Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, traukta baudžiamojon atsakomybėn, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2017 m. gruodžio 18 d. (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. konflikto sutuoktinis J. V. jai nieko nepadarė. 2023 m. rugsėjo 13 d. vakare ji su sutuoktiniu išgėrė degtinės, vyras išgėrė mažiau, ji daugiau, po to atsigulė miegoti. 2023 m. rugsėjo 14 d. naktį ji užsimanė dar išgerti ir norėjo eiti į naktį dirbančią parduotuvę nusipirkti alkoholio. Prašė vyro eiti kartu, tačiau jis atsisakė, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Be to jis nenorėjo jos išleisti, nenorėjo, kad ji gertų toliau. Ji viena išėjo į parduotuvę, nusipirko 250 ml talpos butelį degtinės, ir einant namo buvo užpulta nepažįstamų vyrų, kurie, kaip ji suprato, norėjo iš atimti jos telefoną. Negali apibūdinti tų vyrų, nes buvo tamsu ir ji buvo girta. Gavo smūgius į veidą, šoną ir ranką. Grįžusi namo ji dar labiau supiko ant sutuoktinio, kad jis nėjo kartu ir ji buvo užpulta. Trenkė jam stikline per galvą. Vyras pradėjo kraujuoti ir iškvietė pagalbą. Ji buvo supykusi ant sutuoktinio, todėl pareigūnams galėjo pasakyti, kad ją neva sumušė sutuoktinis, tuo metu negalvojo apie pasekmes. Jai buvo gėda prisipažinti kad buvo neblaivi, ir naktį ėjo pirkti degtinės. Be to būdami neblaivi, ji blogai suprato pareigūnų jai užduotus klausimus apie tai, kas ją sužalojo. O dėl jos nerišlios kalbos pareigūnai gal ją ne taip suprato. Jos sutuoktinis yra ramaus būdo, alkoholį vartoja retai, o ji yra impulsyvi, ypač tada kai vartoja alkoholį (el. b. 1 t., b. l. 22–24).

Kaltinamoji L. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailisi ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. apie 5val. tarp jos ir sutuoktinio J. V. kilo žodinis konfliktas. Konflikto priežasties neprisimena. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Prisimena, kad prieš tai ji ėjo pirkti į naktį veikiančią parduotuvę alkoholio, o sutuoktinis kartu su ja nėjo. Gal ji supyko, kad jis nėjo su ja ir grįžusi su juo susipyko. Šio konflikto metu nesuvaldė pykčio ir stikline sudavė J. V. į galvą, į kurią tiksliai galvos vietą ji trenkė – neprisimena. Stiklinė nesudužo. J. V. pradėjo bėgti kraujas ir jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o su kartu su ja atvyko ir policija (el. b. 1 t., b. l. 136–139).

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. V. yra jo sutuoktinė ir jis pasinaudos teise neduoti parodymų apie savo šeimos narius, todėl apie įvykį, kuris buvo 2023 m. rugsėjo14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nieko nepasakos. Jokių pretenzijų savo sutuoktinei jis neturi, įvykio metu jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, jis nenorėjo vykti į ligoninę. Ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti (el. b. 1 t., b. l. 52–54).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. apie 04.50 val. patruliavo kartu su tyrėja D. Š. ir gavo pranešimą apie konfliktą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo J. V., bute taip pat buvo jo sutuoktinė, kaip vėliau paaiškėjo L. V. ir pranešėjo tėvas, duomenų nežino. J. V. ir L. V. buvo apsvaigę nuo alkoholio. L. V. buvo labiau apsvaigusi. Užėjus į butą ant lovos pastebėjo kraują, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėjo kraujas, nes jo galva buvo sužalota, žaizda kraujavo. Pareiškėjas pasakė, kad jam į galvą trenkė jo sutuoktinė, tačiau jai jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisakė, pats skambino į bendrąjį pagalbos centrą, norėdamas, kad būtų suteikta pagalba dėl žaizdos. L. V. veidas taip pat buvo sužalotas. Po jos akimis buvo kraujosruvos, atsiradusios anksčiau, ant rankos buvo žaizdos, panašios į įdrėskimą aštriu daiktu. L. V. pasakė, kad jos žaizdos nuo kritimo, kad nukrito pati. L. V. taip pat pasakė, kad vyras jos nemušė. Ji buvo pakankamai rami, o J. V. buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, neigė, kad sumušė sutuoktinę. J. V. tėvas pasakė, kad jis konflikto nematė, buvo užsidaręs savo kambaryje, taip pat paminėjo, kad žodiniai konfliktai tarp jų būna dažnai (el. b. 1 t., b. l. 25–27).

2023 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 8–11). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 12–21).

Teismo medicinos gydytojo R. Raudžio išvadoje nurodyta, kad 2023 m. spalio 30 d. apžiūrėjus J. V. medicininius dokumentus: J. V. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d., sudavus stikline į galvą ir pagal pateiktus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. 1 t., b. l. 123–132).

2023 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateikto pagalbos skambučio garso įrašas. BPC skambučio įrašo ID 92222347054. Paleidus garso įrašą girdėti: BPC: „Vienas, vienas, du“. Vyras: „Laba diena, dabar žiūrėkite, tokia situacija. Su žmona buvom namuose, ane, privartojo narkotikų, pasiėmė stiklinę, man galvą praskėlė. Aš gyniausi, jai akį praskėliau. Kvieskit policiją, tegul aiškinasi. Aš nenoriu, kad jinai čia būtų“. BPC: „Dabar sakykit, koks miestas?“. Vyras: „Man galvą visą praskėlė, Anglijoj jau buvo mane su peiliu padūrus“. BPC: „Miestą, sakykit, dabar“ (el. b. 1 t., b. l. 180–182).

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL0778, išrašo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. 5.57 val. pareigūnui patikrinus L. V. blaivumą, nustatytas 2,05 promilės girtumas. Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajai girtumas, patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d. (el. b. 1 t., b. l. 28–29).

2023 m. lapkričio mėn. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondui biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta (el. b. 1 t., b. l. 178–179).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. V. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji L. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje ji prieš sutuoktinį J. V. panaudojo fizinį smurtą – ji vieną kartą sudavė stikline savo sutuoktiniui į galvą. Kaltinamosios neteisėtus veiksmus įrodo liudytojo V. K. parodymai, jis nurodė, kad atvykus į įvykio vietą pamatė, jog abu, t. y. L. V. ir J. V. buvo sužaloti, J. V. kraujavo galva, jis nurodė, kad jį sumušė sutuoktinė. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymų objektyvumu ir patikimumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad J. V. kvietė pagalbą dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto, jis pranešė, kad prieš jį smurtavo sutuoktinė. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL0778, išrašas įrodo, kad L. V. darydama nusikalstamą veiką buvo neblaivi, jai nustatytas 2,05 promilės girtumas. Teismo medicinos gydytojo R. Raudžio išvada patvirtina, kad J. V. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d., sudavus stikline į galvą ir pagal pateiktus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad L. V. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir panaudodama fizinį smurtą, padarė J. V. sužalojimus – muštinę žaizdą viršugalvyje, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad L. V. padarė J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, to ir norėjo. Taigi L. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu L. V. ir J. V. buvo oficialiai susituokę, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamoji smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 187–190, 196–198). Nukentėjusysis J. V. neišreiškė prieštaravimo, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – L. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį.

L. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkoholio kiekio matuoklio išrašo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. 5.57 val. pareigūnui patikrinus L. V. blaivumą, jai nustatytas 2,05 promilės girtumas. Taip pat liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą moteris buvo neblaivi. Be to, pati kaltinamoji paaiškino, kad jos apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jos veiksmams, nes apsvaigusi nuo alkoholio ji tampa impulsyvi, todėl tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už smurtinių nusikaltimų padarymą, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas išnykęs (el. b. 1 t., b. l. 199–206). Paskutinių metų laikotarpiu ji administracine tvarka nebausta (el. b. 1 t., b. l. 209; 2 t., b. l. 1). „Sodros“ duomenimis kaltinamoji dirba (el. b. 1 t., b. l. 207–208). Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, L. V. skiriama 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

L. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

L. V. padaryta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinį J. V.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajai skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

L. V. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 161–164). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje pateiktas 2023 m. lapkričio mėn. Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymas, kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondui biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta (el. b. 1 t., b. l. 178–179). Todėl bylos dalis dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti L. V. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos dalį dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (85) 212 3551);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.