- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1047-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05976-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nedirbantis, teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme,
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme,
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme,
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi subendrino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi nustatyta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
6) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme,
7) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi subendrino bausmes, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
8) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi skirta (nustatyta) 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
9) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
10) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjęs 2017-11-23, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje,
11) 2017 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės tesimo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmę atlikęs, 2019 m. vasario 12 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. 2019 m. vasario 12 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai pagrobė nukentėjusiojo D. K. mobiliojo ryšio telefoną „Huawey“ 30 eurų vertės, padarydamas D. K. 30 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 12 d., 10.00 val., jis buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų, kuriuose atliko laisvės atėmimo bausmę. Mikroautobusu atvyko į Kauną, iš kurio turėjo vykti į Šiaulius. Kartu su juo mikroautobusu važiavo dar vienas asmuo, kurio net vardo nežino, kuris, kaip ir jis, buvo paleistas iš pataisos namų, kuris sakėsi esąs iš Šiaulių. Važiuodamas išgėrė sidro, kurį nusipirko Marijampolėje. Kaune su bendrakeleiviu nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“. Čia pavalgė, pasivaikščiojo, nes reikėjo sulaukti 16.00 val., kadangi tam laikui turėjo autobuso bilietą vykimui į Šiaulius. Apie 14.00 val. atėjo į (duomenys neskelbtini). Prie stoties susipažino su dviem vaikinais, iš kurių vienas buvo nukentėjęs D. K.. Jis tuos vaikinus teigia matęs vaikštinėjančius „(duomenys neskelbtini)“, todėl vėl pamatęs, juos užkalbino. Jie jo paprašė parūkyti. Kartu su nukentėjusiuoju D. buvęs vaikinas pasakojo, kad yra iš Kėdainių, kad 4 paras nevalgęs, valkatauja. Su D. buvusiam vaikinui jis pasakė, kad jam gali padėti tik „patarimais“, nes pats ką tik išėjo iš įkalinimo įstaigos. Tuomet jis jam parodė, kad turi sulūžusį mobilaus ryšio telefoną „Ericsson“, siūlė jį iš jo nupirkti už eurą. Teigia paėmęs tą telefoną, įsidėjęs į su savimi turėtą raudonos spalvos krepšį, ir jo paklausęs, ar jam duoti eurą, ar nupirkti valgyti. Vaikinas paprašė valgyti. Tuomet visi trys nuėjo į stotyje esantį PC „RIMI“, kuriame jis vaikinui nupirko vištos, bandelę ir mišrainės. Po to visi atėjo į stoties laukiamąjį, atsisėdo, minėtas vaikinas valgė, o D. išėjo į lauką. Pokalbio metu tas vaikinas pasakė, kad D. turi telefoną, kurį galbūt norėtų pigiai parduoti, nes tą telefoną jis pats yra iš kažko pavogęs. D. atėjus iš lauko, jis jo pasiteiravo dėl jo turimo telefono pardavimo. D. atsakė, kad nori jį parduoti už 5 eurus. Jis padavė T. K. tą telefoną apžiūrėti. Tai buvo „Huawey“, juodos spalvos, suskilusiu ekranu, tačiau veikiantis. Teigia D. pasakęs, kad sutinka pirkti šį telefoną. Kadangi reikėjo išimti SIM kortelę, teigia nuėjęs su tuo telefonu prie kasos, paprašęs sąvaržėlės, ją išlankstęs, padavęs ją ir telefoną D., ir pastarasis pats išsiėmęs SIM kortelę (kiek pamena „Labas“), ir vėl jam padavęs telefoną. Tuo metu į aikštelę atvyko autobusas, kuriuo reikėjo vykti į Šiaulius. Vaikinas, su kuriuo jis važiavo link Šiaulių, paėmė jų krepšius ir nuėjo į lauką link autobuso. Jis su D. ir kartu su juo buvusiu vaikinu, taip pat pajudėjo link išėjimo durų. Pamatęs, kad autobusas jau aikštelėje, pamanė, kad pinigų D. už telefoną gali ir neduoti, o sėsti į autobusą ir išvažiuoti. Nemanė, kad D. kreipsis į policiją. Teigia nukentėjusiajam negrasinęs, tik kai jis jam telefoną perdavė, nueidamas jam sakęs, kad jei kas jo dėl šio telefono ieškos, tai jis (D.) pasigailės. Tai buvo tuo metu, kuomet jis ėjo į autobusą. Netrukus, jam besėdint autobuse, D. atėjo su dviem apsaugos darbuotojais, kurie jį sulaikė. Sulaikymo metu, tas telefonas iškrito ant žemės. Apsaugos darbuotojas jį paėmė. Vėliau buvo iškviesti pareigūnai, kurie jį pristatė į Kauno apskrities VPK.
Kadangi kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad jis neketino parduoti jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ 2019 m. vasario 12 d. stotyje pirmą kartą sutiktam T. K.. Šį telefoną prieš mėnesį gavo iš savo draugo M. G., o tiksliau, jie telefonais susikeitė. Dėl įvykio parodo, kad 2019 m. vasario 12 d., apie pietus, jis atėjo į (duomenys neskelbtini), ruošėsi vykti namo į Vilkiją. Su juo kartu buvo vaikinas vardu R., su kuriuo jis atsitiktinai buvo susipažinęs dieną prieš tai, kuris apie save buvo pasakojęs, kad yra iš Kėdainių, kad neturi namų. Jis (D. K.) ketino vykti namo, o R. ketino likti elgetauti. Jis prašinėjo pinigų prie stoties, taip ir susipažino su T. K. bei kartu su juo buvusiu vaikinu, kaip suprato, kartu su T. K. vykusiu namo iš Marijampolės pataisos namų, iš kur pastarieji tą dieną buvo paleisti. T. K. R. nupirko maisto, o šis jam už tai atidavė savo telefoną. Tai buvo raudonos spalvos senas „Sony Ericsson“. Girdėjo, kad T. K. R. siūlė už telefoną duoti 1 eurą arba nupirkti maisto. R. paprašė nupirkti maisto. Jie sėdėjo stoties laukiamajame. D. K.išėjo į lauką parūkyti, o jie trise liko viduje. D. K.stovint lauke, jis pamatė, kad į lauką išėjo R., kuris pažiūrėjo, ar jis lauke, ir vėl įėjo į vidų. Tuomet į lauką išėjo T. K., kuris jam pasakė, kad neva R. jam pasakė, kad jis turi telefoną, kurį yra pavogęs iš "savų". Jis jam pasakė, kad nesupranta apie ką jis kalba, kad telefono iš nieko nevogė. Tuomet jis liepė parodyti telefoną, liepė "užsičiaupti", nes jį sumuš. Kaip tiksliai T. K. išsireiškė, nepamena, jis kalbėjo žargonu. Žinodamas, jog T. K. ką tik išėjęs iš pataisos namų, D. K. teigia išsigandęs, padavęs jam telefoną. Po to abu įėjo į stoties vidų, atėjo prie tos vietos, kur sėdėjo T. K.draugas ir R.. D. K. teigia padavęs T. K. telefoną, jo neatrakinęs (jis atsirakina jo piršto antspaudu), tačiau T. K. matė, kad telefonas veikiantis. T. K. pasakė, kad už telefoną duos „kapeikų“. Sumos neįvardino. D. K. teigia sakęs T. K., kad jis telefono neparduoda, nes pačiam jis reikalingas. T. K. nekreipė į tai dėmesio, aplinkinių žmonių prašė adatėlės, kad galėtų išimti iš telefono SIM kortelę. Jis iš kažkur gavo sąvaržėlę, ją padavė D. K., padavė telefoną ir liepė išsiimti kortelę. D. K. taip ir padarė: išsiėmė savo „Labas“ kortelę, telefoną vėl padavė T. K., nes jo bijojo. Nešinas telefonu T. K. išėjo į lauką, prie autobusų išvykimo/atvykimo aikštelių. D. K. teigia išėjęs jį, nes vis tikėjosi, kad T. K. telefoną grąžins. T. K.nuėjo link atvažiavusio autobuso į Šiaulius, įlipo į autobusą. Kartu su juo įlipo ir pastarojo draugas, kuris atnešė ir T. K. raudoną sportinę rankinę. Tuomet D. K. nuėjo į stoties vidų, apsaugos poste buvusiems apsaugos darbuotojams pasakė, kad iš jo telefoną pagrobęs vaikinas ką tik įsėdo į autobusą. Apsaugos darbuotojai paprašė parodyti į kurį autobusą įlipo telefoną pagrobęs asmuo, paprašė jį (vaikiną) parodyti. Įlipus į autobusą su apsaugos darbuotojais, jis parodė T. K.. Pastarasis nukentėjusiojo telefoną buvo numetęs ant žemės, sakė, neva jį rado autobuse. Be to jis sakė apsaugos darbuotojams, kad jie pasiimtų tą telefoną, o jį paliktų ramybėje. Apsaugos darbuotojai jį sulaikė, iškvietė pareigūnus. R. iš stoties pasišalino, jo po įvykio D. K. nebematė. Kadangi pagrobtas telefonas nukentėjusiajam grąžintas, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 17-18).
Iš 2019-02-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. K. kreipėsi į Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrių pranešdamas apie tai, kad 2019-02-12 apie 15.50 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, laukiant autobuso į Vilkiją, nepažįstamas vyriškis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu, pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Huawey“, 30 eurų vertės (b.l. 7-9).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 13-16).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK PR vyresnysis patrulis A. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawey“, juodos spalvos korpusu (b.l. 22).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas mobiliojo ryšio telefonas apžiūrėtas, jo požymiai atitinka požymius, nurodytus nukentėjusiojo D. K. (b.l. 23-27).
Iš 2019-02-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2019-02-25 apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas R. I. pateikė CD su vaizdo medžiaga; vaizdo įrašas peržiūrėtas ir aprašytas. Vaizdo įraše matomi nukentėjusysis D. K. ir įtariamasis T. K., matoma, kad nukentėjusysis paduoda mobiliojo ryšio telefoną T. K. (b.l. 30, 31-32).
Iš pranešimo dėl asmens sulaikymo saugomame objekte matyti, kad gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo tarnybinis pranešimas dėl to, kad 2019 m. vasario 12 d. į apsaugos postą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo asmuo, kuris pasakė, kad iš jo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, kad telefoną pagrobęs asmuo įlipo į autobusą, vykstantį į Šiaulius. Autobuse buvo rastas vyriškis, kuris turėjo nukentėjusiojo telefoną. Sulaikomas vyriškis keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo ir susidoroto fiziškai (b.l. 41).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12855 matyti, kad 2019-02-12 16:42:52 T. K. nustatytas 0, 73 promilių girtumas (b.l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Ikiteisminio tyrimo metu T. K. buvo įteiktas įtarimas, o vėliau jis perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad jis 2019 m. vasario 12 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawey“, 30 eurų vertės, padarydamas D. K. 30 eurų turtinę žalą, t.y. kaltinant jį padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Pažymėtina, kad plėšimui būdinga tai, jog turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimu suprantamas staigus, agresyvus savininko ar kito turto valdytojo antpuolis. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti nuo pat užgrobimo momento. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011).
Teismų praktikoje vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant grobiamų daiktų savininkui ir kitiems asmenims, suvokiantiems neteisėtą turto grobimo faktą, ir pats suvokia, kad kiti asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau ignoruoja šią aplinkybę. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad T. K. padarė atvirąją vagystę, t.y. nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Iš nukentėjusiojo D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad prie jo priėjęs T. K. pasakė, jog neva kitas asmuo (R.) jam sakė, kad D. K. turi telefoną, kurį yra pavogęs iš „savų“. Po to liepė parodyti telefoną, liepė „užsičiaupti“, nes jį sumuš. Žinodamas, jog T. K. ką tik išėjęs iš pataisos namų, D. K. išsigando ir padavė T. K. telefoną. Po to abu įėjo į stoties vidų, D. K. padavė T. K. telefoną, jo neatrakinęs. T. K. pasakė, kad už telefoną duos „kapeikų“, tačiau D. K. pasakė, kad telefono neparduoda, nes pačiam jis reikalingas. T. K. nekreipė į tai dėmesio, padavė telefoną D. K. ir liepė išsiimti kortelę. D. K. išsiėmė savo „Labas“ kortelę, telefoną vėl padavė T. K., nes jo bijojo. Nešinas telefonu T. K. išėjo į lauką, nuėjo prie autobusų išvykimo/atvykimo aikštelių ir įsėdo į autobusą.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. K. parodymų, kaltinamasis T. K. jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, jokių agresyvių judesių įtariant, kad jis gali pavartoti smurtą, nedarė, jokių daiktų, su kuriais galima būtų sužaloti žmogų, nedemonstravo. Nukentėjusysis savo telefoną T. K. padavė pats, juo labiau, kad kaltinamasis pažadėjo už jį duoti pinigų. Pats kaltinamasis T. K. nurodė, kad iš pradžių vogti telefono neplanavo, tai sugalvojo tik gavęs iš D. K. telefoną.
Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis T. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, todėl jo nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis T. K. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino, padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), anksčiau teistas 11 kartų už tyčinius smurtinius nusikaltimus (b.l. 77-97), šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė tą pačią dieną, kai buvo paleistas iš pataisos namų, atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b.l. 86), administracine tvarka nebaustas (b.l. 76), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019-02-22 specialisto išvadą, objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 104).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių T. K. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis T. K. anksčiau jau teistas vienuolika kartų, iš jų šešis-už svetimo turto vagystes, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais T. K. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė–terminuotas laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Civilinis ieškinys byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepareikštas.
Dėl kardomosios priemonės
T. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – ši kardomoji priemonė panaikintina.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti teisme
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-12 savanoriško daiktų pateikimo protokolu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Huawey“, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam D. K. (b.l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus jam paliktinas.
CD su vaizdo įrašu, esantis voke byloje (b.l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. bei laikotarpį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parinktą kardomąją priemonę–suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti –panaikinti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-12 savanoriško daiktų pateikimo protokolu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Huawey“, pagal pakvitavimą grąžintą nukentėjusiajam D. K., nuosprendžiui įsiteisėjus jam palikti, CD su vaizdo įrašu, esantį voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.