike. Jis turi didelių sunkumų identifikuoti kylančias problemas - neigia savo nusikalstamą elgesį, sumenkina jo problematiką, siekdamas jį pamiršti ar perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Prasti nuteistojo problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžiai. S. R. nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių pažiūrų, tačiau neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, jam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, turėjo daugybę drausminių nuobaudų, pastaraisiais metais stengiasi laikytis pataisos namuose nustatytų taisyklių, turi 8 paskatinimus už gerą pareigų atlikimą. 2016 m. nuteistasis Vilniaus pataisos namuose baigė Dailės ir meninio ugdymo programą, nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos mėn. reguliariai lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, kurios nutrūko dėl psichologės išėjimo iš darbo. Apskritai palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam sunku šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Šiuo metu stebimi nuteistojo daromi pokyčiai, siekis keisti gyvenimo būdą, išsilaikyti pataisos namuose be nuobaudų, stengiantis greičiau pradėti norimą gyvenimą jam artimoje aplinkoje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas užimtumui - dirbo ir mokėsi, skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri televiziją. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs 44 kartus, iš jų 15 kartų nuobaudos skirtos įsakymais ir nutarimais, o 29 kartus atlikti profilaktinio pobūdžio pokalbiai, nuobaudos negalioja. Skatintas 8 kartus. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pozityvaus užimtumo programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ - nuteistasis adaptavosi prie gyvenimo pataisos įstaigoje be sunkumų, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“ - įgijo žinias apie probacijos tarnybos veiklą, paleisto iš laisvės atėmimo įstaigų teises, nuo 2016-08-12 iki 2016-12-12 dalyvavo ir sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą. S. R. laisvėje buvo baigęs 7 klases, Vilniaus pataisos namuose baigė 12 klasių. Bausmės atlikimo metu Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes. Vilniaus pataisos namuose dirbo staliumi (nuo 2012-10-24 iki 2012-11-05). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis planuoja rasti darbą užsiregistravęs darbo biržoje. Šiuo metu S. R. nedirba, pagal teismo nuosprendį vykdomųjų raštų neturi. Jam finansiškai padeda motina, kuri kas mėnesį siunčia apie 25 eurus. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su mama - bendrauja laiškais bei telefonu, kartais motina lanko nuteistąjį. S. R. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo).
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 59 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 27 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 32 balus (yra galimybė sumažinti). Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, - 59 balų, į tai jog jis anksčiau neteistas, atliktą didelę dalį laisvės atėmimo bausmės, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimą, paskatinimą 8 kartus, turimą vidurinį išsilavinimą, išlikusius socialinius ryšius, į gyvenimo stilių ir draugus - palaiko visuomenės vertybes ir normas, stebimi nuteistojo daromi pokyčiai, siekis keisti gyvenimo būdą, išsilaikyti pataisos namuose be nuobaudų, stengiantis greičiau pradėti norimą gyvenimą jam artimoje aplinkoje, į nuostatas - nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, reguliariai lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - turimą motyvaciją užimtumui, dirbo, mokėsi, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog S. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Taigi Komisija siūlo nuteistajam S. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu bei taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones: iki 2021-02-08 neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2021-02-08 nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius nuo lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad visų pirma nagrinėjamu atveju kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistasis nepadarė (nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo tik 1 balu). Nuteistojo S. R. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 59 balais, iš jų statiniai veiksniai sudaro 27 balus, dinaminiai 32 balus. Akivaizdu, jog nuteistojo rizikos vertinimas yra artimesnis ribai, skiriančiai žemą ir vidutinę ribas ir, įvertinus tai, kad net 32 balai iš 59 yra dinaminiai, laikytina, jog nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš byloje esančios 2018-03-15 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-50 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 58 balai, iš jų 37 balai yra statiniai, 32 balai - dinaminiai, jis priklauso vidutinei rizikos grupei. Atsižvelgiant į ankstesnius duomenis, matyti, kad nuteistojo rizika nuo paeito svarstymo pakito tik 1 balu, todėl nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo (mažinant būtent dinaminius veiksmus, kurių yra dar net 32), kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į S. R. įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, yra būtina išnaudoti absoliučiai visas galimybes mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Tenka pastebėti, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – režimo reikalavimus yra pažeidęs net 44 kartus, drausminėmis nuobaudomis baustas 15 kartų, tame tarpe ir dėl fizinio smurto panaudojimo, už ką buvo paskirta 5 parų bauda izoliatoriuje. Nors šiuo metu S. R. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau padaryti daugkartiniai režimo reikalavimų pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam nėra lengva laikytis nustatytų taisyklių. Asmeniui taikytos drausminės nuobaudos neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau yra svarbios nuteistojo asmenybei apibūdinti.
Kaip matyti iš 2018-03-15 Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-50, koreguotinos nuteistojo gyvenimo stiliaus problemos – nuteistasis neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, nors jis palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau S. R. pačiam jomis vadovautis yra sunku. Bausmės atlikimo metu S. R. yra panaudojęs fizinį smurtą, turėjo sunkumų laikantis nustatytos tvarkos, tačiau šiuo metu nuteistasis su priežiūros sąlygomis taikosi. Nusikaltimus, už kuriuos S. R. šiuo metu atlieka bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, nors ir pripažįsta, jog alkoholio vartojimas buvo tapęs jo gyvenimo būdu, tačiau alkoholio keliamą žalą pateisina bei minimalizuoja, neigia savo agresyvumą apsvaigus nuo alkoholio, laikosi pozicijos, jog vartoti alkoholį saikingai yra normalu. Nuteistasis turi sunkumų identifikuojant kylančias problemas, negeba jų spręsti, nenumato neigiamų pasekmių, turi silpnus darbinius įgūdžius, neturi konkrečių ateities planų bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Negalima nepaminėti ir to, jog nuteistasis tik iš dalies įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, t. y. nedalyvavo siūlomose laisvalaikio užimtumo programose, kas tik dar kartą patvirtina, jog nuteistajam sunku vykdyti jam keliamus reikalavimus bei keisti savo elgesį.
Be abejonės negalima nepastebėti, jog nuteistasis konsultavosi su įstaigos psichologais, atliko gerbūvio darbus, 2016 m. Vilniaus pataisos namuose baigė Dailės ir meninio ugdymo programą, nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos mėn. reguliariai lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, Vilniaus pataisos namuose baigė 12 klasių, Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes, Vilniaus pataisos namuose porą savaičių dirbo staliumi, yra 8 kartus skatintas. Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog S. R. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tos aplinkybės, kad nuteistasis turi dvi specialybes, išėjęs į laisvę planuoja registruotis darbo biržoje bei ieškoti darbo yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Kita vertus, pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paeito svarstymo pakito tik vienu balu, nors pastarasis turi realias galimybes sumažinti riziką iki minimumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nors nuteistojo socialiniai įgūdžiai gerėja, tačiau išlieka emocinės bei gyvenimo stiliaus problemos, kurios gali būti siejamos su nusikalstamu elgesiu ateityje.
S. R. laisvės atėmimo vietoje atlieka bausmę už sunkaus bei labai sunkaus smurtinių nusikaltimų padarymą, tačiau bausmės atlikimo metu buvo baustas už fizinio smurto panaudojimą, kas rodo nuteistojo polinkį konfliktines situacijas spręsti smurtiniu būdu.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį S. R. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar gali būti sumažinta iki minimumo, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis pilnai pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, S. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės, paskirtos už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, neatliktos bausmės dalis yra dar palyginti nemaža, dėl ko nuteistajam S. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, atsisakant patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. priimtą nutarimą Nr. 59-56 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. R.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. priimtą nutarimą Nr. 59-56 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam S. R.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.