Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-06 · Byla Nr. A2.6.-9337-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
A2.6.-9337-870/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08809-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9337-870/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08809-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014 m. birželio 20 d., apie 13:30 val., Vilniuje Dariaus ir Girėno g. 17 vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir užgesus automobiliui nespėjo jo sustabdyti, šis pariedėjęs atgal atsitrenkė į automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. pažeidimą.

Teismo posėdyje J. S. paaiškino, kad ji pripažįsta, jog protokole nurodytu laiku ji vairavo Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, užgesus automobiliui nespėjo jo sustabdyti, šis pariedėjęs atgal atsitrenkė į iš paskos važiavusį automobilį ir jį apgadino. Ji nepasišalino iš įvykio vietos, kadangi ji jokio susidūrimo nepajuto. Toje vietoje, ties degaline, buvo spūstis, prieš ją staiga užlindo automobilis, ji buvo priversta staiga stabdyti, todėl užgeso (jos automobilis). Automobilyje grojo muzika, ji buvo susimąsčiusi, nes sekmadienį turėjo būti anūko krikštynos. Ji užsivedė automobilį ir nuvažiavo, nors girdėjo, kad kažkas iš galo pypina, bet jai dažnai pypsi, kadangi neseniai vairuoja, todėl dėmesio į tai nekreipė. Automobilį stato garaže, todėl iš karto automobilio galo neapžiūrėjo, bet paskui, kai gavo pranešimą iš policijos, pasižiūrėjo ir pastebėjo ant savo automobilio galo slystantį sprindžio dydžio įbrėžimą, todėl neneigia, kad susidūrimas galėjo būti. Jeigu būtų pajutusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ji tikrai būtų pasilikusi įvykio vietoje.

Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo E. J. paaiškino, kad 2014-06-20 d., penktadienį, važiavo Tūkstantmečio gatve, bandė iš greitėjimo juostos įvažiuoti į Dariaus ir Girėno gatvę ties „Neste“ degaline. Jis bandė įvažiuoti prieš J. S. vairuojamą automobilį, bet ji jo nepraleido. Kitas automobilis praleido, spėjo įkišti pusę automobilio į pirmą juostą, kai pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis, sustojo maždaug 5 m iki jo ir pradėjo riedėti atgal. Jis visą tą laiką signalizavo, bet J. S. nereagavo ir atsitrenkė į jo transporto priemonę, užsivedė, nes jis spėja, kad ji buvo užgesusi, ir nuvažiavo. Garsas buvo, kai pradėjo ji važiuoti kaip plėšomos plastmasės garsas, bet J. S. neatsisuko ir nuvažiavo toliau. Oro sąlygos buvo geros, nors gal po 20 minučių užėjo liūtis. Jis matė, kad ji rieda, jis visą laiką signalizavo, bet ji nereagavo. J. S. stuktelėjo į jį, smūgis jautėsi, jie bamperiais susilietė. Kai J. S. neatsisukusi nuvažiavo, jis iš karto paskambino pagalbos numeriu. Jo automobiliui buvo tiesiog nubraukti dažai, bamperis buvo iššokęs iš laikiklių, jam žalą atlygino draudimas, išmoka iki 1000 Lt, jo automobilis apynaujis – 2012 metų gamybos.

Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas A. A. paaiškino, kad tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina (b.l. 3), detaliai jokių aplinkybių nurodyti negali. Jis, kiek suprato, J. S. nuo kalniuko pariedėjo žemyn ir atsitrenkė į pareiškėjo vairuotoją automobilį. Jie J. S. automobilio nematė, jie tik remdamiesi pareiškėjo pranešimu, užfiksavo eismo įvykį. Jeigu važiuojant į automobilio stiklą priekinį atsitrenkia didesnis vabzdys, tai jau jauti tą lengvą vibraciją, todėl nesupranta, kaip, jeigu buvo kontaktas, to buvo galima nejusti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio J. S. paaiškinimo matyti, kad tiesa, jog ji užgeso, gal kiek ir pariedėjo atgal. Situacija šioje vietoje yra sudėtinga, eismo „ereliai“ nesiskaito su pradedančiaisiais vairuotojais, ypač su žaliu lapu, lenkia iš kairės ir dešinės. Galimas daiktas, kad pariedėjo atgal, bet ne tiek daug ir ne tiek smarkiai, kad sudaužytų kitą automobilį. Apgailestauja dėl įvykio ir paaiškina, kad šiuo metu yra labiau patyrusi, nors situacijų pasitaiko labai bjaurių (b. l. 21). Tą pačią dieną (2014-07-24) J. S. papildomai paaiškino, kad ji jokio smūgio, kad atsitrenkė į užpakalyje važiavusį automobilį nepajuto tik girdėjo signalizuojant, dažnai nepatenkinti vairuotojai signalizuoja, todėl neatkreipė dėmesio, ramiai nuvažiavo (b.l. 22).

Iš byloje esančio E. J. paaiškinimo matyti, kad pasišalinęs automobilis buvo Toyota Corola, tamsiai pilkos spalvos, ant galinio automobilio stiklo matėsi užklijuotas ženklas su žaliu klevo lapu.Už vairo sėdėjo moteriškė apie 50 metų amžiaus. Dar prieš atsitrenkiant atrodė išsigandusi ir įsitempusi. Jo automobiliui buvo apgadintas priekinio bamperio vairuotojo pusės kampas, lempos apiplovimo puškštukas, bamperio kampas iššoko iš laikiklio. Šiuo metu automobilis jau suremontuotas (b. l. 7).

Iš byloje esančių nuotraukų, matyti automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymūs apgadinimai, tiek automobilio priekyje, tiek gale, atkūrus eismo įvykio mechanizmą padaryta išvada, kad pagal sugretintų automobilių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, automobilių geometrines savybes, galima teigti, kad kontaktas tarp šių automobilių buvo (b. l. 23-25).

Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad J. S. vairavimo pažymėjimą yra gavusi 2013-12-11 (b. l. 26).

Teismo vertinimu, surinkti duomenys nekelia abejonių, kad J. S. protokole nurodytu laiku Vilniuje Dariaus ir Girėno g. 17 vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir užgesus automobiliui nespėjo jo sustabdyti, šis pariedėjęs atgal atsitrenkė į automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokią išvadą teismas daro remdamasis E. J. paaiškinimu, iš esmės jo nurodytas aplinkybes patvirtina (neneigia) ir J. S., taip pat fotonuotraukos. J. S. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo sudėtį.

J. S. taip pat surašytas protokolas ir už tai, kad ji padariusi eismo įvykį, apgadinusi svetimą automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais J. S. kaltinama padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, pirmiausia lemia objektyviai nustatyti jo veiksmai, pažeidimo pobūdis, asmens, padariusio pažeidimą parodymai ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai. Šioje byloje, teismo vertinimu, iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – J. S. paaiškinimo negalima daryti neabejotiną išvadą, kad ji pajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį. J. S. vairuoja neseniai (eismo įvykio metu jos vairavimo stažas buvo pusė metų), kas rodo, kad jos patirtis nėra didėlė, o ir ji pati neneigia, kad tik dabar vairavimo įgūdžiai patobulėjo. Pastebėtina, kad prieš eismo įvykį J. S. automobilis užgeso (tai patvirtina tiesiogiai įvykį matęs liudininkas E. J.), po to pariedėjęs atgal atsitrenkė į E. J. vairuojamą automobilį, taigi galimai užgesus automobiliui ji patyrė stresą, susitelkė į automobilio užvedimą, kas atitraukė jos kaip nepatyrusios vairuotojos dėmesį nuo pareigos būti atidžiai. J. S. automobiliu riedant atgal E. J. signalizavo, kas rodo, kad buvo didelis garsas, ko pasėkoje galimai atsitrenkimogarsas buvo nuslopintas. Teismo vertinimu smūgis negalėjo būti labai stiprus, nes automobilis tik riedėjo, nustatyti pažeidimai, taip pat nepatvirtina, kad smūgis buvo stiprus. J. S. neneigia, kad jai signalizavo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jai dažnai signalizuoja (kas rodo, kad vairavimo įšgūdžiai nepakankami) nekreipė į tai dėmesio. Teismo vertinimu, kiek nelogiška, kad ji tyčia norėjo pasitraukti iš įvykio vietos, žinodama, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas informuos apie jos veiksmus policijos pareigūnus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Išvardintų aplinkybių visuma neteikia pagrindo manyti, kad J. S. suprato sukėlusi eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepasitvirtinus, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į tai, kad nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad pažeidėja anksčiau niekada nebuvo administracine tvarka bausta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti J. S. paskyrus baudą artimą ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 123 str. 1 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

pripažinti J. S. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Lt baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

J. S. iškeltą administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė