Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-17 · Byla Nr. ATP-544-383/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
ATP-544-383/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-544-383/2015Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00527-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t.y. policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, būdamas transporto priemonės savininku nenurodė policijos pareigūnui duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos) apie asmenį, kuris 2014-10-24 02.32 val., Marijampolės sav. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai naudojosi jam priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla Versus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodoma, jog tokiais savo veiksmais R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 133¹ str. 1 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės O. P. 2015-02-24 nutarimu, R. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., paskiriant sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą - 158 Eur baudą.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. K. apskundė jį Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-24 nutartimi administracinę teiseną pagal ATPK 133¹ str. 1 d., R. K. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija, nesutikdamas su priimtu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nutarimu, apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui prašė, skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2015-02-24 nutarimą. Skunde nurodė, jog su skundžiama nutartimi nesutinka, nes mano, kad R. K. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga, o apylinkės teismas nepilnai įsigilino į bylos medžiagą. R. K. pateikė 2014-10-23 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje neįmanoma identifikuoti automobilio „Toyota Corolla Versus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjo, t.y. naujo naudotojo, o apklausiamas nenurodė, kas naudojosi minėtu automobiliu, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. R. K. tinkamai neįvykdė pareigos, numatytos LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d., todėl jam buvo pagrįstai paskirta administracinė nuobauda.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad R. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucijos teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs administracinę teiseną R. K. atžvilgiu, išsamiai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo ir faktinių bylos aplinkybių. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog R. K. pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), policijos pareigūnui pareikalavus kilo 2015-01-14 teikiant paaiškinimą Marijampolės AVPK pareigūnui apie 2014-10-24 administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Aplinkybę, jog R. K. teikdamas paaiškinimą nebuvo automobilio Toyota Corolla Verso nei savininku nei valdytoju patvirtina ne tik paties pareiškėjo paaiškinimai, bet ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, kad transporto priemonės Toyota Corolla Verso, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būsena- „Išregistruota“, „Parduota į užsienį“, paskutinė registracijos data- 2014-11-14, todėl teismas konstatavo, kad R. K. negali būti laikomas ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu. Aukštesnysis teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog administracinis teisės pažeidimas, apie kurio padarymo aplinkybes policijos pareigūnai R. K. prašė pateikti paaiškinimą, buvo padarytas 2014-10-24. Tuo metu automobilio savininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytoju R. K. Tai patvirtina ir byloje esantis VĮ „Regitra“ LR kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 10). Kaip matyti iš byloje esančio 2015-01-14 R. K. paaiškinimo Marijampolės AVPK pareigūnui, jis nurodė, jog pasakyti kas 2014-10-24 važiavo su jam priklausančiu automobiliu negali, kadangi jį yra pardavęs, taip pat pateikė pirkimo- pardavimo sutartį (b. l. 8). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pateikta ir pridėta R. K. nurodoma pirkimo-pardavimo sutartis, kuri patvirtintų, jo nurodomas aplinkybes. Šių aplinkybių skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesiaiškino, nagrinėdamas bylą paviršutiniškai ištyrė R. K. pateiktą versiją dėl automobilio pardavimo, R. K. nurodomos pirkimo-pardavimo sutarties netyrė, jos nepareikalavo, nevertino ir prie bylos medžiagos neprijungė. Pažymėtina tai, kad automobilio pirkimo- pardavimo sutartį privalu sudaryti rašytine formą, o sutarties rašytinei formai privalomi rekvizitai: turi būti nurodyti pirkėjo ir pardavėjo tapatybės duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, tik patikrinus ir ištyrus R. K. nurodomas aplinkybes apie automobilio pirkimo – pardavimo faktą, galima spręsti apie R. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 133¹ str. 1 d. padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl R. K. veiksmų atitikimo ATPK 133¹ str. 1 d. nuostatoms, nesilaikė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų ir nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o R. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą ir grąžinti R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas