Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. F., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

O. F. kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 108 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), išvažiuodamas iš kelio privalėdamas duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta (KET 108 p.), nedavė kelio pėsčiųjų taku tiesiai dviračiu važiavusiai G. K., dėl ko dviratininkė atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną ir nuvirto, dėl ko dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų G. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

K. O. F. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini), sukdamas iš pagrindinio kelio į (duomenys neskelbtini), įsukęs ir sustojęs, galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė krentant dviratininką. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios, padavė jai dviratį, rankinę, paklausė, kaip ji jaučiasi, ar neužsigavo ir kodėl taip neatsargiai važiuoja. Bendravo su nukentėjusiąja, kuri sakė, kad yra šoko būsenoje, jai nieko neskauda ir ji nežinanti, kaip jaučiasi. Nukentėjusioji paminėjo, kad jei jai namuose bus bloga, ji neturės į ką kreiptis, nes gyvena viena, todėl jis davė nukentėjusiajai savo telefono numerį, užrašė vardą ir pasakė, kad jam nesudarytų problemų nuvežti ją į ligoninę, jei pablogėtų sveikata. Prieš darant posūkį į dešinę, matė dviratininkę toli, apie 15 m atstumu. Atstumas buvo saugus, dviratis nejudėjo greitai. Jis pats važiavo apie 10 km/h greičiu. Darydamas manevrą nesustojo, kad praleistų dviratininkę, nes matė, kad ramiai gali atlikti manevrą, kol privažiuos dviratininkė, nesudarydamas kliūčių dviratininkei pravažiuoti. Įvažiavęs į stovėjimo aikštelę, nuvažiavęs 5-6 m, per galinį automobilio veidrodėlį pamatė, kad dviratininkė nukrito. Dėl ko nukrito dviratininkė, nežino, jokio susidūrimo garso ar smūgio jis nejuto. Kategoriškai tvirtina, jog jis dviratininkės nekliudė, dviratininkė į jo automobilį neatsitrenkė.

Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė G. K. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. ji kasė bulves, buvo pavargusi, todėl lėtai dviračiu apie 17.30 val. važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant šaligatviu, iš pagrindinio kelio į aikštelę suko mašina. Ji tik spėjo surikti „Jėzau". Daugiau nieko neprisimena, tik tai, kad stovi aikštelėje, laiko dviratį rankoje, bei kad vairuotojas, pakėlęs nuo žemės, padavė jai rankinę, pasakė „ponia, kaip jūs čia važiuojat?". Kaire akimi ji nieko nematė, nes akis buvo sumušta. Buvo sumušta ir ranka. Vairuotojas atsiprašė, užrašė savo telefono numerį, sakė, kad paskambintų, jei pablogės sveikata. Kaip parėjo namo, neprisimena. Grįžusi namo paskambino policijai. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, nes ją supykino, ir ji nugriuvo. Atvykusiu greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į ligoninę, paguldyta į stebėjimo palatą, apklausta policijos pareigūnų. Vėliau ją perkėlė į reanimacijos skyrių. Jai buvo sužalota kairė ranka, kurią skaudėjo, buvo ištinusi, todėl ją paguldė į traumatologinį skyrių, pradėjo daryti tyrimus. Taip pat prasidėjo stiprūs galvos skausmai toje vietoje, kur buvo sumušta, negalėjo kramtyti, nes buvo sutrenkti dantys, galėjo valgyti tik skystą maistą. Ligoninėje gulėjo 12 dienų. Dar ir dabar viena akimi blogai mato, nes nuo patirto sutrenkimo pažeista akies plokštelė. Jai gulint ligoninėje, po 8 -jų dienų buvo atėjęs kaltinamasis, teiravosi apie sveikatos būklę, klausė, kodėl ji jį kaltina. Ji negalėjo pati apsižioplinti ir nugriūti, nes dviračiu važinėja seniai, tekdavo nugriūti, bet niekada nebuvo taip susižalojusi. Duobių, nelygumų tame kelyje nebuvo, ji važiavo asfaltuotu taku, sankirtoje jokių bortelių ar kitokių kliūčių nebuvo. Reiškia ieškinį ir iš AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti 1726,40 Lt neturtinės žalos bei 300 Lt turtinės žalos už sugadintą dviratį, iš kaltinamojo O. F. prašo priteisti 11547, 20 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidas. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas”, tačiau išmokos dar negavo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 21 d. apie 17 val., išeinant iš pastato O. F. žmonai L. V., pro langą pamatė atvažiuojantį O. F. automobilį. Kai abu su L. V. pro paradines duris išėjo į kiemą, O. F. automobilis jau buvo įvažiavęs į aikštelę, o jis su nukentėjusiąja kažką kalbėjosi. O. F. ir nukentėjusioji stovėjo už įvažiavimo į aikštelę, link kryžkelės. Baigę pokalbį, jie išsiskyrė, o priėjęs prie jų O. F. pasakė, kad įvyko toks įvykis, bei, kad K. apkaltino jį, kad jis ją partrenkė. O. F. automobilis stovėjo 5-7 m atstumu iki posūkio į aikštelę. G. K. nuėjo namo vesdama dviratį.

Liudytoja L. V. parodė, kad 2009m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neprisimenanti, po 17 val. laukė vyro, atvažiuojančio ją pasiimti iš darbo (duomenys neskelbtini). Išėjusi su sargu A. Š. į kiemą, pamatė, kad vyras priėjo prie moters, kuri gulėjo ant šaligatvio, ties šaligatvio susikirtimu su įvažiavimu. Šalia moters gulėjo dviratis. Jos vyras padėjo moteriai atsikelti, o ji ir sargas liko stovėti prie kontoros durų, prie moters nebuvo priėję. Vyras jai sakė, kad įvažiavęs į aikštelę sustojo ir per automobilio galinio vaizdo veidrodį pastebėjęs, jog nukrito moteris, nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko.

Liudytojas G. Č. parodė, kad tame kelyje, kuriuo važiavo nukentėjusioji, nėra ženklo, leidžiančio važiuoti dviračiu, tai šaligatvis, skirtas eiti pėstiesiems. KET nustatyta, kad vairuotojas, darydamas manevrą turi praleisti transporto priemonę, kurio važiavimo kryptį jis kerta, todėl automobilio vairuotojas turėjo praleisti dviratininką. Apžiūrėti įvykio vietą buvo nuvykęs prieš teismo posėdį.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykis įvyko Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje kelio danga asfaltuota, 7,8 m pločio, dešinėje pusėje žalios vejos skiriamoji juosta- 2,8 m pločio, po to asfaltuotas pėsčiųjų takas - 2,5 m pločio, už jo - 5,8 m pločio žalios vejos skiriamoji juosta, už namo Nr. 6, dešinėje kelio pusėje yra 5,4 m pločio įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, nuo namo Nr. 6 iki įvažiavimo yra 12,8 m, įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę kertasi su pėsčiųjų taku (b.l. 4-8). Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad ant automobilio O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių, 38 cm aukštyje yra įbrėžti automobilio dažai, įbrėžimo ilgis - 14 cm, ant tos pačios pusės priekinių durelių jokių apgadinimų nerasta (b.l.9-10,18-13). Objekto apžiūros protokole užfiksuota, kad ant dviračio priekinės šakės, abiejų purvasargių dažai yra apibraižyti, priekinis ratas nedeformuotas, dviračio vairas šiek tiek persikreipęs į šoną, priekinis purvasargis įtrūkęs, ant galinio yra raudonos spalvos atšvaitas, dviračio pedalai nesulankstyti, jų galai apibrozdinti (b.l.18-21). Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 228/09(12) matyti, kad nukentėjusiajai G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.34-36). Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2009-08-21 23.11 val. O. F. buvo blaivus (b.l.22). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-04-15 ekspertizės akte nustatyta, kad pagal eismo įvykio planą ir nukentėjusios parodymus, dviratis priekine dalimi turėjo atsitrenkti į automobilio, kuris dviračio atžvilgiu judėjo iš kairės į dešinę, dešinę pusę, tokio susidūrimo metu turėtų būti deformuotas dviračio priekinis ratas, kryptimi iš priekio link galo, nustatyta, kad dviračio priekinis ratas nėra deformuotas iš priekio link galo, o deformuota rato purvasargio priekinė dalis iš priekio ir dešinės, purvasargio sugadinimo paaiškinti kontaktu su automobiliu O. V. negalima (b.l. 100-104).

BK 281 str. dispozicija yra blanketinė. Ryšium su tuo, sprendžiant, kokie veiksmai ar neveikimas reiškia Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būtina vadovautis atitinkamais teisės aktais. Toks teisės aktas yra Kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (nauja redakcija). O. F. kaltinamas KET 9 ir 108 p. pažeidimu. KET 9 p. nustatytas bendrojo pobūdžio įpareigojimas eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla, kai pažeidžiami specialieji KET reikalavimai ir šie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo mėn. 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje (praktika Nr. 30) yra konstatavęs, kad nepritartina teismų praktikai, kai bendrojo pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimas konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis, ir tam, kad kilę padariniai savaime suponuoja kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo konstatavimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to atsirado šiame straipsnyje numatytos pasekmės, t.y. atsakomybei atsirasti yra būtinas priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir pasekmių. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti: 1) pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), 2) padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir 3) priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje yra reikšmingas O. F. padarytas KET 108 punkto pažeidimas, kadangi padarytas KET 9 punkto pažeidimas yra bendro pobūdžio.

Kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad O. F., pažeisdamas KET 108 p. reikalavimus, nedavė kelio pėsčiųjų taku tiesiai dviračiu važiavusiai G. K., dėl to ji atsitrenkė į automobilio dešinį šoną ir nugriuvo, nėra pagrįsta byloje išanalizuotais įrodymais. Kaltinamasis O. F. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. O. F., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad jis matė pėsčiųjų taku važiuojančią dviratininkę, ją pralenkė, prieš darydamas posūkį į dešinę įvertino atstumą, kuris buvo saugus, nes dviratis nejudėjo greitai, o jis pats važiavo apie 10 km/h greičiu. Kaltinamojo O. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra nuoseklūs, juose nėra prieštaravimų, jie nepaneigti jokiais kitais byloje išanalizuotais įrodymais, teismui nekelia abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinimas O. F. grindžiamas iš esmės vien nukentėjusiosios G. K. parodymais, kurių negalima laikyti patikimais, atsižvelgus į tai, kad jos parodymai nevienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Pirminiuose paaiškinimuose G. K. nurodė, kad jai privažiavus įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę, staiga jai iš kairės pusės įvažiavo automobilis, kuris kliudė jos dviračio priekinį ratą, ir ji nuo smūgio nugriuvo, o automobilis nesustojęs įvažiavo į aikštelę, ji pamatė automobilį labai arti, kai iki automobilio buvo mažiau kaip pusė metro (b.l. 25, 26). Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje G. K. parodė, kad gerai pamena, jog atsitrenkė į automobilio prekines dureles, o po susidūrimo ją nubloškė į šoną, dėl to dviračio šoninė dalis galėjo atsitrenkti į automobilio dešinės pusės galinės dureles (b.l.27). Iš nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. K. parodė, kad susidūrimas įvyko 1 m atstumu nuo įvažiavimo su pėsčiųjų taku susikirtimo ir 0,8 m atstumu nuo dešiniojo pėsčiųjų tako krašto, t.y. ant įvažiavimo, ir paaiškino, kad dviračio priekinis ratas atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekines dureles, o po to dviratį nubloškė į dešinę, kurioje vietoje po susidūrimo gulėjo ji ir dviratis, parodyti negalėjo (b.l.28-30). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog įvykio dieną važiuodama dviračiu šaligatviu pamatė, kad iš pagrindinio kelio į aikštelę įsuko automobilis, kas buvo toliau, neprisimena, prisimena tik tai, kad stovi aikštelėje, rankoje laikydama dviratį, o vairuotojas jai padavė nuo žemės rankinę, užrašė savo telefono numerį, neprisimena, kaip ji su vairuotoju išsiskyrė, kaip parėjo namo. G. K. parodymas įvykio vietoje, kad susidūrimas įvyko 1 m atstumu nuo įvažiavimo su pėsčiųjų taku susikirtimo ir 0,8 m atstumu nuo dešinėjo pėsčiųjų tako krašto, t.y. ant įvažiavimo važiuojamosios dalies neatitinka liudytojos L. V. ir kaltinamojo O. F., kuris nuo tyrimo pradžios teigė matęs, jog nukentėjusioji nugriuvo įvažiavimo ir pėsčiųjų tako sankirtoje, parodymams. Esant nenuosekliems ir prieštaringiems nukentėjusiosios parodymams, teismas neturi pagrindo jais remtis, apkaltinant O. F. nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d., padarymu. Kaltinamojo kaltės neįrodo ir liudytojo A. Š., kuris nurodė, kad po įvykio kaltinamasis jam sakė, jog nukentėjusioji ji kaltina, kad ją sužalojo, parodymai. Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos L. V. parodymai, kad dviratininkė gulėjo įvažiavimo ir pėsčiųjų tako sankirtoje, neįrodo aplinkybės, kad nukentėjusioji susidūrė su automobiliu. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji dviračio ratu atsitrenkė į automobilį paneigia kompleksinės trasologinės eismo įvykio ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad pėdsakų, padarytų dviračio, kuriuo įvykio metu važiavo nukentėjusioji, ir O. F. vairuoto automobilio O. V. tarpusavio sąlyčio metu, nėra, ant automobilio dešinės pusės galinių durelių įbrėžimas padarytas ne dėl automobilio kontakto su dviračiu, kuriuo įvykio metu važiavo nukentėjusioji, nėra objektyvių duomenų, kad automobilio O. V. vairuotojo O. F. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei kad O. F. būtų susijęs su šio eismo įvykiu (b.l. 100-104). Ta aplinkybė, kad kaltinamasis pamatęs per galinį automobilio veidrodėlį, jog nugriuvo dviratininkė, priėjo prie jos, padėjo atsikelti, užrašė savo telefono numerį, siūlė pagalbą, aplankė ligoninėje, nelaikytina jo kaltės įrodymu.

Teismas išnaudojo visas galimybes, ištyrė ir įvertino pateiktus byloje įrodymus ir laiko, kad pagal nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad O. F. pažeidė KET reikalavimus, bei kad jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio įvykio kilimu ir pasekmėmis, teismui negalint remtis prielaidomis, kaltinamasis O. F. pagal BK 281 str.1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str.5 d.1 p.).

Kadangi kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., G. K. civilinis ieškinys dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“, dėl 11547, 20 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo O. F., paliktinas nenagrinėtu.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-303 str., 304 str., 305 str., 307-309 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

O. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą O. F., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusios G. K. civilinį ieškinį dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“, dėl 11547, 20 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo O. F., palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.